Krepšinio aistrų Kaune neatšaldė ir prakiuręs dangus

Tris dienas poilsiavusiems krepšinio sirgaliams vėl išmušė šventinė valanda. Aistros sirgti už šalies rinktinę neatšaldė net ir prakiuręs dangus.

Kol Lietuvos rinktinė žūtbūtiniame mūšyje kovėsi su Italijos rinktine, kauniečiai jų pasirodymą stebėjo ne tik namuose, bet ir kavinėse, baruose, restoranuose. Ne išimtis ir lauko kavinės Rotušės aikštėje bei užeigos Vilniaus gatvėje.

Nors lietus vis nerimo, lankytojų, norinčių stebėti krepšinio rungtynes, susirinko gana daug. Laisvų vietų reikėjo paieškoti net ir lauko kavinėse.

Emocijų netrūko nuo pat pirmosios rungtynių minutės. Apie blogiausią scenarijų sirgaliai greičiausiai nė minutės negalvojo. Daugumos mintyse buvo medalių spindesys.

"Kas laimės? Lietuva!" – vis skandavo vienoje lauko kavinių Rotušės aikštėje susirinkę kauniečiai. Kai kurie sirgaliai taip entuziastingai plyšavo, dainavo ir kitaip palaikė krepšininkus, kad kažin, ar ryte sugebės ištarti bent žodį.

Lietuvių tritaškiai sirgalius, varžybas stebėjusius viename Vilniaus gatvės narų, tiesiog sukeldavo ant kojų. Vien ovacijomis sėdint buvo sunku apsiriboti. Įspūdingas Manto Kalniečio dėjimas daugumą iš džiaugsmo taip pat privertė pašokti nuo kėdžių. Kuo labiau artėjo rungtynių pabaiga, tuo labiau augo įtampa, tuo garsėjo plojimai, švilpimai, pergalingi ar nusivylimo šūksniai.

"Aišku, kad laukiam tik pergalės, bet džiaugsimės, kad ir kaip bepasibaigtų rungtynės – gražiai žaidžia, daug teigiamų emocijų", – kalbėjo menotyrininkė Evelina J., varžybas stebėjusi su draugų kompanija.

Nors varžybų pabaiga buvo numatoma prieš vidurnaktį, o Evelinai penktadienį ryte reikia būti darbo vietoje Vilniuje, tačiau mergina nė kiek nesigailėjo vakarą beleidžianti nesiilsėdama.

Panašiai kalbėjo ir kiti sutikti sirgaliai. Koks dar gali būti poilsis lovoje, kai tokios svarbios rungtynės. Jų nepamatę, nežinodami rezultato tiesiog negalėtų užmigti.