Krepšinio lietuviai nepamiršo net lageriuose

Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­ju­je vei­kia Ge­no­ci­do au­kų mu­zie­jaus kil­no­ja­mo­ji uni­ka­lių nuo­trau­kų pa­ro­da „Krep­ši­nis so­vie­tų la­ge­riuo­se ir trem­ty­je“.

Pa­tys pa­si­siū­da­vo ka­muo­lius

Pa­ro­do­je įam­žin­tos la­ge­riuo­se ir trem­ties vie­to­se su­si­kū­ru­sios krep­ši­nio ko­man­dos, var­žy­bų aki­mir­kos, sir­ga­lių emo­ci­jos, tre­ni­ruo­tės. Nuot­rau­ko­se ma­ty­ti iš skur­džių me­džia­gų su­ręs­ti krep­ši­nio sto­vai, dul­kan­čios be dan­gos aikš­te­lės, pra­sti ka­muo­liai. Kai ku­riuos ka­muo­lius žai­dė­jai pa­si­siū­da­vo pa­tys.

Ta­čiau krep­ši­nis lie­tu­vius vie­ni­jo net to­kio­mis są­ly­go­mis. Tie­sa, kai ku­rio­se ko­man­do­se, pri­trū­kus tau­tie­čių, žais­da­vo ir lat­viai bei es­tai.

Pir­mo­sios krep­ši­nio ko­man­dos la­ge­riuo­se ir trem­ty­je ėmė bur­tis apie 1951–1952 me­tus. Lie­tu­viai joms su­teik­da­vo daug reiš­kian­čius is­to­ri­nius pa­va­di­ni­mus: „Pi­lė­nai“, „Žal­gi­ris“, „Ge­le­ži­nis vil­kas“.

Prieš var­žy­bas tau­py­da­vo mais­to da­vi­nį

La­ge­rių val­džia kai ka­da ne­pa­lan­kiai žiū­rė­jo į ini­cia­ty­vą žais­ti krep­ši­nį. Tik po J. Sta­li­no mir­ties krep­ši­nio ko­man­dos ga­lė­jo kur­tis be ap­ri­bo­ji­mų.

Kiek tiks­liai bu­vo krep­ši­nio ko­man­dų la­ge­riuo­se ir trem­ty­je, tiks­liai ne­ži­no­ma. Kai ko­man­do­se pri­trūk­da­vo lie­tu­vių, bū­da­vo ku­ria­mos miš­rios – su lat­viais, es­tais – ko­man­dos.

Ruo­šian­tis var­žy­boms daž­nai sir­ga­liai spe­cia­liai tau­py­da­vo mais­to da­vi­nius, kad po žai­di­mo jais ga­lė­tų pa­si­stip­rin­ti ir taip per­var­gę krep­ši­nin­kai.

Nuot­rau­kos da­ry­tos Mor­do­vi­jo­je, Ko­mi­jo­je, Ka­zachs­ta­ne, Oms­ko, Toms­ko, Ir­kuts­ko sri­ty­se.

Pa­ro­dos teks­tai pa­teik­ti lie­tu­vių ir ang­lų kal­bo­mis.

Pa­ro­da veiks iki rug­sė­jo 26 die­nos.

Iš­po­pu­lia­rė­jo po per­ga­lių Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se

Apsk­ri­tai krep­ši­niu Lie­tu­vo­je su­si­do­mė­ta apie 1920-uo­sius me­tus. Jis ypač iš­po­pu­lia­rė­jo po spor­ti­nin­kų ko­man­dų per­ga­lių Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se 1937 ir 1939 me­tais.

Da­lis krep­ši­nin­kų po Ant­ro­jo Pa­sau­li­nio ka­ro pa­si­trau­kė į Va­ka­rus, o kai ku­rie jų bu­vo rep­re­suo­ti. Iš vi­so iš Lie­tu­vos bu­vo iš­vež­ta apie 150 tūks­tan­čių žmo­nių, apie 132 tūks­tan­čius gy­ven­to­jų – iš­trem­ta.