L.Brazdeikytė: moterų krepšinio kreivė kyla

Lietuvos moterų krepšinis pastaruoju metu sulaukia ne pačių gražiausių „komplimentų“. Kalbant apie jį dažnai vartojamas žodis „duobė“. Vietinės lygos lygis anaiptol ne pavyzdinis, o šalies moterų rinktinės rezultatams dar toli iki gerų. Mažas vilties spindulėlis sužibo pernai vasarą, kai 16-metės Europos čempionate nuskynė sidabro medalius. Tačiau ar to užteks uždegti šviesą tunelio gale? „Žmonėms reikia išmokti būti kantriems. Karavanas, nors ir pamažu, bet keliauja teigiama linkme, tad rezultatai dar tikrai ateis“, - „Vakaro žinioms“ sakė Lietuvos krepšinio federacijos moterų krepšinio projektų vadovė Lina Brazdeikytė.

Iš Prancūzijos buvusi krepšininkė ir trenerė L.Brazdeikytė į gimtinę gyventi grįžo 2016 m. vasarą. 1997 m. Europos čempionė, norėdama padėti keisti prastą mergaičių krepšinio padėtį Lietuvoje, ėmėsi naujų pareigų LKF. Tačiau, L.Brazdeikytės teigimu, prabėgo dar per mažai laiko, kad būtų matomi nuveiktų darbų ryškūs rezultatai ir kardinalūs, revoliuciniai pokyčiai.

„Sporte niekas taip greitai, per 3-4 metus, nevyksta, ypač, kai kalbame apie jaunimą. Tačiau grįžus į Lietuvą ir dabar mane vis dar džiugina LKF kolektyvas ir valdžia. Vadovai labai palaiko įvairias iniciatyvas, kurios susijusios su moterų, merginų krepšinio populiarinimu bei traukimu iš duobės, apie kurią visi taip plačiai kalba. Tikrai turiu laisvas rankas ir valią priiminėti sprendimus bei kartu su kolegomis vykdyti visokius projektus. Per ketverius metus buvo pradėti keturi nauji projektai, jiems buvo pritarta, skirtas finansavimas. Tikrai daugiau norėti ir negalima“, - kalbėjo L.Brazdeikytė.

Paklausta, kaip vis dėlto sekasi gelbėti „prastą mergaičių krepšinio padėtį“, LKF atstovė atsakė, jog tikrai einama į teisingą pusę.

„Pirmoji mūsų vykdomų projektų „skanioji uoga“ yra 16-mečių merginų rinktinės pasirodymas Senojo žemyno pirmenybėse. Tai puikiausias įrodymas, kad einama tinkama linkme. Būtent ši karta ir yra viso to įdirbio rezultatas. Tiesiog reikia palaukti, kol šios merginos užaugs. Apskritai, mergaičių krepšinio padėtis yra mažai matoma, nes tai yra pati visos krepšinio piramidės apačia.

Tai yra vaikučiai, mergytės, dar net neturinčios čempionatų, todėl jas ir yra sunku pamatyti. Nors smagu, kad į treniruotes ateina vis daugiau mergaičių. Tačiau joms reikia iššūkių, emocijų, varžymosi, rungtynių, turnyrų, laimėjimų, nesėkmių. Kad sukurtų tą „trūkstamą aplinką“, LKF ir vykdo įvairius projektus. Vaikams nesvarbios dovanos, jiems svarbiausia yra medalio ar taurės parsivežimas namo“, - pasakojo L.Brazdeikytė.

Teigiamų pokyčių, mat, viskas susiję, ji mato ir „ant kito mūsų moterų krepšinio laiptelio“ - Moterų krepšinio lygos. Pastaraisiais metais ten pasikeitė valdžia, buvo padaryti du divizionai bei sukurta Baltijos lyga.

„Moterų lyga yra viena iš daugelio Lietuvos moterų krepšinio lygio kėlimo dalių. Juk toms mažoms mergaitėms, kurioms vykdome projektus, reikalingas „saldainiukas“ kelio gale. Kartą toptelėjo mintis ir padariau apklausą. Paklausiau mergaičių, kokioje komandoje jos norėtų žaisti užaugusios, dauguma atsakė, jog Kauno „Žalgiryje“. Joms nesvarbu, kad tai vyrų komanda, - teigė L.Brazdeikytė. - Vadinasi, moterų krepšinyje joms nėra to „saldainiuko“, galutinio, svajonių tikslo. Joms reikia parodyti tokias komandas kaip „Žalgiris“, kaip Klaipėdos „Neptūnas“, kaip Vilniaus „Rytas“ ar Utenos „Juventus“. Nes mūsų moterų krepšinyje tokių nėra.“

Todėl, pasak LKF atstovės, ir buvo daroma viskas, kad mergaitėms būtų sukurta terpė, kur jos galėtų augti. Nes paskui, baigus mokyklas, iškyla pagrindinis klausimas, į kurį nebuvo atsakyta ilgą laiką - kas paskui; ko aš siekiu; kodėl aš dirbu; kodėl aš aukoju savo laisvalaikį ir pasisėdėjimą su draugais; kodėl vietoj to einu į treniruotę? „Todėl LKF vadovai ir priėmė sprendimą pertvarkyti, stiprinti Moterų lygą, kad ji būtų patraukli, jog mergaitės siektų į ją patekti, kad tai būtų tas „saldainiukas“ kelio gale.“

Moteris įsitikinusi, jog prie to stiprinimo prisideda ir kovos Baltijos čempionate. Juk kitos Baltijos šalys susiduria su tomis pačiomis problemomis, kaip ir Lietuva. „Esame maži, mergaičių, ateinančių į krepšinio mokyklas, skaičius irgi mažas. Negalime varžytis su Ispanija, Prancūzija, kur skaičiai yra didžiuliai. Taigi, kol tas ratas vietinėse lygose neįsibėgėjo, buvo nuspręsta sujungti čempionatus. Taip ir rungtynių daugiau, jos įdomesnės, aukštesnio lygio. Kitu atveju, lygos, turėdamos po 1-2 komandas favorites, ir toliau murkdytųsi savo sultyse“, - pridūrė buvusi krepšininkė.

Ar kyla visuomenės susidomėjimas moterų krepšiniu? L.Brazdeikytės manymu, pernai vasarą „driokstelėjusios“ 16-metės užkėlė kartelę, todėl susidomėjimas taip pat pamažu auga. Nors tai vėlgi ne vienos dienos darbas. Žmonėms reikia pastovios kokybės, tad, pasak jos, LKF čia dar teks atlikti tam tikrus namų darbus. O užsiminus apie buksuojančią Lietuvos moterų krepšinio rinktinę, L.Brazdeikytė atsidūsta, apie tai kalbėti sunku.

„Tiesiog mums labai trūksta žaidėjų, turinčių nemažą aukšto lygio patirtį. Turime kelias merginas, pavyzdžiui, Gabija Meškonytė, Laura Svarytė, su gera, bet trumpa patirtimi. Ir dėl to kartais lemiamu momentu padaromos klaidos, pritrūksta ugnelės, susikaupimo. Tų žaidėjų galvose ir organizmuose dar neišdirbtas „automatizmas“, jog atėjai į rungtynes ir jos yra lemiamos, vienintelės, paskutinės. Tai „suvoki“ tik su patirtimi. Taigi ir čia mums reikia augti. Žinoma, turime ir krepšininkių su didesne patirtimi, pavyzdžiui, Gintarė Petronytė, Giedrė Labuckienė. Sujungus jas su jaunimėliu, turėtume gauti labai gerą „miksą“. Tiesiog dabar reikia išlaukti. Apibendrinant visas moterų krepšinio dalis, galima sakyti, jog, nors ir pamažu, bet kreivė vis tiek kyla. Tiesiog žmonėms reikia būti kantriems. Žinoma, yra piktų paburnojimų, bet čia nieko nepadarysi, karavanas vis tiek keliauja, o rezultatai dar ateis“, - sakė L.Brazdeikytė.