"Kita Svajonių komanda" pristatyta ir Niujorko lietuviams

Kažin ar vienas iš Nemuno krašto "Svajonių komandos" jauniausių krepšininkų, šiuo metu Naujajame Džersyje gyvenantis ir Hjustono "Rockets" klube dirbantis Artūras Karnišovas tikėjosi, kad prabėgus dviem dešimtmečiams po Barselonos olimpinių žaidynių, kuriose Lietuvos komanda iškovojo bronzos medalius, apie jo atstovaujamos rinktinės žygdarbį bus sukurtas dokumentinis filmas ir sėkmingai rodomas amerikiečių kino teatruose.

Juo labiau dar 1989 metais į Seton Hall universitetą atvykęs mokytis 18-metis lietuvis turbūt net nesapnavo, kad po 23 metų jo vyresnysis sūnus Erikas pilnutėlėje Skandinavų Namų salėje stebint šimtams niujorkiečių lietuvių ir kitų šalių atstovų po Mariaus Markevičiaus režisuotos "Kitos Svajonių komandos" premjeros JAV užduos nuoširdų klausimą: "Tėti, o ką jautei tuomet, kai tavo rankose atsidūrė išsvajotas bronzos medalis?". Tokiu momentu tikrai net ir dvimetriniam plačiapečiui, tvirtam kaip lietuviškas ąžuolas vyrui negėda nusibraukti džiaugsmo ašarą – kaip taikliai pastebėjo Lietuvos konsulato Niujorke iniciatyva suorganizuotos kino juostos pristatyme užvakar dalyvavęs mūsų valstybės užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

"Jeigu mes būtume laimėję ta mačą prieš Lietuvą, būtų mažų mažiausiai buvę neteisinga", - filmo pabaigoje prieina išvados vienas geriausių visų laikų ukrainiečių krepšininkų Aleksandras Volkovas, žiūrovams pasakodamas apie 1992 metų olimpiados kovą dėl trečiosios vietos, kuomet jis gynė Suvienytųjų Tautų komandos, sudarytos iš dar tebelikusių buvusios SSRS respublikų atstovų, garbę. Tačiau kažin ar jam pritartų tuometiniai rusų sporto vadovai, ištikimai stovėję kitoje barikadų pusėje.

Visą savaitę Lietuvoje praleidęs Amerikos lietuvis M. Markevičius kažin ar tikėjosi, kad šių metų sausio mėnesį Jutos valstijoje "Sundance" festivalyje pristatyto dokumentinio filmo apie Nepriklausomybę 1990 m. atgavusios jo tėvo gimtosios šalies krepšininkus susilauks tokio pasisekimo ne tik tarp lietuvių, bet ir mūsų mažos tautos įsimintiniausių sportininkų laimėjimų meistriškai perteiktos istorijos sužavėtų Amerikos kino kritikų. Holivudo žvaigždės R. Redfordo 1981 metais įkurto nepriklausomo kino festivalio žiuri šiemet Mariaus juostą "Kita Svajonių komanda" parinko tarp 16 geriausių dokumentinių filmų kategorijoje. Tačiau jo ir prodiuserio, taip pat lietuvių kilmės menininko Jono Weinbacho 3 metų darbas bene labiausiai sužavėjo Lietuvos krepšinio mėgėjus, daugeliui kurių 1992 metų olimpinė bronza ne tik nusidažė aukso spalvomis, bet ir virto simboline politine pergale prieš galingąjį priešą...

"Tokios rinktinės kaip 1992-ųjų lietuvių "Svajonių komanda", mes neturėsime daugiau niekad" – kaip kirviu nukirto vienas garbingiausių šių laikų Lietuvos krepšinio žinovų, Barselonos olimpinių žaidynių krepšinio rinktinės vyr. treneris Vladas Garastas. Ir retas kuris išdrįstume su tuo ginčytis, juo labiau kad tvirta it kumštis to laikmečio lietuvių ekipa įrodė savo vienybę ir po dvidešimties metų – į šio filmo premjerą Vilniuje rugsėjo 18 d. atvyko visi iki vieno 12 "bronzinių" Barselonos karžygių.