Lietuvių milijonai – užsienio sportui

Tarptautiniai milžinai mūsų šalyje parduoda prekių už milijonus, tačiau vos keletas gali drąsiai pasakyti, kad prisideda prie vienos ar kitos sporto šakos rėmimo ir vystymo, o reklamai skirtų milijoninių sumų tikrai nesidrovi. Dalis mūsų pinigų nukeliauja į užsienio sporto klubų sąskaitas, nes daugelis pasaulinių kompanijų turi vieną paramos biudžetą - tad nemažai pinigų ir iš Lietuvos keliauja užsienio sportui remti.

Žurnalas VALSTYBĖ pasidomėjo, kokias komandas, turnyrus ar sportininkus remia puikiai pasaulyje žinomos ir savo srityse pagal gaunamas pajamas pirmaujančios kompanijos, kurių gaminių (mobiliųjų telefonų, kompiuterių, garso, vaizdo ir buitinės technikos) galima rasti bene kiekvienuose namuose ir Lietuvoje.

Skiriasi filosofija

Rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistai pripažįsta, kad Lietuvoje nėra palankaus klimato ir susiklosčiusių rėmimo tradicijų, nes į paramą ilgą laiką buvo žiūrima kaip į labdarą. Tuo sėkmingai naudojosi ne tik vietiniai verslininkai, bet ir tarptautinės kompanijos, kurios Lietuvoje tik parduoda savo produkciją, bet nekuria realios pridėtinės vertės.

Pasaulinės kompanijos naudojasi paprasta schema: atveža gaminius, parduoda didmenininkams arba tiesiai prekybos tinklams, operatoriams, o šie jas išplatina mažmeninėmis kainomis. Pinigų grįžimo ciklas toks pats, tik dalis jų lieka pas mažmenininkus ir didmenininkus, valstybei sumokami mokesčiai, o didžioji dalis sumos iškeliauja gamintojams.

Schema paprasta ir tvarkinga, tačiau joje yra vienas "bet" - dalis mūsų sumokėtų pinigų skiriama užsienio sporto klubų biudžetams papildyti, o tuo tarpu Lietuvos sportas realią paramą gauna arba vos iš kelių kompanijų, arba ta parama atrodo juokinga, palyginus su įmonės pajamomis.

Viešųjų ryšių ir rinkodaros specialistas Andrius Baranauskas teigia, kad kiekvienos kompanijos rinkodaros filosofija savita, todėl vieniems atrodo, kad esame dėmesio neverta rinka ir pakanka šiek tiek reklamos bei tarptautinio įvaizdžio sėkmingai verslo plėtrai, o kiti siekia sukurti gerus santykius tarp visuomenės ir kompanijos.

"Pavyzdys gali būti Skandinavijos šalys. Ten jau senokai verslas ir bendruomenė pasirašo sutartį, pagal kurią verslininkai turi prisidėti prie žmonių gerovės kūrimo. Tačiau sunku pasakyti, ar tokia sutartis yra teigiamas, ar neigiamas dalykas", - pasakoja A. Baranauskas. Anot pašnekovo, kai kurioms kompanijoms bendruomenė yra visas pasaulis, o kitoms - 10 žmonių. Tarptautinės įmonės, pasirašydamos tokią sutartį, įsipareigoja tai bendruomenei ir nebegali pabėgti nuo susitarimo sąlygų. Mažesnėse šalyse, tokiose kaip Lietuva, toks spaudimas verslui gali baigtis bendrovės pasitraukimu iš rinkos.

Lietuvoje - snieglentės, Graikijoje - krepšinis

Kaip jau minėjome, lietuviams praėjusiais metais buvo pasiūlyta mobiliųjų telefonų daugiau kaip už 370 mln. litų. Nors gamintojai atsisako pateikti duomenis apie savo pardavimo apimtis Lietuvoje, tačiau nepralenkiama šios srities lyderė yra suomių kompanija "Nokia". Pasak bendrovės atstovybės "Nokia Lietuva" komercijos direktoriaus Simono Skupo, jų atstovaujama įmonė yra rinkos lyderė visose Baltijos šalyse ir užima apie 60 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendros mobiliojo ryšio priemonių rinkos. Paklaustas apie paramą lietuviškam sportui, pašnekovas atsakė, kad jų kompanija Lietuvoje dalį savo lėšų skiria snieglenčių sportui ir Vilniaus universiteto futbolo komandai, bet sumos neįvardijo.

Tuo tarpu Graikijoje ši bendrovė yra Atėnų krepšinio klubo "Panathinaikos" rėmėja. Įsigijus populiariausią mūsų šalyje mobilųjį telefoną, pinigų dalis nukeliaus į Graikijos klubo biudžetą, o šiemet jis yra vienas turtingiausių visoje Europoje. Neoficialiomis žiniomis, šio sezono metinės "Panathinaikos" pajamos siekia apie 58,7 milijonus litų, o suomių kompanija "Nokia" yra vienas pagrindinių klubo pinigų šaltinis. Apie tai galima spręsti iš bendrovės reklamos ant žaidėjų marškinėlių.

Kauno "Žalgirio" rinkodaros vadovė Jurgita Špokaitė pasakoja, kad per vyrų Eurolygos varžybas komandos puikuojasi tik daugiausia pinigų skiriančio rėmėjo simbolika, nes ULEB griežtai riboja reklamos plotą per varžybas, todėl priekinė marškinėlių dalis atitenka pagrindiniam rėmėjui ar komandos savininkams.

Minimalūs lietuvių poreikiai

Lietuvių sporto klubai neprašo milžiniškų sumų. Vos už kelis šimtus tūkstančių rėmėjo ženklas puikuojasi per kiekvienerias remiamos komandos rungtynes. "Žalgirio" rinkodaros vadovė atskleidė mažiausią sumą, kuri leistų kompanijai užsidėti savo ženklą ant Kauno krepšinio klubo marškinėlių ir sporto arenoje. Tai - nuo 200 iki 300 tūkst. litų. Tačiau jo nebūtų per Eurolygos varžybas, nes tai, kaip jau minėta, pagrindinio rėmėjo privilegija. J. Špokaitė neatskleidė sumos, kurią Kauno klubui skiria pagrindinis rėmėjas, tačiau leido suprasti, kad ji gerokai viršija minimalią.

Tuo tarpu Adomas Klimavičius, krepšinio klubo "Šiauliai" direktorius, teigia, kad rėmėjui užtenka skirti bent 100 tūkst. litų ir reklama atsidurs ant komandos marškinėlių ir jų krepšinio salėje. Viešųjų ryšių požiūriu tokio klubo kaip "Šiauliai" rėmimas būtų naudingas, nes ši komanda dalyvauja tarptautinėse varžybose, o sezono statistika yra teigiama, t. y. komanda per sezoną laimi daugiau rungtynių nei pralaimi, todėl rėmėjo vardas dažniau asocijuojasi su pergalėmis.

Tuo tarpu futbolo klubai atsisako pasakyti bet kokias sumas. Tautvydas Vencevičius, futbolo klubo Vilniaus "Vėtra" atstovas spaudai, teigia, kad sutarties su rėmėju sąlygas žino tik trys šalys: klubas, rėmėjas ir federacija. Sutarties sąlygos nė vienai pusei neleidžia atskleisti finansinių įsipareigojimų. Viešųjų ryšių ir rinkodaros specialistas A. Baranauskas siūlo atsargiai vertinti pinigų sumas, kurių prašo klubai ir jiems moka rėmėjai. Jis išskiria dvi rėmimo rūšis: rinkodaros rėmimas ir su viešaisiais ryšiais siejamas rėmimas. Pasak specialisto, rinkodaros rėmimas - daugiau naudos ieškojimas sau. "Didelius renginius ar klubus remiančios kompanijos dažniau ieško naudos sau, nes jų atributiką mato didžiulės auditorijos. Taip jos suranda reikalingus ryšius", - teigia A. Baranauskas. Tačiau, kita vertus, be šios paramos gali neįvykti bet koks sporto renginys, nustotų gyvavęs sporto klubas.

Simbolinė parama

Vieni populiariausių pasaulyje kompiuterių ir jų technikos gamintojai "Hewlett-Packard" (HP) pasaulyje pirmauja pagal parduodamų asmeninių kompiuterių kiekį. Lietuvoje ši bendrovė taip pat viena iš lyderių. Daiva Bumblytė, HP Baltijos šalių technologinių sprendimų grupės rinkodaros programų vadovė, negalėjo pasakyti, kokią asmeninių ir nešiojamųjų kompiuterių rinkos dalį jie užima, nes tarptautinės kompanijos bijo atskleisti savo kortas. Taip yra todėl, kad Lietuvoje nėra oficialios statistikos, todėl platintojai ir pardavėjai gali manipuliuoti skaičiais ir niekas jų negalės nei patvirtinti, nei paneigti.

Pasak pašnekovės, lietuviai apie perkamiausias prekes savo šalyje galės sužinoti iš tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos IDC. Ši bendrovė duomenis apie parduodamus kompiuterius Lietuvoje pradėjo rinkti tik šiemet, tad tikrų skaičių galima tikėtis kitų metų pradžioje. Atsiradus oficialiai statistikai, bus galima nustatyti atskirų sričių lyderius ir tada prašyti iš jų dalį savo lėšų skirti projektams ir organizacijoms, tarp jų ir sportui remti.

D. Bumblytė sako, kad jų kompanija skiria lėšų Vilniaus moterų krepšinio komandai "Teo". Tačiau HP atstovai pripažįsta, kad tai daugiau simbolinė parama palaikant gerus dviejų kompanijų santykius, o sutartis baigiasi kartu su sezonu.

Pasak D. Bumblytės, sprendimai remti vieną ar kitą organizaciją, sporto šaką, veiklą ar pan. priimami centrinėje HP būstinėje JAV, o rėmimo projektų derinimas su pagrindine būstine užtrunka nuo vienų iki pusantrų metų. Kompanijos atstovai Lietuvoje teigia, kad tikėtis reikšmingos paramos Lietuvos sportui yra sunku, nes esame per maža rinka. Tuo tarpu HP yra vienas iš Maskvos krepšinio klubo CSKA rėmėjų. Klubo biudžetas šiemet siekia daugiau kaip 76 mln. litų, o šios kompanijos reklama puošia CSKA areną net ir per Eurolygos varžybas...

Kita vertus, pasak A. Baranausko, nedidelė parama kartais yra ne mažiau svarbi, tačiau dėl menkų sumų lieka nepastebėta. "Jei vienas asmuo viešai bažnyčiai paaukoja 100 litų, tai jis tampa matomas ir gerbiamas, o paaukojęs kelis litus vargšui prie bažnyčios nepastebimas, nors gavusiam pinigus tai irgi svarbu ir naudinga. Skiriasi tik gavėjų ir davėjų mastelis", - rinkas ir poreikius lygina viešųjų ryšių specialistas.

Pinigai - tik tarptautiniams turnyrams

Dar vienas tarptautinis milžinas - "Motorola" nemato reikalo Lietuvoje skirti lėšų sportui remti. Pasak šios bendrovės atstovo Lietuvoje Šarūno Vasiliausko, nėra didelio skirtumo tarp reklamos per žiniasklaidą ir sporto rėmimo. Kitos bendrovės tikrai nėra altruistai ir remia tik didelius renginius ar stipriausius klubus, tačiau "Motorola" atstovybė Lietuvoje neskiria pinigų net ir tokiems renginiams ar stipriausioms Lietuvos komandoms bei sportininkams. Juolab kad sprendimai skirti ar neskirti paramą priklauso būtent nuo vietinių šios kompanijos atstovybių.

Kaip žurnalui VALSTYBĖ teigia Heidi Vos, bendrovės "Motorola" komunikacijos ir viešųjų ryšių vadovė Centrinei ir Rytų Europai, Afrikai ir Artimiesiems Rytams, paramos skyrimo teisę bendrovė atidavė vietiniams pardavėjams, nes jie geriau išmano konkrečios rinkos ypatumus. "Motorolos" centrinė būstinė paramos projektus sieja su renginiais, kuriuose gali būti panaudota jų produkcija. Pavyzdžiui, ši bendrovė aprūpino Atlantos olimpines žaidynes radijo įranga. Tiesa, H. Vos patikslina, kad kompanija padarė išimtį Rusijos teniso žvaigždei Marijai Šarapovai. O gal kompanija padarytų išimtį ir kylančiai Lietuvos teniso žvaigždei Ričardui Berankiui?

Kita mobiliųjų telefonų gamintoja "Sony-Ericsson" yra pagrindinė pasaulio moterų teniso asociacijos turo rėmėja. Taip pat ši kompanija daugiausia lėšų iš visų rėmėjų skiria ir vyrų teniso "Sony-Ericsson Open" turnyrui. Lietuvoje ši bendrovė neremia nieko.

Remia populiariausius

Aktyviausiais ir dosniausiais paramos sportui davėjais Lietuvoje galima laikyti bendroves "Samsung" ir "Philips". Pastaroji remia Baltijos krepšinio lygą, kurioje žaidžia mūsų šalies komandos, o "Samsung" yra vienas pagrindinių mūsų krepšinio federacijos ir nacionalinės krepšinio rinktinės rėmėjų. Mindaugas Balčiūnas, Lietuvos krepšinio federacijos generalinis direktorius, sako, kad su šia kompanija dabar yra ruošiamas rėmimo sutarties priedas, pagal kurį parama turėtų būti pratęsta dar metams.

"Samsung" Lietuvos krepšinį pradėjo remti 2002 m. M. Balčiūnas neatskleidė sutarties sąlygų nenorėdamas pakenkti derybų procesui. Helena Zakmanė, bendrovės "Samsung" rinkodaros vadovė Baltijos šalyse, teigia, kad Lietuvos krepšinio lygos ir nacionalinės krepšinio rinktinės rėmimas yra jų pasaulinės politikos dalis. VALSTYBEI ji sakė, jog be Lietuvos krepšinio, jų kompanija remia Latvijos ledo ritulio lygą ir Estijos jachtų taurę.

"Samsung" jau nemažai metų remia olimpines žaidynes, JAV nacionalinę amerikietiško futbolo lygą, Anglijoje - Londono futbolo klubą "Chelsea", skiria pinigų Ukrainos futbolo lygai. Pasak pašnekovės, jų kompanijai nei mūsų, nei bendra Baltijos šalių rinka neatrodo maža, o "greičiau kompaktiška ir itin strategiškai svarbi", tuo labiau kad sporto rėmimas padeda sukurti socialiai atsakingos kompanijos įvaizdį ir plečia potencialių klientų ratą. Be to, jos teigimu, bendrovės vadovai mano, kad norėdama būti tarptautinė kompanija, "Samsung" turi rodyti dėmesį kiekvienai rinkai.

Tokia parama sportui ypač svarbi, kol iš savų didžiųjų verslininkų dar sunku tikėtis realios pagalbos, tačiau neretai mūsų sportas atsimuša į tarptautinių kompanijų rėmimo politikos sieną, kurios žemėlapyje Lietuva dažnai lieka visai nepastebėta.