Lietuviško krepšinio paslaptys

Lietuvos krepšinis ir Europoje, ir pasaulyje yra labai vertinamas. Nedidelės Baltijos šalies pasiekimų krepšinyje su kaupu užtektų dešimčiai kaimyninių valstybių.

Šiuo metu, kai "Uniks" dirba trys žinomi Lietuvos treneriai, o komandoje rungtyniauja trys puikūs lietuviai krepšininkai, du iš kurių - Europos čempionai, sirgalių susidomėjimas Lietuva yra labai padidėjęs.

Tad kur slypi Lietuvos krepšinio galia? Kodėl Lietuvoje, kuri pagal teritorijos dydį ir gyventojų skaičių gali būti lyginama su Tatarstanu, tiek daug garsių trenerių ir žaidėjų? Bandysime išsiaiškinti.

Pirmiausia, truputis istorijos. Lietuva, sudalyvavusi dviejuose iš trijų iki karo vykusiuose Europos čempionatuose, laimėjo juos abu. Praktiškai bet kurios SSRS rinktinės sudėtyje buvo bent vienas lietuvis. Nenorėdamas tuščiažodžiauti, išvardinsiu lietuvius krepšininkus, reguliariai atstovavusius SSRS komandai ir jos sudėtyje tapusiais pasaulio bei Europos čempionais: S.Butautas, V.Kulakauskas, J.Lagunavičius, K.Petkevičius, S.Stonkus, S.Jovaiša, M.Paulauskas, A.Sabonis, Š.Marčiulionis, V.Chomičius, R.Kurtinaitis. Penki pastarieji - olimpiniai čempionai. Moterys - J.Daktaraitė, E.Bereikytė, G.Tulevičiūtė, L.Vinčaitė, V.Beselienė, A.Rupšienė. Beselienė ir Rupšienė tapo olimpinėmis čempionėmis, be to, Rupšienė - dukart. Lietuvoje dirbo nusipelnę SSRS treneriai Bimba, Variakojis, Greškovas, Garastas.

Tie, kas sako, kad krepšinis yra lietuvių kraujyje, nėra nutolę nuo tiesos. Etniniai lietuviai žaidė už daugybę įvairių valstybių rinktinių: Argentiną, Braziliją, Ispaniją, Australiją. Tik du pavyzdžiai. V.Blatkauskas dukart tapo pasaulio čempionu atstovaudamas Brazilijai. E.Palubinskas 1976 metų Monrealio olimpiadoje, viso surinkęs 219 taškų, tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėju. Jis rungtyniavo Australijos rinktinėje. Pavyzdžiui, geriausias mūsiškis S.Belovas tuomet surinko 103 taškus.

Po nepriklausomybės paskelbimo 1990 metais Lietuvos rinktinė 1995 metais Europos čempionate iškovojo sidabrą, o 2003 metais tapo žemyno pirmenybių nugalėtoja. Lietuvos rinktinė triskart (1992, 1996, 2000 metais) iškovojo Olimpinių žaidynių bronzos medalius. Nepasakosiu apie dabartinius garsius lietuvius krepšininkus. Jasikevičių, Macijauską, Šiškauską, Songailą, Ilgauską žino visi.

1997 metais ant Europos čempionato prizininkų aukščiausios pakopos atsidūrė Lietuvos moterų rinktinė.

Aukščiausios klasės krepšininkai Lietuvoje kaip konvejeriu gaminami. Šiuo metu du Rusijos klubus treniruoja specialistai iš Lietuvos (A.Sireika - "Uniks", R.Paulauskas - Maskvos srities "Dinamo"). Dar visai neseniai Sankt Peterburgo "Spartak" komandoje dirbo A.Brazys, o Permės "Ural-Great" - R.Kurtinaitis.

Tačiau kas geriau už pačius lietuvius gali papasakoti apie Lietuvos krepšinio fenomeną...

A.Sireika, Vyriausiasis "Uniks" treneris:
Kur yra lietuviško krepšinio paslaptis? Ech, kad aš žinočiau. Išsakysiu savo nuomone ir prašau jos nevertinti kaip vienintelės tiesos. Lietuvoje ilgai nebuvo gerų aukštaūgių, o laimėti kažką reikia. Maskvoje, Latvijoje, Ukrainoje, Leningrade visada buvo galingi, gerai apmokyti vidurio puolėjai. Tokius varžovus nugalėti galima buvo tik gerai parengtos taktikos pagalba, kitaip tariant laimėti reikėjo ne rankomis, o galva. Galva sienos nepramuši.

Pirmiausia žvilgsniai krypo į Ameriką, buvo kopijuojama amerikiečių technika ir taktika. Tačiau kopija visada blogiau už originalą. Jugoslavija, šalis kurioje visada buvo daug aukštų žaidėjų, pirmoji metė iššūkį JAV. Čosičius buvo unikalus vidurio puolėjas, galėjęs ne tik puikiai žaisti savo pozicijoje, bet ir daryti viską aikštelėje. Kiekvienos valstybės krepšinis turi savo specifiką: ispanai turi vienokią, serbai - kitokią, graikai - dar kitokią. Lietuvos krepšinio išskirtinis bruožas yra sugebėjimas pirmiausia "žaisti" galva. Turbūt tai didžiausia mūsų pasiekimų priežastis. Imti viską, kas geriausia, iš kitų valstybių žaidimo ir tuo pačiu likti savimi.

Nesigilinsiu į niuansus, kad neatskleisčiau valstybinių paslapčių (šypsosi). Pažymėsiu viena: jei nori kažko pasiekti, turi nuolat siekti tobulėjimo.

Valdemaras Chomičius, "Uniks" trenerio asistentas: Pritarsiu savo kolegai, sugebėjimas "žaisti" galva - svarbiausia krepšinyje.