L.Šalkus: "Ne tas žodis, kaip gaila palikti "Sakalus"

[nuotrauka1]Vilniaus "Sakalų" ekipa liko be komandos sielos - nuo pat komandos įkūrimo 1991 metais sostinės klube dirbusio vyriausiojo trenerio Lino Šalkaus. 40-metis strategas po pokalbio su komandos vadovais vakar (01.25) pasitraukė iš pareigų.

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) rungtynės buvo paskutinės, kai panevėžietis stovėjo prie "Sakalų" vairo. Šįvakar komandai vadovaus sostinės klubo kapitonas Rolandas Matulis.

"Ne tas žodis, kaip gaila palikti "Sakalus", - tinklapiui "Eurobasket.lt" sakė L.Šalkus, jau sulaukęs pasiūlymų iš kitų klubų.

- Treneri, kodėl ryžotės pasitraukti?, - "Eurobasket.lt" paklausė L.Šalkaus.

- Tokį sprendimą priėmiau po pokalbio su klubo vadovais. Nenoriu atskleisti pasitraukimo priežasčių.

- Gandai apie Jūsų pasitraukimą sklandė dar savaitės viduryje, tačiau tiek klubo vadovai, tiek jūs pats neigėte žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją. Kas pasikeitė per tas dvi dienas?

- Kaip aš galiu sakyti tai, ko nežinau? Klubo vadovai iki šiol man nieko nesakė, tačiau vakar pasišnekėjome, ir aš nusprendžiau pasitraukti.

- Spaudoje skelbiama, kad buvote atleistas, tačiau tvirtinate, kad pasitraukėte pats. Kaip buvo iš tikrųjų?

- Pats parašiau atsistatydinimo pareiškimą ir jį įteikiau "Sakalų" valdybos pirmininkui Vytautui Kiaušui. Paspaudėme rankas ir taikiai išsiskyrėme.

Galbūt tarp manęs ir klubo vadovų buvo kokių nesutarimų, bet jie apie tai neužsiminė.

Neneigsiu, klube buvo nedidelių nesutarimų su žaidėjais, tačiau kiekviename darbe jų būna.

- Galbūt nesėkmė LKF taurės ketvirtfinalyje perpildė jūsų kantrybės taurę?

- Tų nesėkmių buvo daugiau, visas jas širdyje giliai pergyvendavau. Turėjome gerą progą žaisti LKF taurės pusfinalyje, o praeitą sezoną per plauką nepatekome į Baltijos krepšinio lygos finalo šešeto varžybos.

Pralaimėjimas "Nevėžiui" buvo skaudus, bet turėjau jį pamiršti ir ruošiausi ateities kovoms.

"Sakalai" - mažiausią biudžetą turintis šalies klubas. Bet tikrai nebuvome silpniausi - nugalėjome ir pajėgesnę sudėtį surinkusį "Nevėžį", gerokai sustiprėjusius Kauno "Atletą" ir "Panevėžį" bei debiutantę Marijampolės "Sūduvos" komandą.

- Šis sezonas buvo vienas sunkiausių - iš pradžių netekote komandos lyderio Martyno Gecevičiaus, vėliau į Vilniaus "Lietuvos ryto" ekipą išvyko ir ilgametis jūsų bendražygis Arvydas Gronskis. Ar šios permainos irgi pastūmėjo pasitraukti?

- Nemanau. Kiekvienas eina ten, kur jam geriau. Tiek Martynas, tiek Arvydas išvyko į "Lietuvos rytą", nes nusprendė, kad ten jiems bus geriau.

"Sakalų" klube dirbau 15 metų, per tą laikotarpį taip pat keitėsi treneriai: iš pradžių komandai vadovavo Šarūnas Sakalauskas, vėliau - Rūtenis Paulauskas, galiausiai ekipos vairą perėmiau aš.

Dabar atėjo mano eilė pasitraukti. Natūralu, kad vyksta trenerių kaita.

- Buvote "Sakalų" širdis - pats ieškodavote rėmėjų, pirkdavote žaidėjus ir net mokėdavote jiems atlyginimus. Kokia komandos ateitis?

- Norėčiau, kad komanda gyvuotų ir toliau. Ir "Sakalų" vadovams, ir rėmėjams, ir žaidėjams linkiu kuo didžiausios sėkmės.

Galbūt aš pats kažką padariau ne taip, galbūt per griežtai kalbėjausi su žaidėjais.

Ne tas žodis, kaip gaila palikti "Sakalus". Tikiuosi, kad per tuos 15 metų komandos labui padariau ir ką nors gero.

- Ką veiksite dabar? Gal jau turite pasiūlymų iš kitų klubų?

- Kol kas nesiblaškysiu, analizuosiu savo klaidas. Tik atsistatydinęs sulaukiau pasiūlymo, tačiau neketinu skubėti.

Tikrai netaikau treniruoti Eurolygos komandą, galbūt net nesugebėčiau dirbti tokiame lygyje. Bet krepšinyje esu 33 metus diena iš dienos, tad tikrai kažką išmanau.

Be to, sulaukiau daug palaikymo iš kitų žmonių, tad šis mano žingsnis - dar ne pasaulio pabaiga. Rankas ir kojas turiu, tikrai išgyvensiu.