Lietuva – Argentina: ar olimpiados startas gali prikelti bronzinio Turkijos spektaklio prisiminimus?

Jei Kęstutis Kemzūra norėtų surasti idealių jo vadovaujamos Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynių vaizdo įrašą, archyve jis veikiausiai turėtų ieškoti 2010-ųjų pasaulio čempionato ketvirtfinalio DVD. Tačiau klausimas, ar tuomet svaiginančiu greičiu Argentinos krepšininkus perskrieję lietuviai po dvejų metų mėgins pakartoti ką nors panašaus Londone, kol kas neatsakytas. Jo vengia ir pats K. Kemzūra.

Kortos – perdalytos iš naujo

Aštuoni taiklūs tritaškiai iš eilės ir tik devintasis – pro šalį. Žaibiškos kontratakos, įspūdingi blokai ir tvirtos it uola gynybos glėbyje uždusęs varžovų puolimas. Po trijų kėlinių – 32 taškų persvara ir net septyni žaidėjai, peržengę dviženklę surinktų taškų ribą.

Tokiais blyksniais Lietuvos rinktinė žibėjo nepamirštamame pasaulio čempionato ketvirtfinalyje, kurio pabaigoje galiausiai sutriuškino argentiniečius 104:85.

Tačiau guostis vien įkvepiančiais prisiminimais nevertėtų, kadangi pirmajame Londono olimpinių žaidynių mače į aikštę išbėgs kitokios Lietuvos ir Argentinos rinktinės.

Lietuviai – su patyrusiais Šarūnu Jasikevičiumi, Rimantu Kaukėnu ir Dariumi Songaila, tačiau be gynybą cementavusio Roberto Javtoko ir su mažesniu jaunatviškos energijos bei akiplėšiškumo užtaisu.

Argentiniečiai – dar dvejais metais vyresni ir lėtesni, tačiau pasipildę dviem tempti komandą galinčiais žaidėjais: Emanueliu Ginobiliu ir Andresu Nocioniu.

Kaip keisis lietuvių planas?

K. Kemzūros žodžiais, praėjusias pasaulio pirmenybes praleidusio veteranų dueto sugrįžimas Argentinos rinktinei reiškia maždaug tą patį, ką Šarūno Jasikevičiaus Lietuvos rinktinei ištartas „taip“.

„Jei Turkijoje pagrindinis argentiniečių ginklas buvo Pablo Prigioni ir Luiso Scola žaidimas du prieš du, dabar prie jo prisideda E. Ginobilis, kurį, kartu su L. Scola, pavadinčiau esminiu šios komandos krepšininku. Be to, nenuvertinu A. Nocionio, kuris gali tiek įmesti, tiek prasiveržti, tiek atkovoti kamuolį, nepamirškime ir Carloso Delfino“, – argentiniečių turimą arsenalą nagrinėjo K. Kemzūra.

Visi Lietuvos rinktinės stratego išvardyti žaidėjai – jau perkopę 30 metų, puikiai pažįstantys vieni kitus ir mokantys pasinaudoti savo privalumais, kurie formuoja tipinį Argentinos ekipos žaidimo stilių.

„Jų deriniai ir žaidimo braižas išliko panašūs kaip ir pasaulio čempionate. Argentinos žaidimas ir toliau paremtas atletišku, „kietu“ poziciniu puolimu, nes ši komanda turi tam tinkamų žaidėjų, turi patirties. Be to, argentiniečiai gana sėkmingai ir dažnai naudoja zoninę gynybą“, – varžovus vertino K. Kemzūra.

Tačiau jėgų santykis tarp „Albiceleste“ vadinamos komandos starto penketo žaidėjų ir atsarginių suolo tebėra neproporcingai didelis. Ar lietuviai vėl mėgins smogti į oponentų Achilo kulną ir užklupti juos intensyvia krepšininkų rotacija bei dideliu tempu, K. Kemzūra nelinkęs atvirauti.

„Ar galime sužaisti taip pat, kaip prieš dvejus metus? Pamatysime sekmadienį. Negi turėčiau atskleisti visą mūsų žaidimo planą? Žinoma, mes neketiname žaisti lėto argentiniečių pozicinio žaidimo – norėtume žaisti greičiau, gintis intensyviau“, – sakė specialistas.

Milžiniška svarba

Kokią strategiją bepasirinktų Lietuvos ekipa, pergalė olimpinių žaidynių starte jai itin reikšminga, kadangi daugelis lietuvius ir argentiniečius laiko tiesioginiais konkurentais dėl geresnių pozicijų A grupėje.

„Nežiūriu taip toli, bet šios rungtynės, be abejo, yra labai svarbios. Svarbu ne tik tai, kas iškovos pergalę, bet ir taškų skirtumas. Visokių gali būti siurprizų. Žinoma, veltis į aritmetiką nesinorėtų, nesinorėtų priklausyti nuo kitų komandų. Bet būna visaip“, – pastebėjo K. Kemzūra.

Primename, kad Lietuvos ir Argentinos rinktinės į aikštę išbėgs pirmadienį, 0:15 val. Lietuvos laiku.

A grupėje taip pat rungtyniaus JAV, Prancūzijos, Nigerijos ir Tuniso ekipos.

Video Mykolo Lekavičiaus, Eurobasket.lt