Lietuvos krepšinio metus apžvelgęs Balčiūnas: matome pozityvią ateitį

Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Mindaugas Balčiūnas apžvelgė praėjusius 2024 metus bei pastarąjį olimpinį ciklą. Naujasis organizacijos vadovas teigė, kad LKF padėjo pamatus tolimesniam krepšinio augimui, kalbėjo moterų krepšinio ateitį, būsimą NBA atėjimą į Europą, NCAA įtaką Senojo žemyno krepšiniui ir kitomis temomis.

– Mindaugai, kokie buvo praėję metai mūsų krepšiniui ir LKF?

– 2024 m. visų pirma buvo istorinių pergalių metai – mūsų 3×3 rinktinė laimėjo bronzą olimpinėse žaidynėse. Vien tai padaro metus sėkmingais. Žinoma, visada norisi laimėti visur, kur startuoja mūsų rinktinės – moterų, vyrų, jaunimo čempionatuose. Bet realybė turbūt jau yra tokia, kad objektyviai negalime visur pasiekti finalų ir aukščiausių apdovanojimų. Tą realybę mes priimame ir dedame labai daug pastangų, kad ją pakeistume.

2024-ieji buvo ir praėjusio olimpinio ciklo, kuris buvo trumpesnis, pabaiga. Matome pasaulinio ir Lietuvos krepšinio tendencijas, manau, kad olimpinis ciklas buvo geras ir nemažai žadantis Lietuvos krepšinio ateičiai. Buvo pergalių jaunimo rinktinėse, istorinių pergalių. Kartu su bendruomene matome pozityvią mūsų krepšinio ateitį. Tai atsispindėjo ir LKF prezidento rinkimuose, kur dauguma mūsų narių norėjo matyti darbų tęstinumą. Bendrai olimpinį ciklą galime įvardyti kaip spartaus Lietuvos krepšinio kaitos metą. Buvo įgyvendinta nemažai reformų, ypač struktūrinių, lygų atsinaujinime, rinktinių administravime ir kitose sferose, kad lėmė LKF organizacijos bei krepšinio progresą ir augimą. Finansinį, socialinį ir, aišku, sportinį.

Aišku, kad sportinė dalis yra svarbiausia. Per olimpinį ciklą buvo nemažai pergalių, kuriomis didžiuojamės ir jos buvo reikšmingos – U18 merginos, U16 ir U20 vaikinai, 3×3 laimėjimai. Vyrų rinktinė, sakyčiau, progresavo, aišku, nepatekome į olimpines žaidynes, bet po to sekė visa eilė sprendimų ir reakcijų, esu tikras, kad tai duos rezultatą ir sakyčiau, kad jau pirmieji geri požymiai yra.

V. Dranginio nuotr.

LKF kaip organizacija sustiprėjo finansiškai ir organizacine prasme, tapo tvaresnė, efektyvesnė ir padėti pamatai kitų metų bei kito olimpinio ciklo dar spartesniam tiek organizaciniam, tiek sisteminiam Lietuvos krepšinio augimui. Sporte visada norisi daugiau, sporte visur reikia siekti maksimumo ar net neįmanomo, tada gauname rezultatus, kurie Lietuvos krepšinį iškelia į pasaulinį kontekstą. Visi mato, kad Lietuvos krepšinis stiprus, tvarus progresuojantis ir modernus.

– Kokią turime situaciją su organizacijos finansais?

– Žinoma, kad kiekvienos organizacijos viena pagrindinių sklandžios veiklos ir augimo sąlygų yra finansinis tvarumas. Džiaugiuosi, kad įvykdėme užsibrėžtą tikslą – peržengti 5 mln. metinio biudžeto ribą. Tai leidžia galvoti apie realų, pagrįstą ir spartų progresą ne tik mūsų organizacijos, o viso krepšinio sistemos. 5 mln. peržengėme jau 2023 metais, kas buvo tokia ir psichologinė riba. Tai leidžia mums pritraukti įvairių sričių profesionalus, juos samdyti, galime gana ženkliai padidinti finansavimą mūsų struktūriniams padaliniams, ypač lygoms, kurios vykdo esmines krepšinio vystymo funkcijas. Kokybė lygose labai kilo, paminėsiu Moterų krepšinio lygos grįžimą į televiziją. Labai džiaugiamės bazinių lygų – moksleivių ir regionų – progresu. Jose dalyvauja pagrindinis skaičius Lietuvos krepšinio žaidėjų, turbūt apie 70 procentų, jų kokybiškas organizavimas labai svarbus mūsų sistemos sveikatai.

Iš tų 5 mln. tik apie pusę yra valstybės lėšos, nes pagrindinis augimas yra LKF veiklos rezultatas – komercinės ir paraminės lėšos. Tai duoda saugią perspektyvą. Į organizaciją atėjo profesionalai, įsivyravo ramybė lygose, kurioms galime ženkliai stabiliai padėti. Ta pagalba yra ne tik finansinė, nes mes turime kompetentingus ir kvalifikuotus žmones, dėl ko labai džiaugiuosi.

Apie 45 proc. mūsų biudžeto yra valstybės lėšos, 30–35 proc. – rėmėjų lėšos, kita – LKF komercinės veiklos rezultatas, kuriame ir galime tikėtis didžiausio augimo ateityje. Manau, kad per kelis metus pasieksime ir 6 mln., augsime ir dar. Tokia biudžeto struktūra yra tvari. Pagal rezultatus gali kažkiek svyruoti valstybės lėšų dalis, bet komercinės ir paraminės lėšos tikrai nemažės. Kompetencija, kurią pritraukėme, leis ypač padidinti mūsų komercinių lėšų eilutę. Finansai yra sritis, kuri šiai dienai tikrai sutvarkyta maksimaliai.

– Europoja netyla kalbos apie NBA atėjimą. Kaip vertinate NBA žingsnį į Europą iš mūsų, krepšinio federacijos, perspektyvos?

– Manau, kad tai yra pozityvus reiškinys. Matome, kaip auga ir progresuoja NBA ir FIBA bendra lyga Afrikoje, stiprūs žingsniai dedami ir Azijoje, tad natūralu, kad NBA žvalgosi ir į Europą. Labai greitai, jau kitą ar dar kitą savaitę, turėtų pasirodyti projekto detalizacija, patys dalyvausime Paryžiuje susitikimuose su nemažai NBA žmonių.

Kartu su NBA ateina ne tik sportinė, bet ir marketingo dalis, komunikacinė dalis. Su NBA turime bendrą NBA Basketball School projektą, matome, kiek gauname įvairių įsitraukimo galimybių. Vienareikšmiškai pozityviai vertinu NBA atėjimą tiek asmeniškai, tiek mes kaip organizacija.

Kuo greičiau klubinio krepšinio vystymui Europoje bus žengti konkretūs žingsniai – tuo greičiau klubinis krepšinis artės prie tvarumo. Krepšinyje tai labai aktualu, nes faktiškai visi Europos klubinio krepšinio subjektai pinigus praranda. Taip, turime Lietuvoje situaciją „Žalgirio“, kuri yra kitokia, bet tokių pavyzdžių Europoje yra mažai. Klubinis krepšinis yra bazė visų krepšinio žaidėjų ugdymui ir vystymui, o NBA atėjimas yra pagrindinė Europos krepšinio augimo ir vystymo sąlyga. Eurolyga, kad ir kaip progresuoja, augimas yra, bet kažkokio didelio proveržio per 20 metų nepadarė, iki klubų tvarumo yra labai toli ir jei ne futbolas, pusė Eurolygos klubų apskritai neišgyventų.

NBA krepšinio verslo vystymo logika Europai labai reikalinga. NBA organizaciją galime palyginti su Europos futbolu. Įsivaizduokite, kokia jėga ateina į Europos krepšinį. Pačios federacijos tame nedalyvaus, bet tai yra bendras projektas su FIBA, kuri nebus tik pasyvi stebėtoja. FIBA suteiks infrastruktūrą, organizacinį įdirbį, subjektus, mano suvokimu, tai yra daugiau FIBA sistemos perkėlimas į kitą, NBA standartus atitinkantį lygį, ir ta bendrystė bus naudinga ir federacijoms.

– Kita JAV krepšinio strūktūra, studentų lyga NCAA, drebina krepšinio pasaulį pradėjusi mokėti pinigus studentams krepšininkams, kalbama apie ypač spartėjantį talentų nutekėjimą. Ką galime padaryti čia?

– Tai yra nauja realybė, prie kurios mes galime tik prisitaikyti. Jei NBA ateina į Europą, tai NCAA kaip tik išsiveža europinį produktą, o ta sistema nėra iki galo kontroliuojama net ir pačioje JAV. Įvaizdiniai kontraktai, pinigai mokami ne už tai, ką veikia žaidėjas, daug šešėlio matau šioje situacijoje. Tai pirma turi sutvarkyti pati JAV, „USA Basketball“ kaip viską jungianti organizacija, bet žinau realybę, kol kas nėra nei aiškios vizijos, nei dialogo. Neseniai turėjome patirtį patys, kai pernai prieš Puerto Riką norėjome žaisti rungtynes, ir vienintelė leidimo nedavusi organizacija buvo NCAA.

Dėl savo labai sudėtingos struktūros, decentralizacijos, atskiros konferencijos ir universitetai priima savo sprendimus, kurie patogūs jiems, o viską vienijančios struktūros nėra. Mums belieka situaciją bandyti išnaudoti kaip galimybę, kas nėra paprasta. Galime surasti universitetus, kur yra mums priimtinos krepšininkų rengimo sąlygos, filosofija, treneriai, kurie vertina mūsų talentus, ir su tais universitetais pasirašyti sutartis, kurios duotų naudą mūsų krepšiniui. Galbūt ir finansinę, edukacinę, akademinę. Į tai įeina daug kas – trenerių mokymai, gal žaidėjų prioritetinis siuntimas į tuos universitetus. Jeigu Eurolygos klubai sąlygomis negali konkuruoti su tais universitetais, mes kaip visuomeninė organizacija tikrai neturėsime žodžio. Tokia realybė. Dirbant su agentais, pačiais universitetais, manau, kad galime pasinaudoti NCAA nepriklausomumu Lietuvos krepšinio plėtrai, augimui, trenerių mokymui ir, aišku, žaidėjų pristatymui į geras programas. 

– Pertvarkytos vyrų ir moterų rinktinių struktūros, atsirado programų vadovų pareigybė. Kaip sekasi jiems?

– Jau anksčiau buvome pribrendę fundamentaliems pokyčiams. Pastaruosius trejus metus, manau, viską darėme logiškai, bet atėjo laikas atsinaujinti. Analizavome lyderiaujančias rinktines, matėme struktūrą ir jų patirtį bei tą modelį realizavome mūsų rinktinėse. Atsirado rinktinių programų vadovai – Marius Tamolis ir Linas Kleiza. Tikiu, kad tai duos naują įkvėpimą rinktinių programose, ne tik vyrų ir moterų, bet ir jaunimo. 

Kai rinktinė eina per tam tikrą transformaciją, kartų kaitą, naujo branduolio įvedimą, žmonės, kurie nuolat gyvena praktiniame procese, yra labai vertingi. Tikiu, kad labai greitai sportinėje dalyje turėsime rezultatus. Toks modelis yra vedantis rinktinėse, kurios laimi medalius. Manau, kad Lietuvos krepšinio patirties ir šios modernios vadybos simbiozė puikiai sugyvens.

– Susitelkėme ties moterų krepšiniu, organizuosime Europos čempionatą, esame labai arti prie patekimo ir į šių metų čempionatą. Kaip matote moterų krepšinio ateityį?

– Manau, kad moterų krepšinis perėjo į naują vystymo kryptį. Moterų krepšinis keičiasi keičiantis pačių moterų statusui pasauliniame kontekste, šalia sporto yra saviraiška, moterų lyderystė, matome moterų krepšinį kaip platesnį socialinį reiškinį. Stengiamės būti moterų krepšinio vystymo priekyje ne tik darydami vietines reformas, bet ir bandydami atvesti pasaulines patirtis. Mūsų viceprezidentė Lina Adomaitytė pusantro mėnesio praleido JAV analizuodama WNBA, moterų NCAA struktūrų progresą, atvedėme Europos čempionatą į Lietuvą, turime visą eilę programų. 

Aišku, nedidelei šaliai, kuri susiduria su sportuojančių merginų trūkumu, trenerių motyvacija ir resursų stoka, nėra paprasta nuolat išlaikyti aukščiausio lygio moterų krepšinio perspektyvas. Dešimt pastarųjų metų rodo, kad turime problemų. Moterų krepšinis LKF tapo absoliučiu prioritetu, manau, kad galime pasidžiaugti pirmais rezultatais, o jie tik ryškės. Ambicijos, kurios ateina iš naujų Moterų lygos vadovų, kitų žmonių, tikrai stiprina kokybę. Mes kiekybėje laimėti negalime, turime tik kelti kokybę. Tikrai tikiu, kad vasarą būsime moterų Europos čempionatą.

– Praėjusių metų pabaiga pažymėta LKF prezidento rinkimais, kurie nebuvo lengvi, tačiau pirmą kartą tapote organizacijos prezidentu. Kokie yra trys svarbiausi dalykai, kuriuos norite įvykdyti per savo kadenciją?

– Rinkimai buvo įdomūs, prasmingi ir tokie, kokie turi būti rimtoje sporto organizacijoje. Buvo labai gili, plati ir nrt aštri diskusija, bet tik tokioje diskusijoje išryškėja racionalūs sprendimai. Džiaugiuosi, kad pasitikėjimas mūsų idėjomis buvo gana aiškus ir stiprus.

Mano asmeninė ambicija yra būti ne reprezentaciniu prezidentu, LKF statusas prezidento yra šiek tiek kitoks nei pavyzdžiui FIBA. Dažnai prezidento pareigybę susiejame su plačiai žinomu vardu, o mūsų įstatai sako, kad prezidentas yra visų pirma vykdantysis žmogus. Tikiuosi tą vardą panaudoti vidinei krepšinio plėtrai, esu labai stipriai įsijungęs į visas veiklas, dalyvauju vykdančiajame kontekste, pastarieji mėnesiai buvo labai intensyvūs. Pastarieji mėnesiai parodė, kad mūsų regionams, rajonams reikia ne atstovaujančio, o veikiančio asmens. 

Kokie pagrindiniai siekiai? Žinoma, tolimesnis krepšinio ir organizacijos tvarumo stiprinimas, antra, kompetencijos ir kokybės kėlimas, o trečia – globalizavimas. Mūsų ambicija yra viešai matoma – turime vieną čempionatą, o jau kovojame dėl kito, kasmet turime jaunimo čempionatą. Nuolat dalyvaujame NBA projektuose, trenerių mokymuose. Vladas Garastas kaskart sako, kad pagrindinis krepšinyje yra treneris. Mūsų prioritetas yra treneriai – ką labiausiai mums reikia stiprinti. Šiemet jau penki treneriai išvyko į JAV, kur turime daug pagalbos. JAV diktuoja madas, mūsų strateginė trenerių mokymo kryptis bus JAV.

Jeigu turėsime tvarią organizaciją, integruosime pasaulines tendencijas ir jose dalyvausime, mes turėsime rezultatą. Nei aš, nei bendruomenė neabejojame Lietuvos krepšinio žiniomis ir patirtimi, bet faktas, kad turime jas atnaujinti, integruoti pasaulines tendencijas. Turime visus įrankius, kad pasinaudotume šiomis galimybėmis.