Krepšininko planuose - ir futbolo čempionatas

NBA komandos "Cleveland Cavaliers” vidurio puolėjas Ž.Ilgauskas džiaugiasi, kad dar vieną sezoną jam pavyko išvengti sunkių traumų

"Cleveland Cavaliers” vidurio puolėjas Žydrūnas Ilgauskas jaučiasi užsitarnavęs geras atostogas. Prieš tris savaites pasibaigęs NBA čempionatas jo komandai seniai buvo toks sėkmingas - "Cavaliers” po 13 metų pertraukos vėl žaidė Rytų konferencijos pusfinalyje.

Šįmet Europoje Ž.Ilgauskas atostogaus ilgiau nei mėnesį.

"Kauno diena” jau vakar rašė, kad birželio 5-ąją 31 metų sulaukęs 221 cm ūgio krepšininkas antradienį iš Barselonos atvyko į Lietuvą. Į Ispaniją jis išvyko tuoj po paskutiniųjų NBA čempionato rungtynių. Į Ameriką Ž.Ilgauskas grįš tik liepą - po "Indiana Pacers” gynėjo Šarūno Jasikevičiaus vestuvių.

Grįžęs į gimtąjį Kauną Ž.Ilgauskas davė išskirtinį interviu "Kauno dienai”.

Po NBA čempionato išskubėjo į Ispaniją

- Kokiu tikslu grįžote į Lietuvą?

- Grįžau aplankyti savo šeimos - Kaune gyvenančių tėvų. Buvau Europoje, todėl negalėjau negrįžti į Lietuvą. Čia pabūsiu maždaug dvi savaites, po to dar kartą birželio pabaigoje grįšiu į NBA rengiamą jaunųjų talentų stovyklą "Krepšinis be sienų”.

- Ką veikėte Ispanijoje?

- Atostogavau su Šarūnu Jasikevičiumi - surengėme jo bernvakarį, spėjome atšvęsti ir mano gimtadienį. Labai džiaugiuosi, kad Šarūnas pagaliau surado moterį, su kuria nori praleisti visą likusį gyvenimą.

Ispanijos salose (Ispanijai priklausantį Balearų salyną sudaro penkios pagrindinės salos: Maljorka, Menorka, Ibica, Formentera ir Kabrera - red.) plaukiojome valtimi, žvejojome, maudėmės ir mėgavomės atostogomis po sunkaus sezono. Pas Šarūną išskridau praėjus tik porai dienų po paskutiniųjų NBA čempionato rungtynių. Dabar gyvenu ant lagaminų - visi daiktai krepšyje.

Vokietijoje sirgs už anglus

- Atostogaujate be žmonos?

- Į Ispaniją skridau ne tik žvejoti, bet ir dalyvauti Šarūno bernvakaryje, Dženifer ten nebuvo būtina dalyvauti. Be to, ji negalėjo tokiam ilgam laikui išvykti iš Klivlendo. Susitiksime Vokietijoje, kur stebėsime pasaulio futbolo čempionato rungtynes. Iš ten jau kartu vėl atskrisime į Lietuvą.

- Teko girdėti, kad Dženifer pradėjo mokytis lietuviškai.

- Taip, ji lanko lietuvių kalbos pamokas Klivlendo lietuvių bendruomenėje. Be to, kulinarijos kursuose - mokosi gaminti lietuviškus patiekalus. Dženifer jau išverda ir cepelinų, tad valgyti namuose gaunu tai, ko noriu.

- Už kurią komandą sirgsite pasaulio futbolo čempionate?

- Už Anglijos, jau seniai ją palaikau. Vokietijoje, Kelno mieste, stebėsiu Anglijos - Švedijos ir Prancūzijos - Togo rungtynes.

Iki finalo pritrūko tik žingsnio

- Kaip vertinate "Cavaliers” sezoną?

- Jis buvo labai sėkmingas mūsų komandai. Po daugelio metų patekome į atkrintamąsias varžybas, visas Klivlendo miestas vėl užsidegė krepšiniu. Klivlendas - futbolo ir beisbolo miestas, bet pagaliau priminėme, kad yra ir krepšinis. Tik apmaudu, kad neįveikėme "Detroit Pistons” ir nepatekome į konferencijos finalą, nors turėjome visas galimybes tai padaryti. Laimėję jų aikštėje išsiveržėme į priekį 3:2, bet po to neatsilaikėme žaisdami namuose. Tad lemiamas mačas vėl buvo žaidžiamas Detroite, o ten mums pritrūko tik žingsnelio. Pirmavome, bet dvi paskutiniąsias minutes niekaip neatkovojome kamuolių ir neišsaugojome persvaros.

- Atkrintamosiose varžybose Jūs buvote mažiau rezultatyvus nei reguliarųjį sezoną. Kodėl?

- Iš tikrųjų jaučiau nuovargį, be to, likus kelioms savaitėms iki atkrintamųjų varžybų, buvau išsisukęs koją. Į aikštę grįžau iki galo neišsigydęs traumos, todėl mano sportinė forma nebuvo tokia gera, kaip viso sezono metu. Jeigu atkrintamosiose varžybose iškart "neįsivažiuoji”, vėliau būna sunku įsibėgėti. Daug kartų žaidžiant su ta pačia komanda, varžovai žino visus tavo judesius ir elgesį aikštėje.

- Reguliarųjį sezoną trejus metus demonstravote pavydėtiną stabilumą.

- Pagal statistikos rodiklius, tai buvo vienas geriausių mano sezonų. Gerai žaidė ir komanda, tai ir mano savijauta buvo dvigubai geresnė. Laimėjome 50 rungtynių ir, kas svarbiausia, išlikau sveikas.

Gandų apie mainus nesureikšmina

- Šį sezoną "Cavaliers” treniravo naujas treneris Maikas Braunas. Ar pavyko rasti bendrą kalbą?

- Taip, be jokių problemų. Braunas - labai geras treneris ir, sakyčiau, jis turbūt man patiko labiausiai iš visų, kuriuos esu sutikęs per savo karjerą. Jis jaunas, bet labai gerai pasirengęs trenerio darbui. Nenuostabu, nes per naktis salėje sėdi, viską analizuoja iki smulkmenų. Ir žmogus jis geras. Išlikdavo ramus, net kai mums nesisekdavo. Turbūt tik du kartus per visą sezoną buvo pakėlęs balsą.

- Tad sėkmingą sezoną galima sieti ir su Maiko Brauno atėjimu į Klivlendą?

- Taip, labai daug su juo ir su 23-iuoju numeriu - Lebronu Džeimsu.

- Kuo paaiškinti šio žaidėjo fenomeną?

- Žinau tik tai, kad tokio žaidėjo per savo karjerą daugiau nesu matęs. Neįtikėtina, kaip lengvai jam viskas sekasi krepšinio aikštelėje. Ateina tiesiai iš lovos į rungtynes ir sumeta 30 taškų.

- Pasigirdo kalbų apie galimus Jūsų mainus. Tokiems svarstymams yra pagrindo, ar tai - tik gandai?

- Kai buvau Ispanijoje, žmona paskambinusi pranešė, kad mano pavardė mirga visuose laikraščiuose. Bet apie galimus mainus girdžiu kiekvieną vasarą jau 10 metų. Daug metų gyvendamas viename mieste esu tapęs ir draugu, ir priešu. Toks yra gyvenimas. Jeigu "Cavaliers” ir iškeis mane, aš apie tai sužinosiu pirmas.

Barzda nepatiko nei žmonai, nei šuniui

- Kodėl nusiskutote barzdą?

- Gana, užteks. Reikėjo atjaunėti, nes jau nei žmona, nei šuo nebeatpažindavo manęs. Grįžęs po paskutiniųjų rungtynių iš Detroito iškart čiupau skutimosi peiliuką ir barzdos neliko.

- O kodėl ją užsiauginote?

- Prieš atkrintamąsias varžybas visi komandos žaidėjai ketino auginti barzdas, o aš jau buvau pradėjęs ją želdinti prieš du mėnesius. Jeigu kitais metais komanda savo pažadą įvykdys, tai man reikės nepradėti taip anksti auginti barzdos.

M.Andriuškevičiui talento netrūksta

- Kaip sekasi Martynui Andriuškevičiui?

- Manau, jam klostosi viskas normaliai. Jis nežaidė šį sezoną, nes dar nepasirengęs NBA kovoms. Bet talento Martynas turi, noro - irgi. Su juo visą sezoną dirbo krepšinio ir fizinio parengimo treneriai, jis stengėsi tobulėti. Aišku, norint sparčiau tobulėti, reikia žaisti. Galbūt kitą sezoną jis galės daugiau pasireikšti per varžybas.

- Kaip manote, kokios Lietuvos rinktinės galimybės pasaulio čempionate?

- Sunku pasakyti. Kol kas neaišku, kokie krepšininkai žais, kokia bus jų sportinė forma. O konkurencija pasaulio čempionate bus didžiulė. Manau, pasimokiusi iš praeities klaidų, į Japoniją nusiteikusi ne durniuoti, o kovoti atvyks JAV rinktinė. Mano komandos draugas Andersonas Varejao žadėjo, kad labai stipri bus ir Brazilijos rinktinė, su kuria lietuviams teks žaisti vienoje grupėje. Labai pajėgios bus ir Europos komandos. Tad laukia įdomus čempionatas. Tikiu, kad Lietuvos komanda kaip visada kovos dėl aukštų vietų.

Kojų krepšininkas pamiršti negali

Ž.Ilgauskas, lipdamas žemyn Vilniaus oro uosto laiptais, atsargiai statė kojas. Ant kiekvieno laiptelio stojo visa pėda, skrupulingai pristatydamas ir kitą. Po paskutinės operacijos prabėgo jau penkeri metai, tačiau savo operuotų kojų krepšininkas pamiršti negali.

Pavasarį patirta kojos trauma buvo išgąsdinusi ir Ž.Ilgauską, ir visą "Cavaliers” komandą. Sunkiausios buvo valandos laukiant medikų verdikto - visi manė, kad vėl lūžo pėdos kaulas. Laimei, blogiausios prognozės nepasitvirtino - diagnozuotas čiurnos patempimas.

"Po kiekvienų rungtynių kojas reikia šaldyti, stengtis jų per daug neapkrauti. Žaisdamas jau negalvoju apie kojas, bet žinau, jog dar viena trauma - ir mano karjera baigta”, - sakė Ž.Ilgauskas.