Kitas E.Ulanovo tikslas - vyrų rinktinė ir "Žalgiris" (interviu)

Rezultatyvus Edgaro Ulanovo žaidimas Europos jaunimo (iki 20 metų) krepšinio čempionate neliko nepastebėtas. Po Lietuvos rinktinės triumfo puolėjas pateko į simbolinį geriausių žaidėjų penketą. E.Ulanovas dar nežino, kur rungtyniaus ateinantį sezoną, bet žino, ko trokšta ateityje - patekti į nacionalinę komandą ir Kauno „Žalgirį“.

E.Ulanovui teko garbė būti komandos, kuri laimėjo viską, kas įmanoma, dalimi. Kazio Maksvyčio treniruojami Lietuvos krepšininkai savo žygį pradėjo 2007-aisiais, kai nugalėjo Europos jaunimo olimpiniame festivalyje. Paskui - pergalės Europos jaunučių ir jaunių bei pasaulio jaunimo čempionatuose. Komandos sudėtis truputį keisdavosi, bet E.Ulanovas visada išlikdavo jos gretose.

Negana to, puolėjo vaidmuo darėsi vis svarbesnis. Užpernai Europos jaunių čempionate jis vidutiniškai rinko 7,9, pernai planetos jaunimo pirmenybėse - 11,3 tšk. Šiemet ekipai negalėjo padėti Jonas Valančiūnas, lyderio naštą turėjo dalytis kiti krepšininkai. E.Ulanovas tapo vienu iš jų. Slovėnijoje vykusiame čempionate jis rinko 14,3 tšk. Finalo rungtynėse su prancūzais sekėsi prasčiau. Jose puolėjas pelnė tik 4 tšk., tačiau vis tiek atsidūrė dėmesio centre. Per paskutinę prancūzų ataką E.Ulanovas kartu su Vyteniu Čižausku perėmė kamuolį iš naudingiausiu čempionato žaidėju pripažinto Leo Vestermano (Leo Westermann). Tai buvo pergalinga pabaiga.

Prizą skirtų V.Čižauskui

- Komanda vėl pasirodė puikiai. O kaip vertini savo asmeninį pasirodymą? Sprendžiant pagal statistiką ir patekimą į simbolinį penketą, jis buvo pats sėkmingiausias per visą karjerą? - „Sporto žmonės“ paklausė E.Ulanovo.

- Taip. Mano pasirodymas kiekvienais metais buvo vis geresnis. Prie mano pasiekimo labai prisidėjo komanda, ir patį šiek tiek lydėjo sėkmė, pataikiau metimus. Svarbiausia, kad laimėjome.

- Prieš apdovanojimų ceremoniją svarstei - pateksi į simbolinį penketą ar ne?

- Tikėjausi, kad galbūt į penketą pateksime dviese. Manau, jame turėjo būti ir V.Čižauskas. Galbūt jį galėjo pripažinti ir naudingiausiu žaidėju, nes man finale nelabai sekėsi. Prancūzai labai gerai mane dengė, o Vytenis patraukė komandą lemiamais momentais. Tikėjausi, kad jis irgi bus penkete, nes dažniausiai būtent iš laimėtojų komandos renkamas naudingiausias žaidėjas, o penkete būna du krepšininkai. Šįkart buvo kitaip.

- Juo labiau keista, žinant, kaip baigėsi naudingiausio žaidėjo L.Vestermano paskutinė ataka...

- Ką darysi, kaip yra, taip. Svarbiausia, kad viskas baigėsi gerai.

- Krepšininkai dažniausiai tvirtina, kad patekimas į simbolinį penketą jiems nereiškia labai daug. Tu irgi taip manai?

- Ką tas patekimas man duos? Jis nieko nepakeis, tik įeisiu į istoriją. Yra daugybė krepšininkų, kurie buvo geri žaidėjai tarp 20-mečių. Ir kas po to? Paskui dalis jų nieko nepasiekė. Reikia žiūrėti į ateitį. Čempionatas parodė, kad dar yra kur dirbti, tobulėti. Stengsiuosi tobulinti visas savo silpnas vietas.

Nesėkmės nepalaužė

- Buvo daug kalbėta apie sunkią čempionato pradžią. Kaip manai, kodėl ta pradžia buvo tokia sunki?

- Nežinau. Susikaupimas prieš rungtynes lėmė daugiausiai. Pirmųjų rungtynių su švedais nežaidėme 100 proc. Žaidėme gal 50 proc. ir laimėjome. Galvojome, kad ir antrosiose rungtynėse taip bus. Gavome gerą antausį nuo italų. Paskui buvo rungtynės su šeimininkais, žaisti buvo labai sunku. Mums pasisekė, kad viskas taip susiklostė antrajame etape. Dievas padėjo patekti į ketvirtfinalį. Ten jau buvome susikaupę 100 proc.

- Užpernai žaidėte Vilniuje, pernai Rygoje irgi turėjote didelį sirgalių palaikymą. Kiek svarbu buvo tai, kad šįkart tokio palaikymo neturėjote?

- Palaikymas šiek tiek padeda, bet susikaupęs turi būti visada - ar žaidi išvykoje, ar namie. Aišku, žaisti su slovėnais buvo sunkiau, susirinko daug žmonių. Ir iš kitų šalių buvo atvykę žmonių palaikyti savo komandų. Lietuvių buvo kelios dešimtys. Tačiau smagu, kad jų buvo nors tiek. Ir smagu buvo kelti taurę į viršų prieš visus tuos, kurie kiekvienais metais matė, kaip mes laimime, ir to labai nenorėjo.

- Finalo rezultatas - 50:49 - atrodo keistokas. Jis ypač nebūdingas jūsų komandai, kuri visada gerai atakuodavo. Kas tai lėmė?

- Galiu atsakyti paprastai - buvome pavargę. Svarbiausiose rungtynėse pagrindiniai krepšininkai žaidė daug minučių, rotacija buvo nedidelė. Finale sunku būtų išleisti krepšininkus, kurie anksčiau žaidė mažiau. Turėjome verstis su 7-8 žaidėjais. Aš asmeniškai labai pavargau. Manau, kiti pasakytų tą patį. Jei būtų likusios dar kelios minutės, tikriausiai būtume neatsilaikę. Pasisekė. Kai kuriose varžybose pasiseka, o kai kuriose iš visų jėgų stengėmės ir mums buvo už tai atsidėkota.

Brangiausias medalis

- Prieš paskutinę ataką tikriausiai tikėjotės, kad iniciatyvos imsis L.Vestermanas?

- Laukėme to, buvome sugalvoję gynybos taktiką. Žinojome, kad L.Vestermanas tikriausiai žais du prieš du su aukštu žmogumi. Buvome nusprendę jį leisti į vieną pusę. Vytenis atėjo į pagalbą ir perėmėme kamuolį. Paskui šveičiau jį bet kur, nes mačiau, kad laikas jau baigėsi. Jau nebenorėjau žaisti. Viskas, užteko. (Juokiasi.)

- Jūs su Vyteniu gan agresyviai užspaudėte L.Vestermaną. Nebuvo baisu, kad teisėjai sušvilps?

- Tokiais momentais pražanga turėtų būti labai akivaizdi, kad švilptų. Kepštelėjimą vargu ar fiksuotų. Tačiau ten nieko ir nebuvo. Jis pats susimėtė ir taip išėjo.

- Tau tai buvo penktas aukso medalis su šia komanda?

- Taip, penktas. Šis medalis yra brangiausias, nes jį sunkiausia buvo iškovoti. J.Valančiūno nebuvo, mus visi nurašė. Girdėjau, kad mes pasikėlę ir panašiai. Tačiau įrodėme, kad galime. Manau, viską lėmė komandos vienybė. Sakoma, kad stipriausias yra tas, kuris nukritęs atsistoja. Mes tai irgi įrodėme.

Liks Lietuvoje

- Kokie yra tavo planai, siekiai?

- Dar nežinau, kur žaisiu kitą sezoną. Nesvarbu, kad buvau išrinktas į penketą. Pamačiau, kad dar daug ko trūksta. Jaunimo rinktinės daugiau nebebus. Dabar galbūt didžiausias tikslas yra vyrų rinktinė. Norėtųsi sėkmingų sezonų klubuose, išvengti traumų.

- Kiek toli siekia tavo ambicijos? Norėtum patekti į kurį nors iš stipriausių Lietuvos klubų, o galbūt žaisti didžiausiuose Europos klubuose, NBA?

- Pirmiausiai rūpi Lietuvos klubai. Esu kaunietis, „Žalgiris“ man yra pirmoje vietoje. Turiu su „Žalgiriu“ sutartį ir norėčiau žaisti jame. Tačiau dabar negaliu daug kalbėti. Esu dar vaikas prieš tuos vyrus. (Juokiasi.)

- Ką ketini veikti likusią vasaros dalį?

- Pailsėsiu porą savaičių, išvažiuosiu pas mamą. Kai grįšiu, galbūt bus kokia stovyklėlė, padirbėsiu asmeniškai. Tada žiūrėsiu, kur žaisiu kitą sezoną. Žinau, kad žaisiu Lietuvoje.