Komandos draugų "išgydytas" R.Javtokas: geriausia laukia ateityje

Barselona, Atlanta, Sidnėjus, Atėnai, Pekinas, o dabar ir Londonas. Didesnio pasipriešinimo rungtynėse su Dominikos respublikos ekipa nesutikusi Lietuvos krepšinio rinktinė be vargo prasiskynė kelią į šeštąsias olimpines žaidynes iš eilės. „Jėgų mes dar neišnaudojome, neparodėme visko, ką mokame. Tiesiog atvažiavome pasiimti kelialapio ir tai padarėme. Visi esame labai laimingi“, – saldžia pergale 109:83 mėgavosi lietuvių kapitonas Robertas Javtokas.

Pamiršti skausmą padėjo įvykiai aikštėje

Starto penkete olimpinės atrankos turnyro pusfinalį pradėjusio vidurio puolėjo veidą netrukus iškreipė skausmo grimasa. Sužaidusį vos 5 min. R. Javtoką ant atsarginių suolo pasodino nepakeliamai suskaudusi čiurna.

Tačiau kuo toliau, tuo labiau į aikštę taip ir nebegrįžusio aukštaūgio nuotaika giedrėjo.

Pirmame kėlinyje dar priešinęsi Lietuvos rinktinei, netrukus Dominikos krepšininkai gavo tokį smūgį, po kurio nebeatsitiesė. Su vangiai ir padrikai gynyboje dirbusiais varžovais lietuviai išdarinėjo, ką tik norėjo, tai smagindamiesi dėjimais, tai šaudydami iš toli.

Nors po pertraukos makedonus ketvirtfinalyje netikėtai eliminavusi Dominikos respublikos ekipa dar pabandė spustelėti Kęstučio Kemzūros auklėtinius, bet greitai nuleido rankas, taupydama jėgas sekmadienį vyksiančioms rungtynėms dėl trečiosios vietos su Nigerijos atstovais.

Tuo tarpu lietuviai pradėjo švęsti nelaukdami finalinės sirenos.

„Dulkys! Dulkys!“, – likus 3 min. iki mačo pabaigos ėmė skanduoti žaliai nusidažiusi lietuvių tribūna „Polidiero“ arenoje, ir K. Kemzūra leido į aikštę dvyliktąjį savo žaidėją.

„Šimtą! Šimtą!“, – netrukus naują pramogą sugalvojo žaliamarškiniai aistruoliai, ir jų norą patenkino tas pats Deividas Dulkys, tritaškiu pelnęs šimtąjį komandos tašką.

Tuo metu ant Lietuvos rinktinės atsarginių suolo jau liejosi pokštai ir išdaigos, dėl kurių R. Javtokas pamiršo apie skaudančią čiurną.

„Skausmą komandos draugai numalšino šimtu procentų. Dabar tiesiog skraidau“, – juokėsi kapitonas.

Surimtėjęs vidurio puolėjas, į aikštę žengęs suleidus nuskausminamųjų, teigė net nežinantis, kas nutiko jo kairės kojos čiurnai, bet vylėsi, kad problemos nebus rimtos ir leis grįžus į Lietuvą tęsti darbą naujoje treniruočių stovykloje.

„Skaudėjo taip, kad niekas nebepadėjo, jokie vaistai. Čiurnos aš nesu patempęs, čia turbūt kažkokia įsisenėjusi problema. Tikiuosi, ji nebus ilgalaikė“, – sakė R. Javtokas.

Švilpiantiems ir kaukiantiems atsikirto ne žodžiais, o darbais

Parskridę iš Venesuelos lietuviai turės vos tris laisvas dienas, tada vėl kibs į darbą ir ruošis Londono olimpinėms žaidynėms.

„Ar užteks jėgų? Mes jų dar neišnaudojome, neparodėme visko, ką mokame. Baigėsi tik mažas turnyrėlis prieš didelį įvykį – olimpiadą. Manau, kad dabar mūsų forma turėtų tik gerėti. Dar geriau suprasime ir išnaudosime vienas kitą, galėsime šiek tiek poilsėti, galbūt prisidės dar keletas žmonių“, – optimistiškai į priekį žvelgė R. Javtokas.

Paprašytas grįžtelėti atgal ir apibendrinti tai, kas įvyko Venesueloje, vidurio puolėjas tvirtino nesuvokiantis, kodėl Lietuvos rinktinė tapo taip nemėgiama vietos publikos, tačiau pabrėžė, jog lietuviai surado geriausią atsakymą.

„Svarbiausia, kad buvome susikoncentravę ir atlikome savo darbą. Žinoma, blogai, kad žmonės nežinia kodėl buvo nuteikti prieš mus, net nušvilpė mūsų himną. Mes savo įrodėme ne žodžiais, o darbais“, – reziumavo komandos kapitonas.