Lietuvos krepšininkams trūko ryškesnio dirigento

Buvusio garsaus Estijos krepšininko H.Endeno nuomone, šios sudėties mūsų šalies rinktinė į stipriausiųjų ketvertą galėtų pretenduoti po poros metų

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pasaulio čempionate galėjo pakilti aukščiau septintosios ar aštuntosios vietos. Taip "Kauno dienai” tvirtino kovas Japonijoje stebintis praeityje garsus Estijos krepšininkas, olimpinis čempionas Heino Endenas.

Buvęs Estijos rinktinės vyriausiasis treneris, pastaraisiais metais pasitraukęs iš krepšinio, į Japoniją stebėti pasaulio čempionato atvyko savo malonumui ir kai kada pakomentuoja čempionato kovas vienai šalies televizijų.

Smukdė žaidimo duobės

- Heino, ką manote apie Lietuvos rinktinės žaidimą, kurį matėte nuo pat pasaulio čempionato pradžios? - "Kauno diena” pasiteiravo H.Endeno.

- Lietuvos ekipa žaidė labai banguotai. Buvo gerų rungtynių, buvo ir blogų. Momentais lietuviai rungtyniavo užtikrintai, bet po to sekdavo tokios penkios minutės, kurios sugadindavo viską, kas buvo iškovota. Žaidėjai tapdavo neatpažįstami. Blogiausia, kad per vienas rungtynes tokie nuopuoliai pasitaikydavo ne po kartą. Ir tai visiškai nepriklausydavo nuo to, kokie krepšininkai būdavo aikštėje. Kuo paaiškinti tokias žaidimo duobes, į kurias patekdavo ir labiausiai patyrę Darius Songaila ar Arvydas Macijauskas, man sunku atsakyti.

Krepšinyje labai daug priklauso nuo gynėjų ir tai patvirtina sėkmingai Japonijoje žaidžiančios graikų, ispanų, argentiniečių komandos. Nuo antrosios linijos ir prasideda žaidimas. Šarūno Jasikevičiaus pakeisti negalėjo nei Giedrius Gustas, nei Mantas Kalnietis. Bet šis jaunas vaikinas man padarė didžiulį įspūdį - pirmą kartą žaisdamas tokio lygio varžybose, neturėdamas patirties, jis atrodė pakankamai gerai. Tai - ateities žaidėjas.

A.Macijauskas čempionato pradžioje nebuvo geros sportinės formos, jos nepasiekė ir baigiantis turnyrui, netgi, sakyčiau, buvo toli nuo jos. Neabejoju, kad to priežastis - žaidimo praktikos stoka, nes Arvydas visą sezoną NBA prasėdėjo ant atsarginių suolo. Kad ir koks geras būtų krepšininkas, jis privalo žaisti, nes praranda intuiciją, pasitikėjimą. Gal ir galima sakyti, kad jis ne visada laiku gaudavo kamuolį, tačiau Macas ne kartą prametė ir laisvas iš sau būdingų vietų, neleistinai daug klydo. O jis ir turėjo būti tas žaidėjas, kuris trauktų komandą. Bet buvo matyti, kad jis pats nesusitvarko su savimi.

Taktika - niekuo dėta

- Ar pastebėjote gerų dalykų lietuvių žaidime?

- Kaip jau sakiau, vienas maloniausių dalykų - Kalniečio atsiradimas ir jo žaidimas. Gerai žaidė abu broliai Lavrinovičiai. Jie turi ūgį, metimą, gali kautis po krepšiu. Jeigu dar truputį geriau žaistų vienas prieš vieną, būtų nesulaikomi.

- Lietuvoje nemažai kritikos išsakyta trenerio Antano Sireikos atžvilgiu. Ką Jūs manote apie jo darbą?

- Sunku spręsti apie trenerio darbą nemačius komandos gyvenimo iš vidaus, nepabuvus jos susirinkimuose. Visi vertinimai, kad vienas ar kitas keitimas galėjo būti geresnis, yra subjektyvūs, nes negalime jų patikrinti. Galiu pasakyti tik tai, ką Japonijoje mačiau savo akimis, nes kiekvienas žaidėjas ir treneris turi savo nuomonę.

Buvo momentų, kai aš stebėjausi aikštėje buvusiu penketu, bet buvo ir priešingai, kai galvodavau, kad elgčiausi lygiai taip pat. Tačiau žiūrėdamas krepšinį daugeliu aspektų aš mažiau analizuoju trenerių darbą.

- Nesiklijavo Lietuvos komandos puolimas. Kaip manote, kodėl? Galbūt trūko taktikos subtilybių?

- Nemanau. Treneris, rinkdamasis taktiką, turi atsižvelgti į turimus žaidėjus - kas ką moka, kokia vieno ar kito sportinė forma. Kiek girdėjau, Sireika taip pat tai akcentuoja. Be to, jūsų komanda turi labai patyrusį trenerių štabą ir vargu ar dėl nesėkmių būtų galima kaltinti taktiką.

Manau, lietuviams puolimas nesiklijavo dėl to, apie ką jau kalbėjau, - dėl antrosios linijos žaidėjų stokos. Jie turi ir patys veržtis po krepšiu, ir taškus pelnyti, ir organizuoti žaidimą, laiku ir ten, kur reikia, perduoti kamuolį. Tokio žaidėjo Lietuvos komandoje nebuvo. Treneris nuo atsarginių suolo negali pasakyti kiekvieno žingsnio.

Pažiūrėkime į argentinietį Emanuelį Žinobilį - kompiuteris aikštėje. Nuostabu žiūrėti, kaip jis mato aikštę, vertina situaciją. Jo, regis, net nematyti, o surenka po 20 taškų ir dar atlieka po 5 ar 8 rezultatyvius perdavimus.

- Ar šios sudėties Lietuvos komanda galėjo užimti aukštesnę vietą?

- Galėjo. Jeigu kai kurie žaidėjai būtų įgavę sportinę formą ir būtų atsiradęs lyderis. Bet po poros metų, kai patirties įgaus Kalnietis, atsigaus Macijauskas, šita komanda tikrai galės būti stipriausiųjų pasaulio komandų ketverte.

M.Kalnietis - tarp talentingiausiųjų

- Kokį įspūdį paliko pasaulio čempionatas?

- Labai gerą. Komandų lygis tapo vienodesnis, dauguma kovų vyko labai atkakliai ir laimėtojas, išskyrus keletą atvejų, niekada iš anksto nebuvo žinomas. Daugiausia laimi tos komandos, kurios keletą metų sugebėjo išsaugoti tą pačią sudėtį - Graikija, Ispanija, Argentina. Ir labai svarbu turėti ilgą atsarginių suolą, nes ilgai trunkančios varžybos išsunkia žaidėjus ir fiziškai, ir psichologiškai. Manau, kad gana lygi ir lietuvių sudėtis, bet dar yra žaidėjų, kuriems reikia tobulėti. Pavyzdžiui, Linui Kleizai labai trūko stabilumo, teisingų
sprendimų ir mąstymo, kaip žaisti komandai. Jis neretai, kaip Lebronas Džeimsas, viską bandydavo imti jėga.

- Ar kuri nors komanda nustebino taktikos gudrybėmis?

- Ne. Bet ji svarbiausia yra gynyboje. Pavyzdžiui, vokiečiai teisingai nutarė gintis aikšte prieš amerikiečius, tačiau buvo akivaizdu, kad Dirkas Bauermanas nėra šios gynybos specialistas, todėl jo auklėtiniai darė daug klaidų gindamiesi. O graikų "aikštė” prieš JAV rinktinę buvo gerokai efektingesnė ir garantavo pergalę.

- Ar matėte planetos pirmenybėse naujų talentų?

- Pirmiausia - Kalnietį. Jis pasitikintis, stiprus fiziškai, greitas žaidėjas, mokantis ir galintis prasiveržti. Tik reikia stabilesnio perdavimo, bet jis atsiras kartu su patirtimi. Taip pat - turkas Ersanas Iliasova. Bet pagal savo ūgį jis turėtų būti greitesnis ir techniškesnis, nors metimą turi. Išsiskyrė ir septyniolikmetis kinų gynėjas Čenas - bebaimis, mokantis atakuoti.