Krepšinio legendos pasakojo įsimintinas istorijas (foto)

Tre­čia­die­nį Jo­niš­ky­je su ger­bė­jais su­si­ti­ko krep­ši­nio le­gen­dos: du­kart olim­pi­nė čem­pio­nė An­ge­lė Rup­šie­nė, olim­pi­nis čem­pio­nas Mo­des­tas Pau­laus­kas ir ge­riau­sias krep­ši­nio tre­ne­ris Vla­das Ga­ras­tas. Tre­ne­ris pa­sa­ko­jo apie lem­tin­gas aki­mir­kas svar­bio­se run­gy­nė­se ir pir­mą­kart iš­kel­tą lie­tu­viš­ką tris­pal­vę, o krep­ši­nin­kai klau­sia­mi ban­dė įver­tin­ti, ku­ris me­da­lis jiems svar­biau­sias.

Pri­ly­go Eu­ro­pos čem­pio­na­tams

Ži­no­miau­sias Lie­tu­vos krep­ši­nio tre­ne­ris Vla­das Ga­ras­tas pa­sa­ko­jo, kad mū­sų ša­lis skai­čiuo­ja aš­tun­tą krep­ši­nio kar­tą, pra­de­dant nuo ko­man­dos, žai­du­sios tar­pu­ka­riu ir lai­mė­ju­sios Eu­ro­pos si­dab­rą 1937 ir 1939 me­tais. Ši rink­ti­nė, jei ne kor­tas su­mai­šęs ka­ras ir po jo se­kę po­li­ti­nio pa­sau­lio že­mė­la­pio per­tvar­ky­mai, krep­ši­nio ži­no­vo nuo­mo­ne, bū­tų ga­lė­jusi lai­mė­ti auk­są dar ne vie­na­me Eu­ro­pos čem­pio­na­te.

Pa­čiam Vla­dui Ga­ras­tui te­ko tre­ni­ruo­ti ket­vir­tą­ją krep­ši­nin­kų kar­tą, ku­rio­je žai­dė Ar­vy­das Sa­bo­nis. Ši ko­man­da tu­rė­jo ga­li­my­bę rung­tis su la­bai stip­riais krep­ši­nin­kais kon­ku­ren­tais iš Gru­zi­jos, Uk­rai­nos, Ru­si­jos. Iš es­mės So­vie­tų Są­jun­gos čem­pio­na­tai pri­ly­go Eu­ro­pos čem­pio­na­tams.

Ko­va dėl Sa­bo­nio

V. Ga­ras­tas pa­pa­sa­ko­jo ke­le­tą įsi­min­ti­nų is­to­ri­jų.

Svar­biau­sio­mis lū­žio var­žy­bo­mis tre­ne­ris va­di­na 1987 me­tų lie­tu­vių ko­vą su Mask­vos CSKA rink­ti­ne, ka­i bu­vo lai­mė­tos net dve­jos rung­ty­nės.

Iš pra­džių TSRS rink­ti­nės tre­ne­ris Alek­sand­ras Go­mels­kis Ar­vy­dą Sa­bo­nį iš­si­kvie­tė į Mask­vą gy­dy­ti Achi­lo kul­no, tad jis ne­ga­lė­jo da­ly­vau­ti „Žal­gi­rio“ ko­man­do­je. Pir­mo­se rung­ty­nė­se lie­tu­viai pa­ty­rė pra­lai­mė­ji­mo kar­tė­lį de­šim­ties taš­kų skir­tu­mu.

Ta­čiau ta­da Vla­das Ga­ras­tas pa­skam­bi­no Ar­vy­dui Sa­bo­niui pa­klaus­ti, kaip jis gy­do­mas. Krep­ši­nin­kas at­sa­kė sė­din­tis krės­le ir mė­tan­tis ka­muo­lį į krep­šį.

Tre­ne­ris pa­kvie­tė gy­dy­to­ją ir kar­tu su Ar­vy­du Sa­bo­niu nu­vy­ko pas So­vie­tų Są­jun­gos cent­ro ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­ką Bo­ri­są Gro­mo­vą, at­sa­kin­gą už vi­sos ša­lies spor­tą, pra­šy­ti lei­di­mo krep­ši­nin­kui žais­ti „Žal­gi­rio“ ko­man­do­je. Pra­sė­dė­ję ke­tu­rias va­lan­das už du­rų ir pa­te­kę pas įta­kin­giau­sią spor­to ku­ra­to­rių lie­tu­viai vis­ dėlto ga­vo su­ti­ki­mą, ir tuo­jau pat be poil­sio iš­sku­bė­jo į krep­ši­nio are­ną, kur mo­te­rys, vil­kin­čios ru­sų tau­ti­niais rū­bais, jau re­pe­ta­vo me­da­lių tei­ki­mo ce­re­mo­ni­ją.

Per­ga­lės ir Lie­tu­vos tris­pal­vė

Krep­ši­nin­kai jau bu­vo įpu­sė­ję ap­ši­li­mo pra­ti­mus, kai prie jų pri­si­jun­gė A. Sa­bo­nis.

Kant­ry­bė prie Cent­ro ko­mi­te­to val­di­nin­ko du­rų at­si­pir­ko. Ant­rosios rung­ty­nės bu­vo lai­mė­tos dvie­jų taš­kų per­sva­ra. Te­ko žais­ti tre­čią kar­tą. Dra­ma­tiš­kas su­si­ti­ki­mas bai­gė­si ly­gio­sio­mis, te­ko žais­ti pra­tę­si­mą. Jis lie­tu­viams bu­vo lem­tin­gas, įmes­ta de­šimt taš­kų į prie­ši­nin­kų krep­šį, o iš jų ne­su­lauk­ta nė vie­no sėk­min­go me­ti­mo.

1986 me­tais „Žal­gi­ris“ Ar­gen­ti­no­je iš­ko­vo­jo Tarp­že­my­ni­nę Vil­ja­mo Džon­so tau­rę. Ar­gen­ti­nos lie­tu­viai į var­žy­bas su­si­rin­ko su Lie­tu­vos tris­pal­vė­mis vė­lia­vo­mis ir vie­ną po rung­ty­nių įtei­kė Val­de­ma­rui Cho­mi­čiui, o pa­skui vi­si krep­ši­nin­kai ant jos pa­si­ra­šė. Vė­liau dėl šio įvy­kio tre­ne­riui Vla­dui Ga­ras­tui te­ko aiš­kin­tis, nes tris­pal­vė Lie­tu­vo­je dar bu­vo drau­džia­ma.

Pen­ki ge­riau­sie­ji

Tre­ne­ris Vla­das Ga­ras­tas pa­sa­ko­jo, kad se­niau nu­si­pirk­ti bi­lie­tų į svar­bias krep­ši­nio rung­ty­nes bū­da­vo neį­ma­no­ma mi­si­ja. Juos da­ly­da­vo kaip vais­tus pa­gal re­cep­tą – vie­nai ga­myk­lai pen­ki, ki­tai de­šimt.

Su­si­ti­ki­mo or­ga­ni­za­to­riaus Jo­niš­kio krep­ši­nio mu­zie­jaus įkū­rė­jo Leo­no Ka­ra­liū­no pra­šy­mu V. Ga­ras­tas pa­mė­gi­no įvar­dyti ge­riau­sių po­ka­rio ša­lies krep­ši­nin­kų pen­ke­tu­ką. Nea­be­jo­ti­na, tre­ne­rio nuo­mo­ne, yra tri­ju­lė: Mo­des­tas Pau­laus­kas (pa­ts ti­tu­luo­čiau­sias), Ar­vy­das Sa­bo­nis ir Ša­rū­nas Mar­čiu­lio­nis. Dėl ki­tų dvie­jų tre­ne­ris dar svars­tė: ga­lė­tų bū­ti Ar­tū­ras Kar­ni­šo­vas ar Li­nas Klei­za, Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius ar Ri­mas Kur­ti­nai­tis, o gal Ra­mū­nas Šiš­kaus­kas.

Svar­biau­si ap­do­va­no­ji­mai

Du kar­tus olim­pi­nė čem­pio­nė An­ge­lė Rup­šie­nė, iš gau­sios ap­do­va­no­ji­mų ko­lek­ci­jos į Jo­niš­kį at­ve­žu­si ke­tu­ris sa­vo lai­mė­tus me­da­lius, sa­kė, kad sun­ku įvar­dy­ti, ku­ris jų svar­biau­sias. Vi­si sa­vi­tai bran­gūs ir ver­tin­gi. Olim­pi­nis čem­pio­nas Mo­des­tas Pau­laus­kas taip pat sa­kė, kad vi­si me­da­liai bran­gūs, tik krep­ši­nio pa­sau­ly­je ver­tin­giau­siu lai­ko­mas olim­pi­nis lai­mė­ji­mas. Jam la­bai svar­bus ir pir­mas Lie­tu­vos čem­pio­no me­da­lis.

Vė­liau sve­čiai ap­lan­kė Krep­ši­nio mu­zie­jų.

Šių me­tų pra­džio­je tre­ne­ris V. Ga­ras­tas, krep­ši­nin­kai A. Rup­šie­nė ir M. Pau­laus­kas įkū­rė Krep­ši­nio pa­ra­mos ir vys­ty­mo fon­dą, ku­ris bend­ra­dar­biaus su Lie­tu­vos ir už­sie­nio krep­ši­nio or­ga­ni­za­ci­jo­mis, pri­si­dės ren­giant įvai­rius krep­ši­nio ren­gi­nius bei vyk­dant edu­ka­ci­nius ir krep­ši­nio po­pu­lia­ri­ni­mo pro­jek­tus. Įkū­rė­jai lan­ko­si ša­lies mies­tuo­se, su­si­tin­ka su krep­ši­nio ger­bė­jais, po­pu­lia­rin­to­jais.

Au­to­rės nuo­tr.

ĮVER­TI­NI­MAS: Bu­vęs tre­ne­ris Vla­das Ga­ras­tas (kai­rė­je) ne­gai­lė­jo ge­rų žo­džių le­gen­di­niam krep­ši­nin­kui Mo­des­tui Pau­laus­kui, va­din­da­mas jį ti­tu­luo­čiau­siu Lie­tu­vo­je, ant­ras po jo – Ar­vy­das Sa­bo­nis.

LAIMĖJIMAI: An­ge­lė Rup­šie­nė sa­kė, kad įver­tin­ti, ku­ris me­da­lis svar­biau­sias, per­ne­lyg su­dė­tin­ga.

LAI­MĖ­JI­MAI: An­ge­lė Rup­šie­nė – vie­na ti­tu­luo­čiau­sių Lie­tu­vos spor­ti­nin­kių, pel­niu­si net dvie­jų Olim­pia­dų – Mon­rea­lio ir Mask­vos – auk­so me­da­lius, pa­kvies­ta Krep­ši­nio mu­zie­jaus įkū­rė­jo Leo­no Ka­ra­liū­no (kai­rė­je) Jo­niš­ky­je lan­kė­si pir­mą kar­tą.

KAR­TOS: Ži­no­miau­sias krep­ši­nio tre­ne­ris Vla­das Ga­ras­tas pa­sa­ko­jo, kad Lie­tu­va skai­čiuo­ja aš­tun­tą ša­lies krep­ši­nio kar­tą, pra­de­dant nuo ko­man­dos, žai­du­sios tar­pu­ka­riu ir lai­mė­ju­sios Eu­ro­pos si­dab­rą 1937 ir 1939 me­tais.