Labiausiai nudžiugino ispanų fiasko (VIDEO)

Pasaulio krepšinio čempionatas Turkijoje baigėsi rugsėjo 12-ąją. Mūsų krepšininkai, pirmąkart iškovoję bronzos medalius, jau atsiėmė beveik visus apdovanojimus ir išsivažinėjo po klubus. Bene ilgiausiai užsibuvę Linas Kleiza ir Simas Jasaitis Lietuvoje susitiko su savo gerbėjais ir rimtai bei žaismingai atsakė į jų klausimus.

Vienas garsiausių šalies krepšininkų Šarūnas Marčiulionis, tęsdamas tradiciją į šiemet atidarytą barą "Stars and Legends" kviesti nusipelniusius sportininkus ir trenerius, šįkart galvos nesuko. Šiuo metu klubo besidairantis S.Jasaitis ir Toronto "Raptors" (NBA) klube rungtyniausiantis L.Kleiza - du iš keturių bronzinės rinktinės žaidėjų, jaunystėje krimtusių duonos Š.Marčiulionio krepšinio akademijoje. Taikliais tritaškiais Lietuvą džiuginęs 202 cm ūgio 28-erių S.Jasaitis ir rinktinės lyderis - pasaulio čempionato simbolinio penketo narys 203 cm ūgio 25 metų L.Kleiza pasidalijo dar neišblėsusiais planetos pirmenybių įspūdžiais.

Įpusėjus smagiam vakarui puolėjas S.Jasaitis, nutaisęs liūdną veidą, viešai atsisveikino su bronzos medaliu: "Šarūnui Marčiulioniui prisižadėjau - jei laimėsime medalį, paliksiu jį kaboti šiame bare."

LŽ skaitytojams pateikiame įdomiausias ir smagiausias vakaro mintis.

Artimieji visada palaiko

- Grįžę į Lietuvą atlaikėte ilgą maratoną. Kuris priėmimas paliko didžiausią įspūdį?

S.Jasaitis: Labiausiai įstrigo priėmimas pas Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę.

L.Kleiza: O man - neaprėpiamos minios žmonių Vilniuje ir Kaune.

- Sulaukėte begalės sveikinimų. Bet prieš čempionatą palaikančiųjų nebuvo daug?

L.K: Taip jau būna - kai sekasi, aplinkui atsiranda daug žmonių. O kai nesiseka, palaiko tik artimiausi žmonės.

- Linai, prisipažinote, kad tėvams skambinate kasdien. Iš pareigos ar iš meilės?

L.K.: Tik iš meilės. Esu didelis mamos vaikas. Ji svarbiausia mano gyvenime. Tokių tėvų, kaip mano, palinkėčiau visiems.

K.Kemzūra - puikus psichologas

- Kada su komanda pajutote, kad pasaulio čempionate galite toli nueiti?

S.J: Juk į Turkiją važiavome ne grybų rinkti - buvo stovyklos, ten ruošėmės, kiekvienas jautė, kad gali laimėti medalį.

- Rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra jau vadinamas vienu geriausių pasaulyje. Kokia jūsų nuomonė?

S.J.: Man su juo teko dirbti, kai žaidžiau Vilniaus "Lietuvos ryte". Išlikę šilti prisiminimai. Bet ir ankstesni rinktinės treneriai buvo geri. Pavyzdžiui, atėjus Ramūnui Butautui Europoje laimėjome trečiąją vietą.

L.K.: Kęstutis - geras psichologas, moka bendrauti su žaidėjais. Esu dirbęs su daug gerų trenerių, tad galiu pasakyti, kad jis yra elitinis. Aišku, kai grįžti su medaliais, visada treneris sulaukia daugiausia dėmesio. Matėme, kas būna treneriui, kai komanda grįžta pralaimėjusi.

Leisdavo varžovams pasižaisti

- Kurie varžovai buvo sunkiausi D grupėje?

S.J.: Pirmos trejos rungtynės buvo nelengvos. Iš pradžių leisdavome varžovams pasižaisti, pažiūrėdavome, kaip jie rungtyniauja, ir tik tada pradėdavome kovoti (juokiasi).

- Kodėl sunkiai sekėsi aštuntfinalyje su kinais?

S.J.: Turėjome keturias laisvas dienas. Nors ir per jas treniravomės. Gal tiesiog išsimušėme iš varžybų ritmo.

- Ar reikėjo su JAV rinktine žaisti taip, kaip ji - bėgti ir mesti?

L.K.: Pralaimėjome ne Libanui, Iranui ar Kinijai, o JAV. Amerikiečiai ir šoka aukščiau už visus, ir bėga greičiau. Ši jų rinktinė žaidė gerai.

Nuleistos ispanų galvos

- Ką prieš čempionatą laikėte favoritais?

S.J.: Maniau, jais bus amerikiečiai, ispanai ir slovėnai.

L.K.: Favoritai buvo amerikiečiai, mes. Dar tikėjausi, kad graikai žygiuos sėkmingai.

- Kaip vertinate Jono Kazlausko treniruojamų graikų žaidimą. Ir ar jie tikrai skaičiavo būsimus varžovus per atkrintamąsias varžybas?

L.K.: Kai kalbėjau su graikais, jie sakė, kad neskaičiavo. Bet, jei ir suskaičiavo, jiems nesigavo. Ispanija - užkeikta komanda, jau seniai graikai jos negali nugalėti.

- O ką galite pasakyti apie Ispanijos rinktinės pasirodymą?

S.J.: Draugiškus turnyrus ji žaidžia tik Ispanijoje, todėl visus nugali dvidešimčia ir daugiau taškų. Bet čempionate jai nelabai sekėsi.

L.K.: Man labai džiugu buvo matyti, kaip ispanai pralaimėjo (juokiasi). Per aukštai buvo užvertę galvas. Be to, jiems buvo sunku priimti tokius teisėjų sprendimus, kokių nesulaukdavo žaisdami kontrolines rungtynes namie.

Teisėjai nuolaidžiauja amerikiečiams

- Kalbama, kad pusfinalyje teisėjai atėmė iš serbų pergalę.

L.K.: Visi klystame. Serbams ši klaida labai skaudi - jie prarado galimybę žaisti finale. Bet to jau nepakeisi. Ir per mūsų rungtynes teisėjai klydo.

S.J.: Serbijos rinktinei tiesiog reikėjo apsiginti per paskutinę turkų ataką.

- Vienas geriausių Lietuvos teisėjų Virginijus Dovidavičius pastebėjo, kad per Lietuvos ir JAV rungtynes teisėjai turėjo švilpti pražangas, kai amerikiečiai išmušinėjo kamuolį jums iš rankų. Ar NBA arbitrai tai traktuotų kaip pražangą?

L.K.: Toks amerikiečių žaidimo stilius. Jie turi dvylika žaidėjų, visi atletiški. Ir jie kerta per rankas kartą, antrą. O teisėjai nešvilpia. Supraskite, arbitrai irgi žmonės. Tačiau ši amerikiečių rinktinė - dar nieko baisaus. O kas buvo Pekino olimpiadoje? Ten susirinko visos NBA žvaigždės. Ir koks nors teisėjas, tarkime iš Puerto Riko, pamatęs Kobę Bryantą, negi švilps jam pražangą? Todėl su amerikiečiais žaisti gerokai sunkiau, nes teisėjai jiems daug leidžia.

Linksminosi kaip visi

- Kokios muzikos klausėtės per čempionatą?

S.J.: Grupės "Ruki vvierch".

L.K.: (Ilgai pagalvojęs) Aš irgi (šypsosi).

- Ką veikėte po pergalės prieš serbus?

L.K.: Daug dainavome. Tiesiog šventėme bronzos medalius. Kaip jūs švenčiate, taip ir mes linksminomės (šypsosi).

- Kaip rinktinės vyrams geriau - kai antrosios pusės šalia ar kai jų nėra?

L.K.: Man sunku atsakyti, nes neturiu antrosios pusės. Klauskite Simo (šypsosi).

- Artūras Karnišovas, Žydrūnas Ilgauskas, Darius Songaila, Rimantas Kaukėnas ir kiti žinomi krepšininkai vedė užsienietes. Linai, kokios žmonos norėtumėte - užsienietės ar lietuvės?

L.K.: Norėčiau labai turtingos. Aišku, juokauju (šypsosi).

- Ar turėjote laiko Turkijoje įvertinti vietos moterų grožį?

S.J.: Kad ten moterų nėra. Bet Turkija man patinka, ne kartą esu joje buvęs.

Graikijoje atsivertė

- Linai, praėjusių metų Europos čempionate Lenkijoje nesivaldėte, nervinotės, po teisėjų švilpukų pykote ant jų ir ant visų. Šiemet Turkijoje visiems tapote visiems geru pavyzdžiu. Jus pradėjo vadinti krepšinio inteligentu. Kas jus pakeitė?

L.K.: Per metus, žaisdamas Pirėjo "Olympiakos" ekipoje ir turėdamas itin svarbų vaidmenį komandoje, daug išmokau. O NBA, Denverio "Nuggets" klube, buvau šeštas ar septintas žaidėjas, tad man nereikėjo nieko reguliuoti aikštelėje. Manau, Graikijoje praleistas sezonas labai padėjo pasikeisti.

- Matėte NBA, Lietuvos ir Graikijos sirgalius, apie kuriuos sklando mitai. Ar graikai iš tiesų tokie aršūs?

L.K.: Šarūnas Jasikevičius ir Arvydas Macijauskas man buvo papasakoję, kas vyksta Graikijoje, kai susitinka "Panathinaikos" ir "Olympiakos". Bet kai visa tai patyriau savo kailiu... Tai nesuvokiama. Graikų fanai krepšinio nepuošia. Ten aistruoliai nesirenka žiūrėti krepšinio, jie eina į varžybas, pasirengę į kurį nors žaidėją paleisti akmenį.

Lietuvoje krepšininkų netrūks

- Kur geriau pradėti krepšininko karjerą? Anksčiau sakydavo - tik nevažiuokite mokytis į JAV.

L.K.: Priklauso nuo kiekvieno žmogaus. Mano situacija buvo sudėtinga. Buvau padaręs daug netinkamų sprendimų, bet viskas išsisprendė laimingai. Turiu labai gerus tėvus, turėjau trenerį R.Butautą, kuris manimi labai rūpinosi ir auklėjo. Išvykus į JAV daug problemų išsisprendė. O dabar Lietuvoje sudarytos idealios sąlygos mokytis ir žaisti krepšinį. Vieni išeina, kiti ateina. Žaidėjų vis daugėja. Sunku kitiems suprasti, iš kur Lietuvoje tiek daug gerų krepšininkų iš kartos į kartą.

- Ką galite pasakyti apie mūsų aštuoniolikmečių kartą, kuri šiemet Vilniuje laimėjo Europos čempionatą?

L.K.: Per dvejus trejus metus paaiškės, kuo šie žaidėjai taps. Realybė tokia, kad iš tų rinktinių tik trys keturi patenka į suaugusiųjų. Panašiai buvo ir man, kai žaidžiau jaunių rinktinėje.