Ko laukti iš Lietuvos rinktinės šiais metais?

Iki Atėnų olimpiados liko 57 dienos. Ko mums laukti iš nacionalinės komandos šiais metais? Įdomi Lietuvos rinktinės žaidimo kreivė susidarė per kelerius metus.

1999 metų Europos čempionatas (Prancūzija) - 5 vieta. Lietuviai su Sabu priešaky triuškino savo varžovus dviženkliu skirtumu išskyrus dvejas rungtynes: pirmąją čempionato dvikovą prieš čekus (62:78) ir ketvirtfinalio dvikovą prieš ispanus (72:74) Įspūdingas pasirodymas, bet prastas rezultatas tokiai komandai. Tikriausiai prisimenate, kaip visi garsiai kalbėjo apie auksą arba sidabrą. Nusivylimas akivaizdus.

2000 metų Olimpinės žaidynės (Sidnėjus) - bronza. Iš komandos nieko įspūdingo nebuvo laukiama. Po tokios 1999 metų komandos ši atrodė vidutiniška. Tačiau lietuviai parodė tvirtą charakterį ir vienybę. Pusfinalyje 2 taškais pralaimėta JAV rinktinei (83:85). Po šių rungtynių garsiai pradėta kalbėti apie Amerikos, kaip nenugalimos ekipos, mito sugriuvimą. Tų rungtynių dvasia dar ilgai liks lietuvių atminty.

2001 metų Europos čempionatas (Ankara) - 9-12 vietos. Po Sidnėjaus lietuviai buvo karūnuojami naujaisiais Europos karaliais, tačiau krepšininkai viską apvertė aukštyn kojom. Tą čempionatą visiems norisi kuo greičiau užmiršti, bet latviai mums neleis to padaryti. Lietuviai pirmajame atkrintamųjų varžybų rate pralaimėję broliams latviams (76:94), su Italija, Graikija ir Izraeliu pasidalijo 9-12 vietas. Dėl tokio gėdingo pasiekimo Lietuva, pasaulio krepšinio elitui priklausanti valstybe, neteko teisės žaisti 2002 metų pasaulio čempionate. Totali nesėkmė.

2003 metų Europos čempionatas (Švedija) - Europos čempionai. Pasirodo, pertrauka Lietuvos rinktinei buvo į naudą. Europos čempionate Švedijoje nė karto nepralaimėję lietuvaičiai po 64 metų pertraukos namo parvežė Europos auksą. Pasaulis liko sužavėtas lietuvių komandos žaidimu ir vieningumu.

2004 metų Olimpinės žaidynės (Atėnai) - ???. Kelerių metu rezultatai neteikia didelio optimizmo. Akivaizdu, jog kas antrą čempionatą lietuviai sugeba pagadinti nervus tautiečiam, pasiekdami rezultatus, žymiai prastesnius nei tikėtasi. Kita vertus, reiktų atkreipti dėmesį į kai kurias aplinkybes. Pavyzdžiui, prieš Sidnėjaus olimpiadą Lietuvos rinktine treniravosi pakankamai ilgai, kad taptų komanda, nukalusia Lietuvai trečią olimpinę bronzą. Tuo tarpu į Ankarą kai kurie žaidėjai išvažiavo po kelių treniruočių kartu su komanda.

Būtent šiemet komanda susirinks jau birželio pabaigoje ir turės daugiau nei mėnesį susižaisti su komandos draugais. Neramina tik tai, ar užteks laiko mūsų rinktinės lyderiams atgauti jėgas po alinančių sezonų. Šarūnas Jasikevičius ką tik užbaigė dar vieną auksinį, tačiau varginantį sezoną. Arvydas Macijauskas prieš savaitę baigė pirmąjį savo sezoną stipriausioje Europos lygoje.

Nebuvo lengvi sezonai ir kitiems Lietuvos rinktinės nariams: Sauliui Štombergui, Eurelijui ir Mindaugui Žukauskams (jie ir šiaip jau nebe pirmos jaunystės), Kšyštofui Lavrinovičiui bei Donatui Slaninai.

Nepaisant to, mes tikimės iš rinktinės dar vieno medalio (galbūt šiemet geresnio nei bronza). Juk mes ne iš tų, kur pralaimi dar nenugalėti.