Komandinis žaidimas ir santarvė klube – Sakramento “Kings” raktas į pergales

Žiūrint, kaip šiuo metu žaidžia Sakramento "Kings” komanda, kartais ima atrodyti, kad jie yra netgi pernelyg nesavanaudiški. Užtvaros, perdavimai, įkirtimai ir vienas po kito einantys laisvi metimai iš vidutinio nuotolio, prasiveržimai, dėliojimai - ne mažiau efektyvūs, negu legendinių "Boston Celtics" puolimo mašina praeito amžiaus 9-ajame dešimtmetyje.

"Šitaip žaisti yra smagu” - sako "centras" Vlade Divacas. "Tai dėl mūsų stiliaus. Krepšinis neturi būti sunkus žaidimas”.

[nuotrauka1]Šiuo metu išties atrodo, kad komanda neturi jokių rūpesčių - žaidėjai kaip niekad puikiai sutaria tarpusavyje ir skina vieną pergalę po kitos. Šiuo metu Sakramentas yra absoliutus NBA lygos lyderis, turėdamas 26 pergales ir 9 pralaimėjimus - o juk jie kol kas žaidžia, neturėdami savo gretose krašto puolėjo Chriso Webberio!

Kas stovi už šios komandos sėkmingo žaidimo? Visa eilė veiksnių. Tai veterano V.Divaco lyderio savybės, puikūs Predrago Stojakovičiaus ir Mike’o Bibby metimai, Bobby Jackson’o bei Doug’o Christie nenumaldoma energija ir juodas darbas gynyboje, šį sezoną įsigyto "centro” Brad’o Miller’io sugebėjimas paleisti savo komandą į žaibiškas žudančias kontraatakas. Ir, be abejo - gerai sutariantis kolektyvas, skirtingai nuo daugelio kitų NBA komandų. Sakramento "Kings” organizacijoje nepastebime atskirų teisininkų, vadybininkų ir gandų skleidėjų klanų, kurie taip kenkia daugeliui profesionalių klubų - ir ne tik krepšinyje.

Prieš sezoną, prognozuodami "Kings” perspektyvas, daugelis analitikų kaip stipriausią komandos pusę įvardijo jos gynybinius sugebėjimus. Tačiau Sakramento ekipa nustebino visus, tapdama geriausiai atakuojančia komanda visoje lygoje. Jie vidutiniškai daugiausiai pelno taškų, laimi didžiausiu skirtumu, taikliausiai mėto tritaškius, atlieka daugiausiai rezultatyvių perdavimų. Pagal bendrą dvitaškių ir tritaškių pataikymo procentą "Kings” lygoje yra antri (po "Minnesota Timberwolves”).

"Aš čia žaidžiu jau šeštą sezoną” - pasakoja V.Divacas. "Patikėkite mano žodžiu, per visą tą laiką mūsų persirengimo kambaryje nebuvo iškilę nei vieno konflikto. Visa ko pagrindas - pagarba vienas kitam. O ištakų turbūt reikėtų ieškoti tuose žmonėse, kurie subūrė ir išlaiko komandą”.

[nuotrauka2]Kaipgi kitaip - neįmanoma šnekėti apie "Kings”, nepaminint Geoffo Petrie, klubo generalinio direktoriaus ir "vyriausiojo architekto”, bei vyriausiojo trenerio Ricko Adelmano. J.Petrie autoritetas savo kolegų ir konkurentų tarpe nekelia jokių abejonių. Per pastaruosius penkerius metus NBA klubų generaliniai direktoriai jį dusyk išrinko geriausiu metu klubo vadovu. R.Adelmanas retokai būna taip įvertinamas kolegų - jis praktiškai niekada realiai nepretendavo į metų trenerio titulą per visą savo karjerą su 627 pergalėmis ir 393 pralaimėjimais, įskaitant du NBA finalus su "Portland Trail Blazers”.

Tačiau R.Adelmanas gauna visišką savo darbo įvertinimą iš savo klubo vadovo. Galbūt G.Petrie netgi negali būti savo trenerio atžvilgiu visiškai objektyvūs - jie abu kadaise žaidė gynėjais toje pačioje "Portland Trail Blazers” komandoje, o ir vėliau, baigę sportininkų karjeras, kartu dirbo Portlendo klube.

"Šiek tiek gaila, kad teko palikti ‘Blazers’ ekipą” - sako G.Petrie. "Visos Ricko treniruotos komandos rodė atvirą krepšinį, kurį malonu žiūrėti. Mes skiriamės nuo tradicinio Portlendo stiliaus - pvz., pas mus taip nedominuoja priekinės pozicijos žaidėjai - tačiau esame panašūs atviru žaidimu, kuriame sunku nubrėžti aiškią ribą tarp greitų kontratakų ir pozicinio krepšinio. Visiems žaidėjams suteikiama didelė laisvė improvizuoti, ir aš esu tikras, kad būtent toks stilius yra tinkamiausias, turint dabartinę mūsų sudėtį. Štai kodėl mes laimime”.

Praėjusius porą sezonų "Kings” buvo labai arti NBA lygos finalų, pralaimėdami serijas prieš "Los Angeles Lakers” ir "San Antonio Spurs”, kai labai ne laiku traumas gavo P.Stojakovičius ir C.Webberis - fanai iki šiol atsimena 2002 m. serijos septintąsias lemiamas rungtynes Los Andžele, kai netaiklūs baudų metimai (14-30) pražudė Sakramentą.

Tai komanda, kurią nuo didžiausio pasiekimo galbūt skiria tik vienas nedidelis žingsnis. Kas įdomu - nepaisant to, "Kings” komanda tam tikra prasme tarytumei lieka žiniasklaidos šešėlyje. Bent jau palyginus su daugeliu kitų, žymiai mažiau pasiekusių ekipų.

[nuotrauka3]"Gyvenime neturiu kuo skųstis” - sako Rickas Adelmanas. "Portlende praleidau 12 metų ir ten užauginau šeimą, dabar 6 metus kryptingai dirbu Sakramente. Ir man to užtenka. Kai kuriems treneriams patinka reklamuoti save, kai kuriuos išreklamuoja žiniasklaida. Tuo tarpu aš nenorėčiau klube kurti tokios aplinkos. Visas tas trenerio įvaizdis, palaikomas tokiomis priemonėmis - tai nebūčiau aš pats. O kas esu aš? Paprasčiausiai žmogus, trokštantis laimėti NBA žiedus. Tik tiek”.

Šis žmogus į "Kings” komandą atėjo 1998 m., po to, kai komandos savininkai bei G.Petrie atleido Eddie Jordan’ą ir ieškojo, kuo jį pakeisti.

"Oi ne, Rickas nebuvo pirmas mūsų svarstytas kandidatas” - pasakoja G.Petrie. "Tie istoriniai prisiminimai man svarbūs, bet ne tiek, kiek jums galbūt atrodo”.

G.Petrie ir tuometinis "Kings” savininkas Jimas Thomasas iš pradžių peržiūrėjo keturių kandidatų, dirbusių vyriausiųjų trenerių padėjėjais, kandidatūras: Scotto Skileso, Paulo Silaso, Kurto Rambiso bei Ricko Carlisle’o. Grupė atrodo įspūdingai, tačiau po visų interviu J.Thomasas vis dar nebuvo patenkintas.

"Tuomet aš jam pasiūliau pabandyti ne trenerio padėjėją, o žmogų, turintį vyriausiojo trenerio darbo patirtį” - toliau pasakoja G.Petrie. "Rickas tuo metu buvo praleidęs vieną sezoną poilsiaudamas, po dviejų tragiškų sezonų su ‘Golden State Warriors’ klubu. J.Thomasas pats porą kartu pasišnekėjo su Ricku, o po to atėjo į mano kabinetą ir tarė - ‘Aš noriu šio žmogaus!’ ”.

[nuotrauka4]R.Adelmano karjera Sakramente prasidėjo su 27 pergalėmis ir 23 pralaimėjimais sutrumpintame dėl lokauto 1998-1999 m. sezone. Komanda pirmajame atkrintamųjų varžybų rate tuomet tik per plauką neeliminavo favoritų "Utah Jazz”. Nuo to laiko "Kings” kreivė kilo tik į viršų, ir pagrindinis šio proceso architektas buvo G.Petrie. 1999 m. vasarą komandą įsigijo nauji savininkai - Joe ir Gavinas Maloofai - ir jų atneštas finansinis indėlis dar labiau sužadino dinamiško klubo ambicijas. Klubas be kliūčių keletą metų stiprino potencialą ir būrė komandą, kuri galėtų kovoti dėl NBA čempionų žiedų.

Viskas kiek užstrigo praeitų metų vasarą. Klube buvo kilę nemažai ginčų ir nesutarimų dėl galimos naujos arenos statybos, kuri kol kas atidėta. Be to, nauji suvaržymai iš NBA lygos pusės žaidėjų algų atžvilgiu (visų pirma - "prabangos mokesčio” įvedimas) privertė klubą smarkiai pakoreguoti komandos sudėtį. Siekdami žūtbūt įsigyti B.Millerį ir neleisti jam atsidurti Denveryje ar Jūtoje, "Kings” vadovai nutarė nepratęsti sutarčių su universaliuoju Jimu Jacksonu bei blokų specialistu Keonu Clarku. Patys mainai, per kuriuos buvo įsigytas B.Milleris, komandą taip pat privertė atsisakyti Scoto Pollardo ir Hidayeto Turkoglu paslaugų.

Tai buvo nauja komanda.

"Mes rizikavome ir nežinojome, kokį žaidimą demonstruos šis kolektyvas” - sako R.Adelmanas. "Chriso nebuvo, o kas galėjo garantuoti, kaip naujoje komandoje atrodys Bradas? Tiesą sakant, aš iki šiol dar nežinau, koks mūsų tikrasis pajėgumas gynyboje - tai parodys laikas ir tolimesnės rungtynės. Visą šį sezoną mums kyla problemų, ginantis nuo greitų varžovų atakų. Dabar mes neturime tokio lankstumo, kaip pernai, mūsų žaidimo variantai labiau apriboti - ir tai yra trūkumas. Vakarų Konferencija yra nepaprastai stipri, tad joje gali skaudžiai nukentėti nuo daugelio komandų, čia gali įvykti bet kas”.

Kažin, ar R.Adelmanas tokiais žodžiais bando kiek nuleisti lūkesčių kartelę savo komandos gerbėjams. Veikiau jo lūpomis kalba beveik 30 metų patirtis, kurią jis sukaupė kaip žaidėjas ir kaip treneris.

Tačiau treneris savo arsenale turi pakankamai ginklų, leidžiančių grumtis su Vakarų Konferencijos gigantais. Ir toliau gerą formą demonstruoja geriausias lygos šeštasis žaidėjas Bobby Jacksonas. Priekinė Sakramento linija išsiskiria nepaprasta rezultatyvių perdavimų gausa - tuo pasižymi tiek B.Milleris, tiek V.Divacas. Grįžus C.Webberiui, taip pat mokančiam gerai asistuoti komandos draugams, Sakramentas turės ko gero geriausiai pasuojančią priekinę liniją per visą NBA istoriją.

Tačiau "Kings” aukštaūgiai turi savų problemų - visų pirma gynyboje. Tiek B.Milleris, tiek V.Divacas pagal NBA standartus yra lėti žaidėjai.

[nuotrauka5]Mėgstantis pajuokauti B.Milleris taip aiškina, kodėl jis neimponuoja daugeliui krepšinio gerbėjui:

"Tai dėl to, kad aš esu lėtas, baltaodis, negaliu smarkiai pašokti. Mano žaidimas niekada nebus gražus akiai - kad ir kokį krepšinio elementą atlikinėčiau. Taigi - aš tipiškas žaidėjas, kurio pasirodymo niekas nenori žiūrėti... Na, o šnekant rimčiau - mes esame komanda, kurioje visi pasuoja kamuolį, ir metama tada, kai esi laisvas. Visi tokie nesavanaudžiai... Krepšininkas egoistas mūsų komandoje nesugebėtų žaisti”.

P.Stojakovičius, daugelio laikomas geriausiu šiuo metu pasaulio snaiperiu ir tikrasis ekipos lyderis, kalbėdamas apie komandos puolimą, komentuoja:

[nuotrauka6]"Ne, aš nesu vienintelis šioje komandoje, galintis pataikyti - ir dėl to esu patenkintas. Žaidžiant už Sakramentą, mesti gauna visi. Niekas nelieka nuskriaustas. Todėl mes taip gerai sutariame ir laimime. Netgi be savo geriausio žaidėjo. Belieka tikėtis, kad Chrisas sėkmingai reabilituotis, grįš į komandą, mes dar labiau sustiprėsime ir svarbiausia - pavasarį išvengsime traumų”.

C.Webberis turėtų imti treniruotis pilna jėga sausio pabaigoje, o vasario pradžioje jau imti rungtyniauti. Chrisui jau leidžiama lengvai treniruotis aikštelėje, palaipsniui didinant krūvius.

R.Adelmanas taip komentuoja situaciją:

"Chrisas žais tik tuomet, kai visiškai pasveiks. NBA tvarkaraštis yra nepaprastai įtemptas, čia nėra laiko papildomai treniruotei ar reabilitacijai. Jį išleisiu į aikštelę tik tuomet, kai jis bus pasirengęs pastoviai išeiti į aikštelę ir žaisti tą rungtynių maratoną. Nenoriu ankstinti Chriso grįžimo. Nepasiruošęs žaidėjas išbėga žaisti, o po to visą savaitę sėdi ant suolelio su ištinusiu keliu. Bandome maksimaliai sumažinti tokią riziką - jeigu bus abejonių, galime kiek ir palaukti. Mums svarbiausia, kad Chrisas būtų 100% pasiruošęs kovoti balandžio pabaigoje”.

Tai ir bus tas metas, kai treneris pagaliau turės galimybę įsitikinti tikruoju savo ekipos pajėgumu.