Kodėl lietuvių fiasko galėtų pasirodyti logiškesnis nei bosnių nelaimė?

Lietuvos rinktinė buvo per kelis centimetrus nuo to, kad trys Jesenicėse iškovotos pergalės virstų pelenais. Būtent taip atsitiko bosniams, kurie nugalėjo savo tiesioginius konkurentus kovoje dėl kelialapio į kitą etapą, bet dėl varžybų sistemos teisę tęsti Europos čempionatą paliko lietuviams.

„Man labai liūdna, kad pelnę tris pergales mes vis tiek keliaujame namo“, – atsiduso vidurio puolėjas Elmedinas Kikanovičius.

Avantiūriškas Mirzos Teletovičiaus metimas paskutinėmis rungtynių sekundėmis nuskriejo į lanko šoną, ir Bosnijai ir Hercegovinai tai reiškė pabaigą.

Trenerio Aco Petrovičiaus auklėtiniai pranoko Jono Kazlausko komandą 78:72, tačiau tokio taškų skirtumo bosniams nepakako B grupės painiavoje rasti siūlo galą, vedantį į čempionato tęsinį Liublianoje.

Likus 3 min. iki kulminacijos Bosnijos ir Hercegovinos ekipa pirmavo 16 taškų, ir „Podmežakla“ arenoje buvo pasklidęs sensacijos kvapas – nemalonus lietuviams, viliojantis jų varžovams.

Tarsi išprotėję bosnių sirgaliai tribūnose užgožė lietuvišką chorą, iš savo vietų su džiaugsmo ašaromis akyse šokinėjo ir glėbesčiavosi net savanoriai ir žurnalistai iš Bosnijos, kurių dauguma savo tautiečiams pranašavo nesėkmę solidžiu skirtumu.

Tuomet Lietuvos rinktinė pademonstravo tebeturinti stuburą ir sugriebė iš rankų sprūstantį bilietą į Liublianą, palikdama savo oponentus tuščiomis.

„Sveikinu savo komandą ir fanus. Šiandien mes atidavėme viską, parodėme charakterį, parodėme, kad galime žaisti aukšto lygio krepšinį. Bet mums šiek tiek pritrūko“, – konstatavo E. Kikanovičius.

„Kai po rungtynių atėjau į rūbinę, pamačiau labai liūdnus veidus. Mes žinojome, kad sugebėję išlaikyti intrigą iki ketvirto kėlinio pataikysime beprotiškų metimų ir turėsime savo šansą. Negaliu nieko kaltinti, kad juo nepasinaudojome, žaidėjai nuveikė didžiulį darbą, bet mums tiesiog nepasisekė“, – apgailestavo A. Petrovičius.

Metimai, kuriuos į lietuvių krepšį antroje mačo dalyje siuntė M. Teletovičius, išties buvo beprotiški, ir paaiškinti juos galima ne tik Bruklino „Nets“ klubo puolėjo meistriškumu, bet ir Fortūnos pagalba.

Tačiau tai, kaip dėl savo svajonės puldami ir gindamiesi grūmėsi Bosnijos ir Hercegovinos krepšininkai, sužavėjo net Lietuvos rinktinės vyriausiąjį trenerį Joną Kazlauską.

„Norėčiau, kad mano žaidėjai būtų užsivedę taip, kaip bosniai, taip veržtųsi pro užtvaras, žaistų tokiais greičiais. Didžiausia pagarba mūsų oponentams, nes jie žaidė puikiai. Apie saviškius to paties negalėčiau pasakyti“, – neslėpė specialistas.

Vis dėlto A. Petrovičius nemano, jog vietą antrame Europos čempionato etape jo komanda prarado dvikovoje su lietuviais. Buvusio Kauno „Žalgirio“ trenerio Aco Petrovičiaus bendravardis ir bendrapavardis pabrėžė, jog namo juos pirmiausia išsiuntė latviai, laimėję tarpusavio rungtynes.

Specialistas iš Kroatijos spaudos konferencijoje po mačo net supainiojo J. Kazlauską su Latvijos rinktinės vairininku Ainaru Bagatskiu.

„Sveikinu latvių trenerį Kazlauską... O, atleiskite, aš, be abejo, kalbu apie lietuvius. Susimaišiau, nes būtent latviai mus išmetė iš pirmenybių“, – paaiškino A. Petrovičius.

Baigdamas spaudos konferenciją jis mestelėjo akmenį į Makedonijos rinktinės, nieko jai nebelėmusiose pirmadienio rungtynėse pralaimėjusios Latvijai 66:76, daržą.

„Balkanų šalys mums irgi nepadėjo. Iš pradžių juodkalniečiai pralaimėjo lietuviams, o paskui makedonai tiesiog pasidavė žaisdami su latviais. Bet jei Europos čempionai paaiškėtų po moralinių pergalių, jais būtume mes. Šiandien mes sužaidėme nuostabias rungtynes“, – pakartojo A. Petrovičius.