L.Jamesas: "Aš turiu būti lyderis"

"Cleveland Cavaliers" vadovai dar vasarą džiaugėsi, kad gavo pirmąjį 2003 metų NBA naujokų biržos šaukimą. Pasikvietę LeBroną Jamesą, kuris buvo tik baigęs vidurinę mokyklą, klubo vadovai sulaukė begalinio dėmesio, kas pagyvino ne tik pačią ekipą, bet ir jos aplinką. Visi su malonumu žiūri į įspūdingą jaunojo vunderkindo žaidimą ir juo stebisi.

L.Jamesas tapo jauniausiu NBA krepšininku per visą lygos istoriją, kuris perkopė vidutiniškai po 20 pelnomų taškų per rungtynes. Šio rodiklio nebuvo pavykę pasiekti niekam, net pačiam K.Bryantui, kuris atėjęs į NBA iš vidurinės mokyklos tiktai ketvirtąjį sezoną perkopė 20 taškų per rungtynes rezultatyvumo ribą.

Krepšinio portalo Insidehoops.com žurnalistai prieš rungtynes tarp "Cavaliers" ir "New Jersey Nets" pakalbino jaunąją NBA žvaigždę ir paklausinėjo apie debiutinį sezoną, gyvenimą lygoje, žaidimą ir kitka.

- Ar tavęs nevargina visi tie vaikai ir tavo fanai, apspintantys tave ir bandantys gauti tavo autografą?
- Klausimas ne iš lengvųjų. Aš duodu savo autografus visiems, kas paprašo. Aišku, visų norinčiųjų patenkinti negaliu, tačiau stengiuosi, kad nusivilti tektų kuo mažiau žmonių.

- Ar tave šokiruoja tai, kad visur, kur bebūtumei, sklando toks didelis susidomėjimas ir ažiotažas?
- Dievas man davė dovaną - gebėjimą žaisti krepšinį. Norėčiau "nešti" jį ir kitiems žmonėms, dalintis su jais - tai man svarbiau už ažiotažą.

- Ericas Williamsas taps laisvuoju agentu. Ką manai, jei ekipa su juo pasirašytu ilgalaikę sutartį?
- Man tai reikštų tikrai daug. Svarbu ne tik tai, ką jis duoda mūsų komandos žaidimui aikštelėje. Su Ericu taip paprasta ir linksma bendrauti - jis puikus komandos draugas. Jis nenustoja juokauti, ir šio žmogaus buvimas persirengimo kambaryje - didelis pliusas tiek man, tiek ir kitiems žaidėjams.

- Neseniai tau sukako 19 metų. Ar nejauti, kad šį sezoną tavo brendimas buvo ypatingai staigus?
- Žinote, aš apie tai per daug negalvoju. Tiesiog džiaugiuosi ir esu dėkingas už kiekvieną dieną, kurią atsibundu.

- Visą sezoną tau neblogai sekėsi, o pastaruoju metu žaidimas ypatingai pagerėjo. Ar jau imi labiau apsiprasti lygoje? Ar aikštelėje darai tai, ką ir norėtumei?
- Aš labiau apsipratau su komandos žaidėjais, su treneriais ir dabar žymiai geriau suvokiu savo vaidmenį komandoje. Ateidamas į "Cavaliers", aš nelabai suvokiau, ką konkrečiai man teks daryti, kas aš būsiu šiai komandai. Tačiau dabar aš lyg ir suradau savo vietą ir jaučiuosi tikrai gerai.

- Koks gi yra tavo vaidmuo?
- Aš turiu būti lyderis. Esu šios komandos lyderis, ir jie žiūri į mane kiekvienu rungtynių momentu. Ne vien dėl pelnomų taškų - aš taip pat darau ir kitus dalykus.

- Ar nesunku visu tuo patikėti, būnant tokio amžiaus?
- Et (atsidūsta)... Aš visada buvau lyderis. Visose komandose, kuriose žaidžiau, būdavau aukščiausias ir žaisdavau geriausiai. Tarytumei bėgdavau pirma laiko. Nebūtinai būdavau vyriausias komandos narys - kartais būdavau netgi jaunausias, tačiau vistiek imdavausi lyderio vaidmens ir vesdavau komandą.

- O ar nebandei, vos atėjęs į "Cavaliers" komandą, iš pagarbos vyresniems profesionalams apriboti savo norą visur pirmauti ir būti lyderiu?
- Ne, aš tiesiog buvau savo rolėje. Mano uždavinys tuo metu buvo kaip galima geriau apsiprasti su komanda - tą aš ir dariau sezono pradžioje.

- Ar imdamasis lyderio vaidmens, bandei kažką apie save įrodyti?
- Nemanau. Nenoriu niekam nieko apie save įrodinėti. Visa komanda seniai žino mano galimybes, jie viską mato per treniruotes - o aš tiesiog stengiuosi visa tai perkelti į žaidybines situacijas.

- Ar tau neatrodo, kad kitų komandų žaidėjai su tavim elgiasi kiečiau nei su kitais varžovais - ypač dabar, kai tu ėmei šitaip įrodinėti savo vertę aikštelėje?
- Buvo ir taip aišku, kad visi bandys prieš mane žaisti ypatingai gerai ir agresyviai. Toks ažiotažas, pirmasis naujokų biržos šaukimas - tai natūralu. Prieš mane taip žais bet kokiu atveju - ar įmesiu nulį taškų, ar dvidešimt. O aš atsakysiu tuo pačiu. Nebijau nieko, man patinka, kad kažkas man meta iššūkį - tai yra puiku.

- Važinėji po Valstijas, visos vietos arenose, kur žaidi, užpildytos, o tau tik 19 metų. Koks jausmas?
- Linksma. Dėkoju Dievui už tą talentą, kurį man suteikė. Sunkiai dirbau, kol pasiekiau tai, ką turiu, ir esu laimingas, matydamas, kaip sirgaliai ateina žiūrėti mūsų žaidimo. Jie ateina pamatyti manęs, tačiau aikštelėje jie mato visą komandą, ir už tai aš esu dėkingas.

- Ar nepasiilgsti ramybės ir privatumo? Nenusibosta, kad visur žmonės tau lenda į akis?
- Na, ramios aplinkos man užtenka. Netgi išėjus iš namų, viskas ne taip jau blogai. Tiktai atvykus žaisti krepšinio, jokio privatumo nelieka.

- Ar tu ir toliau užsiimi dalykais, kokius daro paprasti tavo vienmiečiai?
- Aš niekada gerai nesupratau šito klausimo. Tikrai - o ką gi daro normalūs devyniolikmečiai? Jie mokosi aukštosiose mokyklose - turbūt daugiau negu aš linksminasi.

- Ar gali būti, kad tu eitumei gatve, ir tavęs nepažintų? Michaelui Jordanui tai buvo neįmanoma. Ar tau dar pasitaiko, kad būtum nepažintas?
- Nežinau. Turbūt būčiau atpažintas. Man nepatinka vaikščioti, nesilankau daugelyje vietų. Aš netgi nevaikštau aikštelėje - iškart būčiau pakeistas.

- Ar Naujųjų metų proga padarei kokį nors apsisprendimą dėl savo kaip krepšininko tobulėjimo?
- Aš sau esu pasižadėjęs visada stengtis tapti geresniu žaidėju, geresniu asmeniu bei geriau sutarti su komandos draugais. Tačiau tai nebuvo kažkoks Naujųjų metų apsisprendimas ar pažadas sau - aš taip save skatinu visą laiką.

- Ar NBA lygoje buvo dalykų, kurie pasirodė esą sunkesni, negu tau atrodė prieš tai?
- Nugalėti. Šioje lygoje labai sunku laimėti, nes visos komandos yra geros ir turi gerus krepšininkus. Žymiai sunkiau, negu vidurinėje mokykloje. Čia milžiniška konkurencija - ir tai man patinka labiausiai.

- Ar paklausa tau didėja? Nejauti, kad tavęs pamatyti susirenka daugiau žmonių, sirgaliai tave remia vis garsiau ir daugiau iš tavęs reikalauja?

- Ne, tokio dalyko nepasakyčiau. Sirgaliai tokie patys, kokie buvo iš pradžių. Man tai patinka. Aš turiu pateisinti jų lūkesčius, tačiau apie tai net negalvoju. Noriu pateisinti savo paties lūkesčius, o kol tai pavyksta - viskas yra gerai ir su sirgaliais.

- Ar girdi, ką kai kurie sirgaliai tau šaukia metant baudas? Pameni tą moterį, šaukusią ant tavęs?
- Aš jos negirdėjau. Už aikštelės ribų man niekas neegzistuoja - aš esu kitoje erdvėje.