Klaipėdietis treneris D.Ubartas išvyko dirbti į Kiniją (interviu)

46-erių Klaipėdos krepšinio specialistas Dalius Ubartas išvyko į tolimąją Kiniją. Jis krepšinio paslapčių mokys Kinijos aukščiausiosios krepšinio lygos Tajuano "Shanxi" ekipos dailiosios lyties atstoves.

"Visada skauda širdį, kad reikia atsisveikinti su savo Tėvyne ir šeima, tačiau trenerio darbas - lyg karo misija. Niekada nežinai, į kokį pasaulio kraštą teks iškeliauti", - "Vakarų ekspresui" sakė D. Ubartas.

Klaipėdietis su kinais pasirašė vienerių metų sutartį su galimybe po sezono ją pratęsti.

Šis krepšinio treneris legionieriaus duonos ragauja ne pirmą kartą: 2009 metais jis išvyko į Katarą treniruoti jų šalies vyrų krepšinio aukščiausiosios lygos ekipą "Au Arabi", taip pat vėliau treneriu dirbo ir Rusijoje.

D. Ubartas prieš kelionę į Kiniją šiek tiek jaudinosi, tačiau pabrėžė, kad gyvenime, jei nori tobulėti, reikia priimti drąsius sprendimus.

"Su kinais derybos vyko kelis mėnesius. Turėjau anksčiau išvykti į šią šalį, tačiau dėl Kinijos sugriežtintų reikalavimų užsitęsė vizos tvarkymo reikalai. Mano, kaip trenerio, tikslas - tobulėti. Jei sporte nepriimsi rizikingų ir drąsių sprendimų - nieko nebus. Lygiai tas pats galioja ir gyvenime", - savo apsisprendimo priežastis dėstė klaipėdietis.

Įdomu, kokiomis gi finansinėmis sąlygomis suviliojo Jus Kinijos atstovai?

Svarbu ne tik finansai, bet ir tobulėjimo galimybės. Iš pradžių mes su kinais kalbėjome apie mano galimybę treniruoti šios komandos jaunimą, tačiau galiausiai man pasiūlė treniruoti moteris. Taip nutiko, kadangi komanda šiemet iš čempionato iškrito jau ketvirtfinalyje ir buvęs šios komandos treneris Ispanijos rinktinės moterų ekipos treneris Lukasas Mondela atsisveikino su Kinija. Tajuano "Shanxi" ekipos tikslai - aukščiausi. Ji prieš šį sezoną trejus metus buvo Kinijos čempionė. Tikslas - vėl susigrąžinti lyderių vardą. Šioje ekipoje rungtyniauja JAV rinktinės starto penketo žaidėja, WNBA žaidėja Maya Moore. Taigi, bus įdomu dirbti su šia komanda.

Tajuano "Shanxi" dirba kryptingai - visus metus. Pas kinus nėra pertraukų. Baigia sezoną, ir iškart ruošiasi kitam. Jie, be moterų ekipos, treniruoja vaikinų nuo 5 iki 18 metų komandas. Iš viso šiame klube dirba net 100 darbuotojų. Tajuano mieste gyvena apie 3,5 mln. gyventojų. Kinijos mastu tai nėra didelis miestas.

Kalbant apie finansinius reikalus, neslėpsiu, atlyginimas gerokai didesnis, nei gali uždirbti Lietuvoje. Taip pat vadovybė man pasiūlė pasirinkti butą arba gyventi penkių žvaigždučių viešbutyje, kuriame yra treniruoklių salė, baseinas ir kitos sąlygos. Kinai nupirko verslo klasės lėktuvo bilietus. Jų požiūris į trenerį - pagarbus.

Turite žmoną ir du vaikus. Kaip jie reagavo į tokį Jūsų apsisprendimą?

Žmona supranta, kad tai mano darbas, ir mane palaiko. Dukra Agnė, kuriai jau 25-eri, gyvena Vokietijoje. Ji jau savarankiška. 12-metis sūnus Eimantas dar moksleivis, tad jis ir žmona lieka Klaipėdoje. Kai baigsis mokslo metai, atvyks pas mane į Kiniją.

Žinoma, nesinori išsiskirti su šeima, tačiau visi suprantame, kad tai trumpam. Nutarėme draugiškai pakentėti.

Jūs esate paskirtas šešiolikmečių Lietuvos merginų vyr. treneriu. Rugpjūčio mėnesį Jūsų laukia Europos pirmenybės Italijoje. Ar kinai Jus išleis?

Deriname šiuos klausimus. Prašysiu, kad patarpininkautų Lietuvos krepšinio federacija. Juk Kinijos ir Lietuvos krepšinio federacijos glaudžiai bendradarbiauja.

Priminkite, kaip Jus likimas suvedė su krepšiniu.

Mokykloje mane pastebėjo ir lankyti krepšinio treniruotes pasiūlė treneris Kęstutis Šimkus. Vėliau sportuoti perėjau pas Stasį Kaupį. Vadinu jį pirmuoju savo treneriu.

Baigęs sporto mokyklą du ar tris sezonus rungtyniavau "Neptūno" komandoje, kurią tuomet treniravo Eugenijus Milkontas, vėliau žaidžiau Eugenijaus Pancerovo vadovaujamoje "Viesulo" ekipoje (dabartinė "Naftos-Uni-Akvaservis" komanda. - Autor. past.).

Paauglystėje teko atstovauti įvairių amžiaus grupių Sovietų Sąjungos ir Lietuvos rinktinėms.

Apmaudu, kad mano sportinę karjerą sustabdė skaudi kelio trauma. Po operacijos dar bandžiau rungtyniauti Gargždų ekipoje, tačiau netrukus vėl pajutau skausmus ir nusprendžiau atsisveikinti su didžiuoju sportu.

1996 metais nutariau paragauti ir trenerio duonos - krepšinio mokykloje pradėjau treniruoti vaikus. Treniravau tuometinę vyrų Klaipėdos "Naftos-Uni-Laivitės" (dabar - "Nafta-Uni-Akvaservis) komandą ir moterų "Lemminkainen" (dabar - "Fortūna") žaidėjas.

2006 metais su "Nafta-Uni-Laivite" tapome NKL vicečempionais, 2007 m. - čempionais, vėliau su "Lemminkainen" merginomis kelis sezonus iškovojau bronzos medalius.