Liaupsių nestokojantis aukštaūgis supranta darbo prasmę

Pranas Skurdauskas - šis krepšininkas dar nėra plačiai žinomas krepšinio pasaulyje, tačiau ateityje jo pavardę gali linksniuoti ir Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) komisaras Davidas Sternas, kai vaikinas bus pašauktas NBA naujokų biržoje. Bent jau tokį scenarijų pranašauja vienas įtakingiausių ir žinomiausių profesionalaus sporto agentų, "Interperformances" agentūrą kartu su Lucciano Capicchioni įkūręs Herbertas L.Rudoy.

Šis sportininkų likimus nulemiantis ir juos milijonieriais padarantis agentas visai neseniai lankėsi Europos čempionų šalyje, kur bendravo su savo klientais bei stebėjo perspektyviausius Lietuvos krepšininkus.

Tarp jų H.L.Rudoy įrašė ir 16-metį 211 centimetrų ūgio Vilniaus krepšinio mokyklos bei Lietuvos jaunučių rinktinės vidurio puolėją Praną Skurdauską.

H.L.Rudoy teigimu, Pranas yra greitas, taiklus, mąstantis aikštėje žaidėjas, kuris oranžinio kamuolio žaidime gali pasiekti labai daug.

"Krepšinis" pateikia pokalbį su perspektyviu krepšininku.

Treniravosi su vyresniais

- Gimei Rusijoje, tačiau su tėvais atvykai gyventi į Lietuvą. Kodėl? - paklausėme P.Skurdausko.
- Taip, gimiau Rusijoje ir ten gyvenau iki trejų metų. Tėvai pasakojo, kad labai sirgau, Amurske man netiko klimatas, todėl atvažiavome į Lietuvą.
Abu tėvai yra iš Lietuvos. Tėtis - iš Žemaitijos, mama gimusi Vilniuje.

- Kada pradėjai domėtis krepšiniu?
- Kai buvau pirmoje klasėje mama atvedė į krepšinio treniruotes pas trenerę Oną Dindaitę. Iš pradžių treniravausi su vyresniais vaikinais - jie buvo gimę 1984 metais. Trenerė O.Dindaitė nenorėjo manęs priimti į šią grupę, kadangi ji manė, jog mano sudėjimas per smulkus, tačiau sužinojusi, kad esu ketveriais metais jaunesnis už kitus, greitai pakeitė sprendimą.

- Kaip sekasi treniruotis Vilniaus krepšinio mokykloje?
- Sekasi gerai. Tačiau kartais išsimušu iš vėžių, kai trenerė smarkiau pabara.

- Trenerė Ona Dindaitė yra griežta?
- Taip, labai griežta, bet būna ir dienų, kai ji - atlaidi.

Ūgis - didelis privalumas

- Ar visada tarp bendraamžių buvai aukščiausias?
- Kai pradėjau lankyti krepšinio treniruotes, buvau maždaug 150 cm ūgio. Skaičiavau, jog nuo trylikos metų iki dabar paaugau 36 centimetrus. Treneriai sako, kad dar turėčiau augti, tą patį teigia ir mano gydytoja, kuri prognozuoja, jog augimas trumpam sustos, o po to dar labiau ištysiu. Nors aš manau, kad jau nustojau augti.

- Kai žaidei už savo amžiaus rinktinę, ar teko susidurti su aukštesniais krepšininkais?
- Ir ne kartą. Rusijoje auga mano bendraamžis, kuris yra 220 cm ūgio. Tačiau Lietuvos rinktinėje aš kol kas esu aukščiausias.

- Ar numanai, kodėl esi toks aukštas? Gal tavo tėvai yra aukštaūgiai?
- Nepasakyčiau. Tėčio ūgis yra 185 cm, o mama - dešimt centimetrų žemesnė. Bet dėdė buvo peraugęs du metrus, todėl gal aš atsigimiau į jį.

- Ūgis nemaišo buityje? Nesunku įsigyti apavą ar drabužių?
- Ne, ūgis man yra didelis privalumas. Truputį sunku rasti kasdieninę aprangą bei batus, nes jų man reikia 50 dydžio. Tačiau turiu visko pakankamai, ko reikia, kad galėčiau sportuoti.

- Minioje tavęs nepastebėti yra sudėtinga. Turbūt jauti, jog į tave krypsta praeivių žvilgsniai.
- Taip, gatvėje pastebiu daug žmonių žvilgsnių. Ypač, kai įlipu į visuomeninį transportą, tada galva remiu autobuso ar troleibuso stogą, o visų akys krypsta į mane.
Kartą Italijos Riminio miesto gatvėmis vaikščiojau su draugu iš Azerbaidžano, kurio ūgis siekia 226 centimetrus. Vienos kavinės savininkas su mumis panoro nusifotografuoti. Kai po metų grįžome į tą pačią vietą, jis mus pastebėjo ir pakvietė užsukti į savo užeigą bei parodė, kur pasikabino nuotrauką.

Treniravosi su "Lietuvos rytu"

- Girdėjau jog tavimi domėjosi LKL vicečempionų klubas Vilniaus "Lietuvos rytas".
- "Lietuvos ryte" ne kartą treniravausi individualiai su šio klubo generaliniu direktoriumi Jonu Vainausku. Pradžioje "Lietuvos rytas" norėjo su manimi pasirašyti sutartį, tačiau tada patyriau traumą - susilaužiau ranką - ir sutarties negavau.

- Be "Lietuvos ryto" jokia LKL komanda nekvietė kartu pasitreniruoti?
- Ne, tačiau agentas sakė, jog Vilniaus "Sakalų" strategas Linas Šalkus kreipėsi į jį, ieškodamas aukštų žmonių. Tai gal kitą sezoną bandysiu patekti į "Sakalus".

- Ar tiesa, kad tau buvo siūloma išvykti sportuoti į Italiją?
- Tai buvo dar prieš "Lietuvos ryto" pasiūlymą. Tėčio bendradarbio sūnus dirba krepšinio agentu, jis ir pasiūlė vykti į Italiją. Italijoje turėjau pasirašyti sutartį, bet mane atkalbėjo trenerė Ona Dindaitė. Tada pradėjau bendrauti su dabartiniu savo agentu Virgiu Bulotu, kuris atstovauja "Interperformances" agentūrai. Dažnai su juo pasikalbame, jis mano mamos teiraujasi, kaip man sekasi.

Patinka Shaqo jėga ir Sabo perdavimai

- Kokia yra tavo svajonė?
- Norėčiau žaisti NBA. Būtų labai gerai. Trokštu išbandyti jėgas ir Lietuvos vyrų rinktinėje.

- O kaip sekasi atstovauti Lietuvos rinktinei? Šįmet savo amžiaus čempionate tik per plauką nelaimėjote medalių.
- Sekasi labai gerai. Rinktinės vadovai sakė, jog Europos pirmenybėse pasirodėme aukščiau savo galimybių ribos. Galėjome sužaisti dar geriau, tačiau kitų šalių bendraamžiai yra labiau subrendę, stipresni fiziškai. Tai pakišo koją.
Tikrai galėjome laimėti bronzą, bet prametėme daug baudų.
Lietuvos jaunučių rinktinėje vyriausiasis treneris Rūtenis Paulauskas buvo patenkintas manimi. Sakydavo, kad komandai iš manęs taškų nereikia, nes yra tų, kas juos daro. Treneriui labiau buvau reikalingas gynyboje.

- Kas yra tavo idealas krepšinio aikštelėje?
- Nežinau. Gal Shaquille’as O’Nealas. Man imponuoja jo jėga. Taip pat patinka Arvydas Sabonis, Sabo "kabliai" ir perdavimai. Dažnai stengiuosi kamuolį perduoti gražiai.
LKL palaikau "Lietuvos rytą", todėl išskirčiau Robertą Javtoką. Man patinka jo blokai, dėjimai. Nors aš per rungtynes retai stengiuosi įdėti kamuolį į krepšį, nes tai kainuoja labai daug jėgų.

- Kaip manai, kokios yra tavo stipriausios ir silpniausios savybės krepšinio aikštelėje?
- Treneriai sako, kad turiu gerą metimą, uoslę kamuoliams. Taip pat labai mėgstu blokuoti metimus, tada pats užsivedu kovai. Trenerė norėtų, kad būčiau judresnis aikštelėje, greičiau priimčiau sprendimus.
Norisi priaugti svorio, tada būčiau dar stipresnis. Anksčiau kai priaugdavau svorio, jį kompensuodavo staigus augimas, todėl buvau labai liesas. Dabar svoris po truputį auga.

Pakvietė apsilankyti JAV

- Neseniai Lietuvoje viešėjo garsus visame pasaulyje krepšinio agentas Herbertas L. Rudoy. Jis tavo pavardę paminėjo tarp trijų perspektyviausių Lietuvos krepšininkų.
- Buvome su juo susitikę. Jis stebi mano žaidimą ir sako, kad jam patinka tai, kaip žaidžiu. H.Rudoy taip pat gyrė trenerę ir nori, kad aš treniruočiausi kuo daugiau, nes tik taip galėsiu patekti į NBA. Taip pat jis liepė mokytis anglų kalbos, klausė, ar esu buvęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pasakiau, jog ne, tai pažadėjo, kad artimiausią vasarą važiuosiu pasisvečiuoti pas jį.

- Garsus agentas tau piešia šviesią ateitį kaip ir dviems žalgiriečiams - Martynui Andriuškevičiui ir Vilmantui Diliui. Ar teko su jais susidurti krepšinio aikštelėje?
- Žaidžiau prieš M.Andriuškevičių. Jis tikrai gerai supranta krepšinį. Martynas aukštesnis už mane, turi gerą šuolį ir yra labai judrus.

- Ar už sutarties sudarymą su krepšinio agentūra gavai piniginės naudos?
- Ne, negaunu jokių pinigų iš agentūros. Kartais, kai būnu stovyklose, agentas duoda šiek tiek dienpinigų. Už juos nusiperku maisto, nes dažniausiai jo būna per mažai.

- Kur matai savo ateitį: Lietuvoje ar užsienyje?
- Norėtųsi pradžioje pažaisti Lietuvoje, o tik po to važiuoti į užsienį.

Treniruojasi dukart per dieną

- Kokią mokyklą lankai?
- Mokausi "Ozo" vidurinėje mokykloje, sporto klasėje. Esu dešimtokas. Mano klasėje yra daug perspektyvių sportininkų: imtyninkų, rankininkų, lengvaatlečių. Anksčiau mokiausi "Versmės" gimnazijoje, bet į "Ozo" mokyklą perėjau tik dėl treniruotėms palankesnio grafiko. Dabar mano dienotvarkė yra tokia: ryte einu į treniruotę, po to į pamokas ir vėl į treniruotę. Treniruojamės kiekvieną dieną iššskyrus sekmadienį, o antradieniais, trečiadieniais bei penktadieniais yra net po dvi pratybas.
Mokytis nėra lengva, kartais tingisi eiti į mokyklą, tačiau prisiverčiu tai daryti.

- Randi laisvalaikio draugams ar pramogoms?
- Kartais sekmadienį turiu laisvo laiko, tada pasivaikščioju po miestą, išeinu į mišką su šunimi.

- Ko iš tavęs tikisi tėvai? Ar verčia treniruotis?
- Daug tikisi. Tėtis verčia treniruotis. Jis ateina beveik į visas varžybas. Tėčiui yra tekę žaisti krepšinį universiteto komandoje, todėl jam krepšinį suprasti yra lengviau. Mama kiek mažiau domisi krepšiniu, tačiau mane visada palaiko.

Krepšinis užima svarbią vietą gyvenime

- Krepšiniui tu teiki didelį prioritetą. Kodėl? Ar dėl to, kad visi šneka, jog esi perspektyvus, ar krepšinis tapo svarbia tavo gyvenimo dalimi?
- Man labai patinka žaisti krepšinį. Neįsivaizduoju, kas iš manęs būtų, jeigu ne krepšinis. Labai gerai, kad mama atvedė į krepšinio treniruotes.
Krepšinis man suteikė galimybę keliauti: aplankiau Graikiją, Lenkiją, Rusiją, Vokietiją, Italiją.

- Kas labiau žavi: būsimas žvaigždės statusas, dideli pinigai ar galimybė žaisti krepšinį tarp stipriausiųjų?
- Viskas žavi. Apie tai dažnai pasvajoju. Tačiau žinau, kad turiu daug dirbti.

- "Krepšinis be sienų" stovykloje turbūt teko susidurti su NBA žvaigždėmis.
- Taip, ten pratybas vedė ne vienas NBA krepšininkas. Aš patekau į "76ers” komandą, kuriai vadovavo Filadelfijos klubo vidurio puolėjas Samuelis Dalembertas. Jis mane labai stebino. Samuelis pažadėjo, kad jeigu mes laimėsime varžybas, tai jis įkraus kamuolį į krepšį, atsispyręs nuo baudos metimų linijos. Mes nugalėjome, o jis be jokio apšilimo įvykdė savo pažadą.
Ši stovykla man patiko. Ji truko dvi dienas, tiesa, aš į ją vėlavau, nes vėliau išvykau iš "Adidas" stovyklos. Turiu kvietimą kitais metais vėl joje dalyvauti.