L.Šalkus: „Metai buvo neblogi“

Vilniaus "Sakalų" vyriausiasis treneris Linas Šalkus pasidalino mintimis apie 2005 metus.

— Kaip vertintumėte 2005 metus?

— "Sakalams” metai nebuvo baisiai geri, tačiau ir negaliu skųstis. Praėjusiame sezone vėl su "Šiauliais" žaidėme dėl 3-4 vietų, tik nelabai pavyko sėkmingai sužaisti, tąkart buvome silpnesni.

Komandą paliko Renaldas Seibutis, Steponas Babrauskas, jie buvo tikrai stiprūs žaidėjai, kurie padėdavo komandai. Manau, kad jiems "Sakalai” buvo tramplynas į aukštesnį lygį. Gal ne vien jiems, o ir kitiems žaidėjams "Sakalai” yra didžiulis tramplynas.

Šį sezoną pradėjome įspūdingais įvykiais. Nuvykome žaisti draugiškų varžybų maratono į Kiniją, ten pažaidėme su kitokio lygio ir meistriškumo komandomis.

Man, kaip treneriui, šie metai tikrai buvo neblogi. Buvau pakviestas į antrą vyrų rinktinę. Tapome Tarpkontinentinės taurės nugalėtojais.

Manau, čia yra ir "Sakalų” komandos nuopelnas. Jeigu ne jie, manęs niekas nebūtų girdėjęs. Kai žaidėjai gerai žaidžia - jie padeda treneriui ir man dėl to smagu. Tik gaila, kad šiuos metus užbaigėme dviem pralaimėjimais Panevėžyje ir Ventspilyje.

- Kokie šie metai buvo palyginus su ankstesniais?

- Aš nemėgstu lyginti nei rungtynių, nei metų. Nes kiekvienos rungtynės, kiekvieni metai yra kažkuo įdomūs, prasmingi, pasiekiame įspūdingų pergalių. Kiekvienas įvykis yra savotiškai įdomus.

Nugalėjome "Lietuvos rytą” ir "Ventpils”, bet nepatekome į Baltijos lygos finalinį ketvertą. Tokių pat dienų metuose nebūna.

- Kas per metus Jus labiausiai džiugino?

- Man asmeniškai yra malonu, kad pavyko papulti į antrą vyrų rinktinę. Kai negauni šanso treniruoti jokios jaunių ar jaunimo rinktinės, tai pakvietimas prisijungti prie vyrų rinktinės man yra maloniausias įvykis.

- Kas per metus Jus labiausiai nuvylė?

- Man skaudu, kad auginu žaidėjus Lietuvai, o mane sumaišo su žemėmis ir išvadina vagimi, kad L.Šalkus pavogė šimtą tūkstančių, tai — labai žema.

Tokių dalykų neužmiršiu niekada ir niekada tiems žmonėms, kurie mane taip vadino, neatleisiu. Šita nuoskauda liks visam gyvenimui.

L.Šalkus nėra nė cento paėmęs iš to klubo. Mano sąžinė yra švari. Aš tokių dalykų nedarau, o kai parašo, kad už R.Seibutį paėmiau šimtą tūkstančių dolerių — tai yra didžiausias pažeminimas. Man tai pats nemaloniausias įvykis.

- Kaip vertinat šio sezono pirmą pusę? [nuotrauka1]

- Pirmas sezonas, kai galvoju, kad nepavyko deramai sukomplektuoti komandos. Tai yra ir mano kaltė. Prieš sezoną nežinojome, ar žais Eligijus Redeckas, kaip bus su Rolandu Skaisgiriu.

Pasikvietėme Tomą Rakauską, kuris netiko. Vėliau pasipylė traumos: Nerijus Strazdauskas iškrito, o kai jis pasveiko, traumą gavo Arnas Labuckas, pastarasis pasveiko, susižeidė Mindaugas Reminas.

"Sakaluose” visada būdavo, kad kai surenki komandą, jie žaidžia visa sezoną, o dabar yra visokių keitimų.

- Kas džiugina pirmoje dalyje?

- Džiugina, kad prie likusių žaidėjų puikiai prisideda Martynas Gecevičius, Justas Sinica , A.Labuckas. Tik aš nenorėčiau, kad jie užverstų galvas, pasijustų esą labai geri.

Patys rezultatai nėra nei labai blogi, nei labai geri. Baltijos lygoje esame per viduriuką, norėtųsi būti dar viena pakopa aukščiau - būtų visai gerai.

Lietuvos čempionate nuvylė pralaimėjimas "Panevėžiui". Ši nesėkmė yra didžiausias nusivylimas. Šio sezono pirmos pusės geriausios rungtynės buvo su "Žalgiriu”, tik gaila, kad nepavyko laimėti.

- Ko tikitės iš ateinančių 2006 metų?

- Tikiuosi, kad "Sakalai” gyvavo ir gyvuos, nes tiek daug darbo įdėjome. Visi mus žino, visi žino mūsų charakterį.

Tikiu, kad jauni žaidėjai kaip Arnas Labuckas, Martynas Gecevičius pradės lipti karjeros laiptais, man tai būtų patys maloniausi dalykai. Kaip visada norisi laimėti kuo daugiau rungtynių.