Lietuvos rinktinė - Rygos arenos valdovė? (D grupės apžvalga)

Pagaliau. Jau šį šeštadienį Lietuvos rinktinė maču su Ukraina pradės pasirodymą Europos čempionate – visą vasarą trukęs laukimas baigsis.

Vėliau vyks kovos su Latvija, Belgija, Estija ir Čekija. Sunku įsivaizduoti, kad lietuviai sugebėtų prisižaisti tiek, kad nesugebėtų tarp šių komandų finišuoti pirma ir gauti iš dalies silpnesnį varžovą aštuntfinalyje.

Tai visgi kokio pajėgumo komandas teks įveikti, kad Lietuva išties taptų Rygos arenos valdove?

Įdomiausi klausimai D grupėje

Ar J. Randle'as sugebės už ausų ištempti Ukrainą?

Klausiate, kodėl mūsų grupė tokia silpna? 2013 m. Ukraina pateko tarp 6 geriausių Europos komandų ir šiuo savo pasiekimu pelnė teisę atsidurti antrajame pagal pajėgumą krepšelyje. Formaliai tai rimčiausias Lietuvos varžovas D grupėje. Neverta užmiršti ir to, kad jeigu ne Rusijos invazija, „EuroBasket 2015“ vyktų būtent ukrainiečių žemėse.

Tačiau per dvejus metus daug kas pasikeitė. Ukrainos krepšininkų nebetreniruoja Mike'as Fratello, o joje nežaidžia bene pagrindinis buvusių pergalių kalvis Eugene'as Jeteras. Komandoje dėl įvairių priežasčių taip pat nebus Alekso Leno, Kirilo Natiažkos, Aleksejaus Pečerovo, Sergejaus Gladyro. Tai situaciją pakeitė iš esmės, ir karinių konfliktų draskoma valstybė naujų ėjimų turėjo ieškoti ir krepšinio fronte.

E. Jeterą pakeis ukrainietišką pasą tik šį mėnesį gavęs natūralizuotas amerikietis Jerome'as Randle'as. NBA Plėtojimosi lygoje, Prancūzijoje, Turkijoje ir Ukrainoje žaidęs gynėjas – pagrindinė komandos viltis. Nuo jo mokėjimo greitinti atakas ir apžaisti varžovą „1 prieš 1“ priklausys neįtikėtinai daug.

Ukraina per 8 kontrolines rungtynes laimėjo 3 kartus. Bene skambiausia pergalė – prieš Italiją (77:75). Šiame mače J. Randle'as pelnė 23 taškus, o jam geriausiai talkino NBA patirties turintis Kirilas Fesenka (16 taškų).

Latvija: ką ji gali žaisdama namuose?

Didžiausios savo žvaigždės „braliukai“ neturės – ketvirtuoju šaukimu NBA naujokų biržoje pakviestas Kristapas Porzingis nusprendė visą dėmesį sutelkti į pasiruošimą debiutiniam sezonui vilkint Niujorko „Knicks“ aprangą.

Nesiseka Davisui Bertaniui – veržlus 22-ejų puolėjas kovo mėnesį antrą kartą per karjerą susiplėšė kryžminius raiščius.

Kaimynus latvius krepšinio prasme visada vertiname kaip mažąjį savo broliuką. Ir tai yra tiesa, tačiau tas broliukas mėgsta gerokai pasikandžioti. Latviai šį rudenį tam turi dar 2 papildomas priežastis – namų areną ir norą tėkšti antausį 4 pagal FIBA reitingą krepšinio valstybei.

Toli ieškoti nereikia – prieš dvejus metus Slovėnijoje, rugsėjo 6-ąją, latvius įveikėme tik po titaniškų pastangų, nors rezultatas to gali ir nepasakyti – 67:59.

Praėjusį sezoną Latvijos rinktinės žaidėjai atstovavo Atėnų „Panathinaikos“ (Janis Blūmas), Bambergo „Brose Baskets“ (Janis Strelniekas), Bilbao „Basket (Dairis Bertanis).

Sprendžiant iš kontrolinių rungtynių ciklo, latviai Europos čempionate vėl remsis tritaškiais. Vien mače su Makedonija Ainaro Bagatskio auklėtiniai jų pataikė 16. Latviai bus be 2 kertinių žaidėjų, tačiau pagavę gerą bangą prie savų žiūrovų jie gali įveikti visus tiesioginius konkurentus ir galbūt mesti iššūkį Lietuvai.

Belgija ir Čekija kovos dėl 4 vietos?

Nors tai buvo tik draugiškos rungtynės, su belgais rimto vargo turėjo ir Prancūzija (74:72), ir Ispanija (67:64), o graikai apskritai buvo įveikti (59:64). Per 10 mačų Belgija iš viso šventė 5 pergales. Akivaizdu, kad šios komandos žaidimas visų pirma remiasi į geležinę gynybą.

Į Europos krepšinio žemėlapį Belgija sugrįžo prieš ketverius metus, o 2013 m. Senajame žemyne užėmė 9 vietą.

Žinomų krepšininkų čia tikrai yra – Samas Van Rossomas, Alexis Hervelle, Jonathanas Tabu ir belgišką pasą gavęs Mattas Lojeski.

Tačiau lygiaverčių keitimų jiems kaip ir nėra, o tai, įpusėjus grupės turnyrui, pagrindiniams rinktinės krepšininkams garantuos ankstyvą nuovargį.

Tuo metu Čekija per pasiruošimo etapą neblizgėjo – per 9 mačus šventė vos 2 pergales (prieš bosnius ir portugalus).

Prie to labiausiai prisidėjo Tomašas Sataransky, Janas Vesely, Jiri Welschas ir Lubošas Bartonas.

Aukščiausia čekų vieta Europos čempionate – 11 (1999 m.). Tačiau apsirikti neverta, prieš dvejus metus Slovėnijoje Čekija metė itin rimtą iššūkį šeimininkams (60:62), nugalėjo Lenkiją (69:68) ir Gruziją (95:79).

Estai – ryškūs grupės autsaideriai?

Estai į Europos čempionato pagrindinį etapą pateko pirmą kartą nuo 2001 m. Nuo Baltijos kelio laikų Estija Senojo žemyno pirmenybėse dalyvavo tik 2 kartus ir 1993 m. sugebėjo užimti 6 vietą.

Apie tokį pasiekimą dabar jie gali tik pasvajoti. Estai langą į Europą sau pramušė įveikdami bulgarus, tačiau jau D grupėje turėtų susidurti su rimtomis problemomis. Ryškiausia komandos žvaigždė – Kauno „Žalgirio“ puolėjas Siimas Sanderis Vene. Jam tai bus proga pagaliau pasijusti svarbiu ekipos krepšininku, ko tradiciškai jam trūkdavo LKL čempionų gretose.

Estija per 8 kontrolines rungtynes nugalėjo Islandiją, Olandiją ir Gruziją.

Lietuva: kaip klijuosis žaidimas?

Šešios pergalės iš eilės ir 3 pralaimėjimai per kitus 4 mačus. Taip atrodo lietuvių kontrolinių rungtynių kreivė. Po pralaimėjimo Graikijai (62:67) Paulius Jankūnas tikino, kad ta buvo vienos geriausių jo atstovaujamos komandos rungtynių.

D grupėje lietuviai galės sau leisti prabangą – šlifuoti žaidimą su Jonu Valančiūnu jau prasidėjus Europos čempionatui, mažinti klaidų skaičių ir ruoštis atkrintamosioms.

Rezultatyviausiai rinktinėje šią vasarą žaidė Jonas Valančiūnas (vid. 13), joje debiutavęs Artūras Milaknis (9). Po 7-8 taškus prie komandos aruodo pridėdavo Jonas Mačiulis, Paulius Jankūnas Renaldas Seibutis, Antanas Kavaliauskas ir Mindaugas Kuzminskas. Neišnaudoti rezervai – Manto Kalniečio žaidimas, klaidų skaičius ir tarpusavio supratimas.