Komandos nepažinęs Jasikevičius atsivėrė apie viso sezono kovą: vis sunkiau ir sunkiau

Šarūnas Jasikevičius po pralaimėjimo Eurolygos pusfinalyje ir prarasto čempionų titulo pabrėžė, kad aikštėje tiesiog nepažino savo komandos, rašo "Delfi Sportas".

Lietuvio treniruojamai ekipai nepavyko antrus metus iš eilės žengti į finalą ir teks čempionų titulą perleisti kitai komandai – penktadienį pusfinalyje 61:78 (12:18, 12:15, 17:23, 20:23) nusileista Pirėjo „Olympiakos“ ekipai.

„Nemanau, kad „Olympiakos“ yra geresnė komanda už mus, bet šiandien ji tokia buvo. Žinome, kad galime prieš ją žaisti“, – po pralaimėjimo sielojosi lietuvis.

50-mečiui tai buvo tryliktas finalo ketvertas per karjerą – šešiuose lankėsi kaip žaidėjas, septyniuose – kaip treneris. Dar bėgiodamas ant parketo jis laimėjo keturias taures, šalia šoninės linijos – kol kas vieną.

„Olympiakos“ savo ruožtu titulo laukia nuo 2013-ųjų ir žaidžia penktame iš eilės finalo ketverte. Finale sekmadienį Pirėjo krepšininkų laukia Madrido „Real“ arba „Valencia“ iššūkis.

Tai penktas kartas Š. Jasikevičiaus trenerio karjeroje, kai jo vadovaujama ekipa neperžengia pusfinalio barjero.

„Visus metus kovojame su žaidėjais, kad reikia aukotis dėl komandos, padaryti pražangas. Gali išeiti su pražangų problema, tokiose rungtynėse negali visiems gerai sektis ir visi gerai pasirodyti. Mantas Valčiukaitis („Fenerbahče“ fizinio rengimo treneris, – aut. past.) rūbinėje dabar pasakė, tai net akys ant kaktos iššoko – kėlinių pradžios 0:12, 0:11 ir 0:11. Mačiau, kad buvo blogai, bet kad taip – negaliu patikėti.

Reiškia, kad nepadarai savo darbo, ateini nepasiruošęs atsiduoti. Dėl to kariaujame visus metus. Vis sunkiau ir sunkiau“, – kalbėjo Š. Jasikevičius.

Kurtinančiai „Olympiakos“ sirgalių nušvilpto lietuvio auklėtiniams rungtynės prasidėjo košmariškai. „Fenerbahče“ per pirmąsias septynias minutes triskart prasižengė puolime, prametė visus devynis metimus ir atsiliko 0:12.

Reikalai klostėsi taip prastai, kad praėjus vos minutei nuo reklaminės pertraukėlės Šaras vėl kvietė savo žaidėjus į pasitarimą. Situaciją galiausiai pavyko stabilizuoti ir pirmą kėlinį uždaryti atsiliekant tik šešiais taškais (12:18).

Bet scenarijus vėl kartojosi – antrąjį ketvirtį turkai pradėjo šešiomis sausomis minutėmis be taškų, taip paleisdami varžovus į priekį 12:29. Tinklelį atrišo Tariko Biberovičiaus tritaškiai, o dantis sukandusi „Fenerbahče“ iki pertraukos dar kartą kirpo atsilikimą iki vienženklio (24:33).

Po pertraukos – ir vėl tas pats. „Fenebahče“ taškų nerinko pusketvirtos minutės, „Olympiakos“ spurtavo 11:0, ėmė triuškinti jau buvusius čempionus (44:24), bet turkai atsakė dešimčia taškų iš eilės ir vėl atsidūrė vienženklio deficito zonoje. Vis tik Evano Fournier ir Saša Vezenkovo tritaškiai truktelėjo „Olympiakos“ ir prieš lemiamą ketvirtį graikai tvirtai pirmavo 56:41.

Šio starto „Fenerbahče“ jau nepramiegojo, pelnė 8 greitus taškus ir eilinį kartą grįžo į kovą (49:56). Vis tik „Olympiakos“ spurtą sustabdė, vėl susigrąžino tai, ką išbarstė ir užtikrintai triumfavo.

„Jie buvo daug geresnė komanda šiandien. Deja, nuo tada kai esame visi sveiki, sužaidėme blogiausias sezono rungtynes. Labai skaudu matyti mus taip vargstančius. Matydamas skaičius dabar suprantu, kad skaičiai kėlinių pradžiose yra brutalūs. Tu gali išeiti agresyvesnis ir smogti pirmą smūgį.

Praėjusiais metais mes tą supratome, bet dabar buvome nokaututi trijų kėlinių pradžiose. Stengėmės kabintis, bet tai buvo neįmanoma – iš karto atiduodavome iniciatyvą atgal. Vos tik pajusdavome gyvybę, jie ją atimdavo. Ne pats geriausias mūsų pasirodymas. Deja, pačioje didžiausioje scenoje.

Kai ateini ir pradedi mėtyti tritaškius nuo pirmų minučių – tai nėra mūsų krepšinis. „Olympiakos“ buvo „Olympiakos“, jie žaidė savo krepšinį. Iš esmės esu patenkintas mūsų gynyba, bet puolimas buvo labai prastas. Vietoje to, kad visi būtų kantresni ir agresyvesni, tiesiog bandėme lankus.

Mes buvome labai blogi, bet tai neatima „Olympiakos“ nuopelnų, kuri buvo daug geresnė komanda. Nebuvome savimi. Jeigu pradedame iš karto mėtyti tritaškius – gerai, jeigu tai protingi metimai. Tai ne mūsų žaidimas. Gaila, nes rinkomės lengvesnius kelius ir to negalima daryti prieš „Olympiakos“.

Galima kalbėti apie jų gynybą, bet būtų įdomu pamatyti, kiek prametėme laisvų metimų. Jie tiesiog žaidė savo krepšinį, judino kamuolį. Darė viską, ko mes tikėjomės. Mes sužaidėme žemiau savo standartų. Turime rasti priežastis ir sezoną pabaigti geresne nata“, – pridėjo Š. Jasikevičius.

Šaro desperaciją atspindėjo ir tai, kad įpusėjus trečiam kėliniui jam jau buvo telikusi viena minutės pertraukėlė, kurią jis sudegino iki mačo pabaigos likus daugiau nei septynioms minutėms. „Fenerbahče“ nė karto nepirmavo pusfinalyje.

„Fenerbahče“ susikaustymą puikiai atspindėjo suomis Mikaelis Jantunenas, prametęs visus penkis metimus iš žaidimo, nors visus juos metė visiškai laisvas.

Kalbėjote apie tuos smūgius kėlinių pradžiose, bet vis nesugrįžote. Kaip viskas atrodė Jums?

Visus metus kovojame su žaidėjais, kad reikia aukotis dėl komandos, padaryti pražangas. Gali išeiti su pražangų problema, tokiose rungtynėse negali visiems gerai sektis ir visi gerai pasirodyti. Mantas rūbinėje dabar pasakė, tai net akys ant kaktos iššoko – kėlinių pradžios 0:12, 0:11 ir 0:11. Mačiau, kad buvo blogai, bet kad taip – negaliu patikėti. Reiškia, kad nepadarai savo darbo, ateini nepasiruošęs atsiduoti. Dėl to kariaujame visus metus. Vis sunkiau ir sunkiau.

Visas sezonas su dideliais pakilimais ir nuopelnais – ar visos tos bėdos šiandien ir pasimatė?

Gali būti. Ta komanda yra į viršų ir apačią, ji iš naujo sukurta. Kažkuriais momentais rodėme įspūdingą charakterį, daug rungtynių ištraukėme, daug rungtynių iš eilės laimėjome. Balandžio mėnesis jau toks logiškas man pasirodė. Dabar kažkas panašaus atsitiko po „Žalgirio“, tapome labai patenkinti savimi. Išėjome žaisti su „Bešiktaš“ ir rungtynių pradžia buvo 1:24. To irgi nebuvau turėjęs.

Visi šiandien atėjo norėdami laimėti, raminti net tas emocijas reikia, bet reikia žiūrėti kaip mes paskutines dvi savaites treniravomės. Matyt, mes kaip treneriai irgi padarėme klaidų.

Ar prastesnė atkarpa lėmė ir prastą pataikymą, kitus dalykus?

Momentais, kai užpakalis degė, imi pasitikėti žaidėjais, kurie mus atvedė iki čia ir iki titulo pernai. Ir vistiek nelabai išėjo. Nelabai pavyko rasti sprendimų, ką daugiau mesti į aikštę. Šnekėjome ir per pertrauką, kad minus 9, bet jūs galvojate, kad čia viskas labai blogai, bet pora prasiveržimų į kairę, bauda, bandome nustumti kovodami dėl kamuolio ir galvojame, kad teisėjai kvaili, nepamatys.. Iš šitų dalykų ir susideda.

Triskart pavyko grįžti su tokiu žaidimu ir tada vėl už dyką viską. „Olympiakos“ vis nueina, smūgis po smūgio ir faktas, kad po kiekvieno smūgio tu neatsigausi.

Lyginant čempionišką komandą ir šių – kur didžiausias skirtumas?

Nežinau, ar nepavyko pasirodyti gerai šiais metais. Viskas susideda į vienas rungtynes, vieną situaciją. Aišku, tu prarandi du veteranus. Manau, kad čia yra sunkiausiai surandami žmonės – kurie žaidžia daug metų, už nacionalines komandas ir yra matę visko.

Normalu, kad kai tu laimi iš tavęs atima žaidėjus, nes jie galvoja, kad pasikvietus juos visiems bus labai gerai. Mums teko improvizuoti. Bet mes per daug už dyką viską daliname viso sezono metu. Ir to nepavyko išsireikalauti.

Užsienio žurnalistas minėjo, kad tai – susimovimas. Ar tikrai tai tinkamas žodis?

Gali daug šnekėti. Dabar tikrai skaudu. Nesmagu, kad taip lengvai atidavėme rungtynes. Ir kelis kartus jas atidavėme lengvai. Galvojame, kad „Olympiakos“ labai geri, bet ir jų skaičiai nėra kažkokie įspūdingi. Jie paprasčiausiai kažkiek davė daugiau kontakto, pirmi smogė, mes atsigavome, jie dar labiau smogė. Taip viską sudėjus ir gauni tą pralaimėjimą.

Ar ši komanda išspaudė maksimumą?

Maksimumas būtų titulas, nemanau, kad „Olympiakos“ yra geresnė komanda už mus, bet šiandien ji tokia buvo. Žinome, kad galime prieš ją žaisti. Kalbėjote, kad būtų įdomu pamatyti, kiek prametėte laisvi.

Ar galime čia kalbėti ir apie žaidėjų psichologiją?

Galime. Ta pati rungtynių pradžia tokia skausminga buvo – bandžiau ieškoti puolimo penketų. Tie, kurie jau buvę su komanda, kad užsikurtume kažkiek. Su keitimasi kažkiek vėlavau dėl šios situacijos. Žaidėjus kiek vėliau įmeti, sėdi, gal tie nervai.. Velnias žino. Gal reikia paprasčiau žiūrėti – šiandien „Olympiakos“ buvo žymiai geresni ir tiek. Žiūrėsime, analizuosime, reikia iš to mokytis. Per lengvai viskas, per lengvai.

Džiugu, kad neteks žaisti rungtynių dėl trečios vietos?

Džiaugiasi visi. Niekas jų nenori. Nebent žmonės nori ateiti, bet kam jos reikalingos nežinau. Tai absoliuti nesąmonė, dar kas traumą gaus. Žaidžiame ilgą reguliarų sezoną, kurį reikia gerbti. Ta komanda, kuri finišavo trečia, turi būti trečia ir tiek.