Kodėl stringa naujos arenos Kaune statybos?

Kadangi nuo 2006 metų visos arenos Eurolygoje turės būti bent jau 8000 vietų, Kaune, daugiausiai Arvydo Sabonio pastangomis, buvo paskirta vieta ir sudarytas detalusis planas naujos arenos statyboms.

Tačiau nuo tada jokių veiksmų nebuvo imtąsi. Kadangi visi pamatė, kad tokio tipo arenos Lietuvoje dirba nepelningai, pradingo visi investuotojai ir nebeliko lėšų arenos statybai. Štai kodėl "Siemens" arena buvo pastatyta taip lengvai ir greitai. Visi manė, kad pastačius areną, viskas bus kaip užsienyje. Pavyzdžiui, Ispanijoje, kur į kiekvienerias ACB rungtynes renkasi pilnos arenos.

Bet niekas nepagalvojo, kad Lietuvoje tokios rungtynes būna tik ketverios ("Žalgiris" su "Lietuvos rytu"). O iš jų - tik dvejos namie. Taigi galima paskaičiuoti, kiek rungtynių per metus įvyksta "Siemens" arenoje. Daugiausia šešerios su "Žalgiriu", vienerios su "Venspils", ir daugiausiai septynerios ULEB taurėje. Geriausiu atveju gauname keturiolika mačų. Iš jų į tokius kaip su "Benfica" susirenka tik apie 5-6 tūkstančius.

Ar dėl 14 rungtynių per sezoną verta statyti dešimtis milijonų kainuojančią areną? Na žinoma, yra ir toks dalykas kaip Europos čempionatas, kuris čia vyks 2011 metais. Bet vis dėlto, arena pastatyta ir, žiūrovo manymu, tai yra gerai. Bet ne valstybės.

Aišku, ten vyksta įvairūs renginiai, bet tokio mąsto, kad ateitų bent 6000-7000 žiūrovų, yra nedaug, todėl ši arena pelno tikrai neneš. Taigi grižtant prie Kauno arenos statybų, galima konstatuoti, kad jos artimiausiu metu neprasidės.

Geriausu atveju galima tikėtis, kad Sabas iš savo kišenes svariai prisidės ir pastatys nedidelę 8000 vietų areną, kad galėtu "Žalgiris" žaist Eurolygoje. Baigiant galima pasakyti, kad Vilniaus miestui pasisekė, kad turi tokio dydžio areną, nes tikriausiai jis vienintelis Lietuvoje tokią ir turės.