Lietuvos klubinio krepšinio perspektyvos

Lietuvos Krepšinio Lyga egzistuoja jau dvyliktą sezoną, du Lietuvos klubai žaidžia Eurolygoje, beje, itin sėkmingai, o ir mūsų rinktinės rezultatai džiugina.

Atrodytų Lietuvos klubinio krepšinio sistema veikia - turėti du Eurolygos lygio klubus bei tuo pačiu metu išlaikyti aukštą rinktinės lygį, trijų milijonų šaliai - puikus pasiekimas.

Bet ar viskas taip gerai kaip norėtumėme? Kartais apima jausmas, kad būtent šie metai yra Lietuvos klubinio krepšinio zenitas - pripažinimo Europoje susilaukė abu Lietuvos grandai, bet kartu kaip niekada ryškūs ir nuosmukio ženklai.

Bankrutavus Alytaus "Alitai" bei iš LKL pasitraukus Mažeikių "Naftai", nebeatsirado komandų, galinčių užpildyti paliktas nišas, ir tai verčia sunerimti.

Finansinės klubų problemos - įprastas dalykas klubiniam krepšiniui, istorija pavertęs ar į žemesnę lygą nusviedęs ne vieną komandą. Kauno "Drobė", "Lavera" ir "Neca", Plungės "Olimpas", Šilutės "Šilutė", Vilniaus "Statyba" - visi šie klubai paliko savo pėdsaką LKL, visi dėl finansinių problemų buvo priversti lygą palikti, bet skirtingai nuo Alytaus ar Mažeikių ekipų, visų šių klubų vietą LKL užimdavo naujas pretendentas.

Taip buvo ankščiau, kol lietuviai, dėka legionierių limito, nebuvo paklausi prekė Europoje ir stiprūs krepšinio vidutiniokai buvo įkandami daugeliui Lietuvos klubų.

[nuotrauka1]Situacijai pasikeitus, norint išlaikyti esamą LKL lygį reikia vis didesnių lėšų, ir šis poreikis auga greičiau, nei galimybės jį patenkinti. Atrodytų logiška išeitimi iš susidariusios situacijos buvo pasirinktas kooperacijos su likusiomis Baltijos valstybės modelis - Baltijos Krepšinio Lyga (BBL).

Bet ar tik perfrazuojant patarlę, nebūsim bebėgdami nuo zuikio pataikę ant nupiepusios voveraitės?

Iš tiesų, pradžia buvo viltinga - atrodė, bent jau Ventspilio komanda bus pajėgi sudaryti rimtesnę konkurenciją Lietuvos grandams. Bet laikas eilinį kart parodė kieno motina yra viltis - šiuo metu Latvijos čempionai turi problemų įveikdami ne tik Kėdainių "Nevėžį", bet ir savojo žaidimo nerandantį Klaipėdos "Neptūną", o ir pirmojo BBL turnyro prizinis fondas nusileido LKL priziniam fondui per pus.

Galbūt Baltijos lygai dar reikia laiko įsivažiuoti, bet Gulbenės ar Piritos tipo ekipos diskredituoja pačią lygos idėją - kam reikia septyniolikos ekipų, jei trečdalis jų yra "neveiksnios" - nekeliančios jokio susidomėjimo ir nesugebančios sukurti bent minimalios intrigos.

Tuo tarpu intriguojančių dvikovų tarp Lietuvos grandų vietoje keturių liko dvi, ir šiuo atžvilgiu BBL nauda Lietuvos krepšinio aistruoliui kvestionuotina. Akivaizdu — ten, kur kiekybė nugali kokybę, problemų ilgai laukti nereikės.

Tokia situacija yra dabar, nesinori spėlioti kas mūsų laukia ateityje, bet derėtų pažvelgti į naujausią alternatyvą Lietuvos klubams - Aleksandro Volkovo siūlomą lygą.

Kaip kad Šarūnas Marčiulionis NBA pavyzdžiu bandė kurti NEBL, dabar A.Volkovas kalba apie galimybę atgaivinti buvusią Sovietų Sąjungos krepšinio lygą.

Žinoma, oficialiai Sovietų Sąjungos vardas nefigūruoja, o ir vadintis lyga gali kad ir "Samsung" vardu, bet iš A.Volkovo formuojamos lygos vizijos, cituojant dienraštyje "Kauno diena" pasirodžiusį intervių "prie Rusijos, Ukrainos ir Baltijos šalių komandų ateityje turėtų prisijungti Baltarusija, Gruzija, Kazachstanas", tampa aišku, kad tai bandymas sukurti kažką, kas neišvengiamai turi apsčiai asociacijų su Sovietų Sąjunga bei visais iš to išplaukiančiais niuansais.

Būtent toks geografinis pasirinkimas yra pirmoji A.Volkovo klaida. Baltijos valstybėse itin gaji isteriška, netgi fanatiška Rusijos ir visko, kas su ja susiję, baimė.

Nors ekonominė, o ypač energetinė šių šalių priklausomybė nuo didžiojo kaimyno daugiau nei akivaizdi, ir niekas nesibodi piltis rusiškus degalus, bet bendros krepšinio lygos kūrimas su kaimynais iš Rytų, kai kurių piliečių būtų prilygintas tėvynės išdavystei.

Kita vertus, netgi atsiribojant nuo politinio konteksto ir žvelgiant grynai iš krepšinio logikos pozicijų, ar nevertėtų lygos iniciatoriams mąstyti apie plėtrą ne į Kazachiją bei Gudiją, bet į Lenkiją?[nuotrauka2]

Tuo pačiu ir Pabaltijui lyga turėtų mažiau neigiamų asociacijų su sovietais ar rusais. Dar viena problema, kurią galima įžvelgti A.Volkovo proteguojamoje lygos idėjoje, - pastangos naująja lyga pakeisti nacionalinius čempionatus.

Nacionalinių čempionatų susilpnėjimas ir neabejotinas populiarumo smukimas iš jų pasitraukus stipriausioms komandoms, palieka didelių abejonių ar naujojoje lygoje žaisiantys klubai sugebės vieni patys "subrandinti" pakankamai talentingų žaidėjų, galinčių padėti rinktinei, kadangi tai, kas liks iš šalies čempionato, tebus nykus dabartinio LKL atspindys.

Juo labiau, ar neįvyks dar didesnis talentingų ir jaunų lietuvių krepšininkų nutekėjimas į Rytus - lyga turės spręsti legionierių problemą, ir jei ji bus sprendžiama taip, kaip buvo išspręstas šis klausimas BBL - optimizmui daug vietos nelieka.

Planuojama kvotų šalims sistema irgi keista: keturios vietos Baltijos šalims, trys Ukrainai ir septynios Rusijai sudarytų disbalansą Rusijos naudai, bet tai jau detalės, kaip kad ir liūdnos Rusijos organizacinė ir teisėjavimo praktika, kurioje apstu korupcijos apraiškų.

Nepaisant visų šių trūkumų, A.Volkovo organizuojama lyga turi ką pasiūlyti. Visų pirma - aukštesnio lygio krepšinį tikriems šio sporto gurmanams. Maskvos CSKA, Kazanės "Uniks" ar netgi Mariupolio "Avzomaš" (Ukraina), krepšinio prasme turi pasiūlyti kur kas daugiau nei visos Estijos komandos kartu sudėjus - galbūt skamba grubiai, bet tokios realijos.

Didesnė konkurencija - geresnės sąlygos krepšininkų tobulėjimui bei tariamai didesnis susidomėjimas turnyru (abejonės dėl didesnio lygos populiarumo grindžiamos visų pirma Adrijos lygos patirtimi).

Antras privalumas - milžiniška lygos aprėpiamų šalių rinka, o kartu ir didesnės finansinės galimybes klubams. Su tinkama lygos organizacija būtų galima padaryti varžybas itin patrauklias klubams finansiniu atžvilgiu. Geresnės finansinės sąlygos padidintų ir ekipų potencialą europiniuose turnyruose.

Trečias privalumas - konsolidavęsi Rytų Europos klubai būtų pajėgūs daryti ženklų spaudimą ULEB ginant lygos klubų interesus.

Visi šie privalumai pakankamai abstraktūs, kaip kad abstrakti pačios lygos idėja. Matant naujosios lygos potencialą būtų klaidinga net nesvarsčius atsisakyti šios idėjos, kita vertus besąlygiškai priimti tokį projektą irgi būtų klaida.

Lietuvos krepšinis šiuo metu yra pereinamajame laikotarpyje, kuomet sprendžiama tolesnė vystimosi kryptis. Pasirinkimų iš ties nemažai, bet reikia veikti, kadangi kuo toliau, tuo labiau tampa akivaizdu, kad LKL sunku išlaikyti esamą komandų skaičių neprarandant kokybės, BBL kol kas neturi įgijusi aiškios ir priimtinos Lietuvos krepšinio gerbėjams formos, o A.Volkovo idėjos kol kas atrodo per daug neišbaigtos, kad jas būtų galima rimtai svarstyti, bet per daug intriguojančios, kad būtų atmestos.

Svarbiausias dalykas, kad galų gale Lietuvos klubai, o visų pirma Kauno "Žalgiris" ir Vilniaus "Lietuvos rytas", susitartų dėl Lietuvos klubinio krepšinio ateities, prioritetų bei bendradarbiautų siekiant užsibrėžtų tikslų. Gal jau atėjo metas veikt kartu?

Jūsų nuolankus tarnas - postas.