L.Greeras: "Mano visas darbas - būti agresyviam"

Prieš prasidedant šiam Eurolygos sezonui nedaugelis Europos krepšinio gerbėjų buvo girdėję apie amerikietį Lynną Greerą. Dabar besibaigiant pirmajam etapui Vroclavo "Idea Slask" įžaidėjas yra pirmas Eurolygos turnyre pagal rezultatyvumą ir išprovokuotas pražangas, antras pagal naudingumą ir trečias pagal rezultatyvius perdavimus. Tačiau, svarbiausia, jis yra dalis to uragano, kuris kelia "Idea Slask" į jos ilgai išlauktą svajonę - patekimą tarp 16 geriausių Europos komandų.

Vienas Vroclavo "Idea Slask" lyderių 24 metų 194 centimetrų amerikietis Lynnas Greeras davė interviu oficialiai Eurolygos svetainei.

- Daugybė žmonių yra nustebinti tavo aukšto rezultatyvumo Eurolygoje. Ką tu žinojai apie Europos krepšinį iki tau patenkant į Eurolygą?
- Praėjusį sezoną žaidžiau Graikijoje už komandą, kuri nebuvo stipri, taigi žinojau graikų krepšinį, nieko daugiau apie Eurolygą tiesiogiai. Aš žinojau, kad tai buvo labai stipri lyga iš to, ką girdėjau, bet niekad negalvojau, kad ji bus tokio aukšto lygio.

- Ar pats esi nustebintas savo pasirodymu?
[nuotrauka1]- Žinoma, esu nustebintas ir laimingas dėl savo komandos žaidimo. Būdamas prastoje situacijoje praeitais metais ir patekęs į komandą, kuri sugeba laimėti, beveik visas Lenkijos lygos rungtynes ir keletą Eurolygoje, galiu tikrai pasakyti, kad esu priblokštas tuo ir savo pasiekimais iki šiol.

- Bet tu buvai paimtas į komandą labai vėlai. Kaip tu patekai i Vroclavą?
- Šiais metais buvau nutaręs išbandyti save NBA vasaros stovykloje ir pažiūrėti, kaip ten man seksis. Dirbau su Milvokio "Bucks" iki paskutinės minutės ir dieną prieš sezonui prasidedant buvau atleistas. Namie praleidau apie savaitę, ir tada sulaukiau pasiūlymų iš Rusijos, Turkijos ir Lenkijos. Pradėjau svarstyti ir man reikėjo priimti sprendimą. Mane čia atvedė tai, kad komanda žaidžia Eurolygoje. Reiškė, jog žaisiu daugiau rungtynių, čia varžybos ir vieta, kur aš galiu parodyti savo talentą.

- Tu jau atrodai kaip didvyris Lenkijoje, vesdamas "Idea-Slask" i naujas aukštumas ir laimėdamas "Visų žvaigždžių" rungtynių geriausio žaidėjo prizą. Kaip jautiesi, kai tavimi žavimasi naujoje, nepažįstamoje vietoje?
- Taip, tai visai nauja ir nepažįstama vieta, bet jaučiuosi puikiai ir žmonės yra geri. Mano šeima gyvena kartu su manimi. Tai labai malonu ir kartu nepaprasta, bet taip pat, kas svarbiausia man, - išlaikymas mūsų žaidimo lygio visa sezoną.

- Netgi kai kurie žmonės iš Graikijos sakė, kad jie neatkreipė į tave dėmesio praeitais metais. Ar yra kažkas tokio, kas padėjo tau taip staiga "sprogti"?
- Buvo daugybė dalykų praeitais metais. Graikijoje net nežinojau ko tikėtis. Bet svarbiausia priežastis mano gero žaidimo - komandos draugai, su kuriais čia žaidžiu. Praėjusiais metais Graikijoje buvome jauni vyrukai, 23 ar 24 metų kaip aš, ir visi tikėjosi pelnyti po 20 taškų per rungtynes, nuo pirmo žmogaus iki dvyliktojo. Esant tokiai situacijai tu negali laimėti rungtynių. Čia yra veteranų, kai kurie jau žaidžia dešimt metų. Jie žino ko reikia, kad laimėtum. Ir kai laimi, viskas atrodo gerai. Taigi svarbiausias dalykas man buvo labiau subrendę komandos draugai.

[nuotrauka2]- Kaip taip sugebėjai greitai apsiprasti Vroclave?
- Aš patekau čia likus dviem ar trim dienom iki savo pirmųjų rungtynių ir turėjau treniruotis. Treniruotėje mes žaidžiam 5 prieš 5. Po šešių tokių treniruočių įsivažiavau. Mano visas darbas - būti agresyviam, o kai aš toks esu, bet kas gali atsitikti. Čia aš galiu veržtis, nes mes gerai išsidėstome aikštelėje, po to seka taškai arba perdavimas kitiems. Tai pavyksta nuostabiai. Tai nepakartojama.

- Ar treneris Muli Katzurinas pasakė, kad tau leis daugiau laiko turėti kamuolį nei kitiems komandos draugams? Galbūt tau taip išėjo savaime?
- Tai buvo klausimas, kurio aš jo paklausiau prieš ateidamas čia: ką jūs norite, kad aš daryčiau? Jis pasakė, kad nori matyti mane žaidžiantį agresyviai, išnaudojantį geras progas metimui, vadovaujanti puolimui ir kontratakoms. Šie vyrukai mėgsta bėgti ir jiems reikėjo ko nors bėgančio kartu su jais. Tai buvo pagrindinis dalykas. Tai teisė ieškoti savojo metimo ir žaisti savo žaidimą.

- Žmonės žino, kad esi rezultatyviausias Eurolygos žaidėjas, bet kartais jie nepastebi to fakto, kad tu esi trečias pagal rezultatyvius perdavimus.
- Tai daug pasako apie mano komandos draugus. Jie pataiko, ne tik stebi mane. Jie yra pasiruošę mesti, kai aš perduodu kamuolį. Jie - subrendę žaidėjai.

- Tavo Temple universitetas Filadelfijoje buvo žinomas dėl savo priderintos zoninės gynybos, kurią taip pat naudoja ir "Idea-Slask". Ar ta patirtis žaidžiant Filadelfijoje tau padeda čia?
- Vroclave mes stengiamės pereiti nuo asmeninės gynybos prie zoninės žymiai labiau tam, kad supainiotume komandas. Bet, žinoma, aš buvau pasiruošęs prisiderinti prie zoninės gynybos po to, kai tiek daug laiko žaidžiau su ja savo universitete.

[nuotrauka3]- Kaip jautiesi žaisdamas su dviem aukštaūgiais, kurie mėgsta žaisti veidu i krepšį, kaip Adamas Wojcikas ir Dominykas Tomczykas?
- Dominykas yra snaiperis, o Adamas mėgsta veržtis. Aš buvau pripratęs, kad aukštaūgiai žaidžia nugara į krepšį. Šiuo atveju tai praplečia aikštelę ir duoda koridorių veržtis krepšio link. Jie yra čia tam, kad mestų, ir sistema, be abejo, padeda man, nes atsiranda vietos veržtis ir pasuoti.

- Kokie tavo Eurolygos įspūdžiai, kai čia jau žaidi kelis mėnesius?
- Neturėjau šanso pamatyti kitų grupių, bet ta grupė, kurioje žaidžia mūsų komanda, yra ganėtinai stipri. Taip pat čia visiškai kitokia atmosfera negu Lenkijos lygos rungtynėse ar nacionalinėse rungtynėse bet kurioje kitoje šalyje. Aš tikėjausi, kad varžybos bus geros, nes daug girdėjau apie Eurolygą, ir tai buvo tiesa. Kiekvienose rungtynėse turi susiimti ir žaisti kietai. Tu negali žaisti lengviau nei viename ture.