Krepšinio rinktinės rėmėjai susilaiko nuo komentarų dėl vadovybės nesutarimų

Ryškėjant nesutarimams tarp Lietuvos krepšinio federacijos ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rėmimo fondo, žiniasklaidoje svaidomasi viešais kaltinimais, tuo tarpu svarbiausieji šalies krepšinio rinktinės rėmėjai - Lietuvos įmonės - nuo komentarų apie šį konfliktą susilaiko ir tikisi, kad jis greitai baigsis.

Visi DELFI kalbinti įmonių atstovai pabrėžia, kad svarbiausia yra krepšinis, o ne jį administruojančios institucijos.

"Mes siekiame nevertinti šių, manau, laikinų vidinių nesusikalbėjimų. Mūsų tikslas yra remti Lietuvos krepšinį, būti kartu su mūsų klientais, kurie myli šį žaidimą, mes nedalyvausime vertinime ir administraciniuose reikaluose, tai nėra mūsų tikslas", - DELFI sakė vieno pagrindinių Lietuvos krepšinio rinktinės rėmėjų, banko "DnB Nord" Strategijos ir komunikacijos departamento direktorius Marius Plitninkas.

Jis sako, kad krepšinį remti skatina ir pareiga prisidėti prie Lietuvos gyventojų nuotaikų ir emocijų bei proga sustiprinti naująjį banko vardą. M. Plitninkas pabrėžia, kad organizacijos vertybes puikiai atitinka krepšinio vertybės.

Pašnekovas sako, kad klubinių komandų lygmenyje aiškius tikslus nurodo rėmėjai, o nacionaliniu lygmeniu, "šis vietų užėmimas yra sutariamas truputį mažiau".

"Iš tikrųjų mes nenurodėme užimti tam tikros vietos, mes esame ne naujokai rėmime ir nenorime žaisti mažo žaidimo (DELFI - nurodinėti, kurią vietą užimti). Žinoma, mes būtumėme labiau patenkinti, jei būtumėme buvę pirma ar antra komanda, bet tai nereiškia, kad mes esame nusivylę", - aiškino M. Plitnininkas.

Skirti pinigai visada atsiperka

Draudimo bendrovės "PZU Lietuva” Viešųjų ryšių ir marketingo departamento direktorė Rasa Paulienė DELFI sakė, kad nesutarimai tarp Lietuvos krepšinį kuruojančių institucijų įmonės pozicijos krepšinio rėmimo atžvilgiu visiškai nelemia.

"Krepšinis yra tarsi antroji religija Lietuvoje, savotiška mūsų šalies vizitinė kortelė, todėl krepšinio komandų rėmimas sietinas tiek su bendrovės įvaizdžiu, tiek ir su prestižu apskritai. Krepšinį remiančios Lietuvos įmonės, galbūt, skirtingai nei dalyvaudamos kituose rėmimo projektuose, pirmiausia žiūri ne komercinės, bet įvaizdžio pusės. O įvaizdį šiuo atveju formuoja ne federacija, fondas ar asociacija, bet krepšininkai ir pati komanda", - aiškino pašnekovė.

Ji teigia, kad bendrovė jokių reikalavimų dėl užimamos vietos čempionate nekėlė. Pašnekovės teigimu, LKL, krepšinio klubui "Šiauliai" ir Lietuvos rinktinės rėmimui čempionate Japonijoje skirta nemaža suma netgi Lietuvos krepšininkų nesėkmės atveju atsiperka.

Pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos krepšinio rinktine, "PZU Lietuva" turi tam tikrą reklaminį paketą, kurį gali panaudoti savoms reikmėms.

"Į pasaulio čempionatą Lietuvos krepšininkus "išleido" didžiosios šalies įmonės, kurios lyderiauja savo rinkose, taip ir turi būti. Mūsų manymu, Lietuvos krepšininkus turi remti stipriausios šalies bendrovės, didžiavimasis tuo turėtų būti abipusis", - sakė R. Paulienė.

Trejus metus Lietuvos rinktinę remianti UAB "Omnitel" taip pat susilaiko nuo komentarų dėl kilusių nesutarimų.

"Mes esame patenkinti partneryste su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine ir nesiimame vertinti diskusijų, kilusių tarp Lietuvos krepšinio specialistų. Tik noriu pridurti, kad "Omnitel" žmonės aistringai sirgo už mūsų rinktinę pastarojo pasaulio čempionato metu ir linki jai kuo didžiausios sėkmės ateities kovose", - DELFI sakė "Omnitel" atstovė ryšiams su žiniasklaida Daiva Selickaitė.

Konfliktų reikėtų vengti

Ketvirtus metus Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę remiančios AB Rytų skirstomieji tinklai (RST) viešųjų ryšių specialistė Liana Jagniatinskytė DELFI sakė, kad kylantys nesutarimai verčia paramos davėją stebėti situaciją iš šalies ir ateityje priiminėti atitinkamus sprendimus.

"Bet koks konfliktas verčia susimąstyti esamus ir potencialius rėmėjus, tad jų reikėtų vengti siekiant naudos tiek pačiam krepšiniui, tiek ir įvaizdžiui kitų šalių akyse", - aiškino RST specialistė.

Kaip DELFI sakė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės atstovas spaudai Linas Kunigėlis, pernai šalies krepšinio rinktinės biudžetas buvo 2,598 mln. litų, iš jų beveik 600 tūkstančių skyrė valstybė, o likusioji dalis surinkta iš rėmėjų ir rinktinės renginių. Tikslus šių metų biudžetas paaiškės po atliktų skaičiavimų ir audito.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.