Kauno valdžia sporto areną renčia tuščiais pažadais

Verslininko iniciatyvą pastatyti sporto rūmus atmetusi Savivaldybė iki šiol murkdosi nevaisingose derybose su galimais investuotojais

Prieš trejus metus, kovo 4-ąją, Kauno miesto taryba nusprendė Nemuno saloje pastatyti naujus sporto rūmus.

Buvo žadama, kad šių metų pradžioje juose jau vyks varžybos ir koncertai. Tačiau jokios statybos saloje iki šiol net nepradėtos.

Savivaldybės derybininkai vakar tikėjosi išvysti prancūzų pateiktą verslo planą.

Tačiau jo taip ir nesulaukė. Po daugiau kaip metus trukusių derybų iki šiol nežinoma nei šios statybos kaina, nei koncesijos, nei operatoriaus mokesčiai.

Privačią iniciatyvą atmetė

Skirtingai nei Vilnius, Šiauliai ar Panevėžys, kauniečiai nusprendė sporto rūmus statyti koncesijos būdu.

Šią idėją ypač aktyviai protegavo Kauną šią kadenciją valdę liberalcentristai. Jie atkakliai tvirtino, kad tai vienintelis būdas mieste pastatyti šiuolaikišką areną.

Miesto meras Arvydas Garbaravičius kartu su bendražygiais savo nuostatų nepakeitė net tada, kai žinomas verslininkas Augustinas Rakauskas pasiūlė sporto rūmus statyti šalia prekybos ir pramogų centro "Mega”. Priešingai - Kauno valdžia tam netgi labai aršiai pasipriešino. Tikinta, kad verslininko pasiūlymas yra pavėluotas. Tiek A.Garbaravičius, tiek tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Buinevičius kone kryžiumi gulė, kad Nemuno saloje sporto rūmai stovės jau 2007-ųjų pradžioje. Šis valdžios pažadas sprogo tarsi muilo burbulas. Planuotoje statybvietėje švilpauja vėjas ir laksto palaidi šunys.

"Kauno diena” vakar bandė susisiekti su verslininku Augustinu Rakausku, tačiau jis perdavė, kad dėl sporto rūmų projekto su žiniasklaida bendrautų nebent po pokalbio su miesto valdžia.

Tuo tarpu kalbinti Kauno ir sostinės verslininkai neslėpė, kad mieste privačiomis lėšomis arena būtų pastatyta jau seniai. Juos ypač stebina dabar į viešumą išnirusi Nemuno saloje planuojamų statyti sporto rūmų kaina - apie 180 milijonų litų.

Į prieš dvejus metus pastatytą "Siemens” areną verslininkai investavo tik trečdalį šios sumos - apie 65 milijonus litų. "Manau, kad šie skaičiai kalba patys už save. Statybiniai kaštai per šį laiką tiek kartų nepadidėjo. Pastebime, kad projektai, kuriuos imasi įgyvendinti savivaldybės, kažkaip labai stipriai pabrangsta”, - teigė verslininkas, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės.

Koncesija su mistikos elementais

Savivaldybei tik iš trečio karto pavyko paskelbti koncesijos konkursą. Iš pradžių Kauno valdininkai supainiojo dokumentus, vėliau - neatsirado nė vieno dalyvio. Tik trečiajame konkurse sulaukta Prancūzijos kompanijos "Bouygues Batiment International” voko su pasiūlymu.

Po daugiau nei metus trukusių derybų taip ir neaišku, kokius pasiūlymus šiame voke pateikė prancūzai. Kauno vadovai nuo atsakymų išsisukinėja, o arenos statybos Nemuno saloje oponentai juokauja, kad koncesijos konkursui buvo pateiktas tuščias vokas, kad valdininkai galėtų pasipuikuoti prieš kameras.

Dar prieš skelbiant koncesijos konkursą architektas Eugenijus Miliūnas buvo skubinamas rengti arenos projektą, kad potencialūs investuotojai galėtų pasakyti savo kainą. Jau įvykus konkursui kauniečio architekto darbo netikėtai visai atsisakyta.

Kauno mero A.Garbaravičiaus iniciatyva su prancūzais buvo sudaryta nauja projektavimo sutartis, kurios vertė 1,2 milijono litų. Šio dokumento nesvarstė nei tuometinis Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas, nei Savivaldybės teisininkai.

Neoficialiuose pokalbiuose kalbama, kad su prancūzais nepasirašius koncesijos sutarties aukščiausiems Kauno vadovams tektų aiškintis teisėsaugos institucijoms dėl 1,2 milijono litų ir gali iškilti klausimas, kas šiuos vėjais nuėjusius pinigus padengs.

Valdžios įsikišimas stabdo procesą

"Be jokios abejonės, privatus kapitalas visuomet kur kas greičiau ir sėkmingiau įgyvendina užsimotus projektus. Manau, kad privatūs investuotojai Kauno sporto rūmus jau seniai būtų pastatę. Neretai valdžia dėl įvairiausių priežasčių bando kištis į privataus kapitalo sektoriaus reikalus”, - teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Remigijus Šimašius.

Jo nuomone, Kaune įgyvendinant sporto rūmų projektą per greitai atsisakyta verslininko iniciatyvos pastatyti tokią sporto areną kitoje vietoje. "Žinoma, derėtų atlikti išsamesnę analizę, tačiau privati iniciatyva turėtų būti palaikoma. Be to, konkurencija visada yra naudinga. Kitu atveju objektas gali brangti, įmanomi karteliniai susitarimai”, - teigė instituto vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad neretai valdžiai tiesiog naudinga kontroliuoti tam tikrus procesus. "Pirmiausia taip bandome užsitikrinti rinkėjų palankumą. Tačiau egzistuoja ir juodžiausia šio proceso dalis - vadinamasis "atkatas”. Nedrįsčiau teigti, kad taip yra ir Kaune, tačiau iš šalies žvelgiant visokių minčių gali kilti”, - sakė R.Šimašius.

200 milijonų litų - dar ne riba

Savivaldybės administracijos laikinojo direktoriaus Roberto Stanionio teigimu, vakar Prancūzijos kompanijos "Bouygues Batiment International” atstovai pažadėjo vėliausiai iki penktadienio pateikti verslo planą. Iki šiol nebuvo nė vieno karto, kad prancūzai ko nors neatidėliotų.

"Kol kas nežinome nei statybų kainos, nei koncesijos mokesčio. Tačiau manau, kad realu, jog visus dokumentus gausime ir miesto Tarybai pateiksime iki kovo vidurio. Sporto rūmų klausimas turi būti svarstomas dar šios kadencijos miesto Taryboje”, - tikino R.Stanionis.

Neoficialiais duomenimis, prancūzai baiminasi, kad naujos kadencijos miesto Taryba gali atmesti koncesijos sutartį dėl pernelyg didelės kainos. Vien objekto statyba gali kainuoti apie 180 milijonų litų, apie 90 milijonų litų - koncesijos kaštai. Kol kas paslaptyje laikomas ir veiklos mokestis.

Pagal Koncesijos įstatymą, sutarties vertė negali viršyti 200 milijonų litų. Savivaldybės administracijos laikinasis vadovas vakar patvirtino, kad šią įstatymo normą dar bandoma užginčyti. "Kyla tam tikrų abejonių, ar ji galioja savivaldybėms. Galbūt išsiųsime paklausimą. Šiuo atveju trūksta tam tikrų išaiškinimų”, - miglotai kalbėjo R.Stanionis.