LKF nepatenkinta moksleivių lygos darbu
Skundėsi mokyklos
Spaudos konferencijoje LKF prezidentas Vladas Garastas pasidžiaugė
pasibaigusio sezono Lietuvos krepšininkų laimėjimais ir pranešė, jog šiuo metu
vykdomojo komiteto narių dėmesys sutelktas į esamą situaciją LMKL.
"Iš
kelių sporto mokyklų, paruošusių net du trečdalius šį sezoną laurus iškovojusių
moksleivių, gauti dokumentai dėl problemų, susijusių su dalyvavimu lygoje. Į tai
nereaguoti negalime", - sakė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.
Paprašytas detaliau pakomentuoti pareiškimą, M.Balčiūnas paaiškino, jog
2001 metais įkurta LMKL turėtų atsinaujinti, nes dabar egzistuojanti valdymo
sistema yra pasenusi ir neveiksminga. Į LKF raštus parašiusių sporto mokyklų
direktoriai piktinosi neva nepalankiais rungtynių tvarkaraščiais, varžybų
teisėjų profesionalumo stoka, pačia sistema.
"Šiuo metu mokyklos neturi
jokių teisių. Jos vykdo lygos direkcijos nurodymus, kurie ne visada teisingi", -
mano LKF atstovai.
Didelė problema, pasak LKF narių, cituojančių gautus
raštus iš sporto ugdymo įstaigų, yra teisėjų neprofesionalumas. Jų tvirtinimu,
dabar varžyboms teisėjauti gali bet kas - net asmuo iš gatvės. Svarbu pažinoti
dvikovų rengėjus.
Per sezoną jaunieji krepšininkai, dalyvaujantys LMKL
varžybose, tesužaidžia po keturiolika rungtynių.
"Tarybos posėdžiai
nevyksta. Tai akivaizdus įstatų nesilaikymo faktas. Direkcija nekreipia dėmesio
ir į tai, kas pakviestas dalyvauti taryboje. Manome, kad joje neturėtų būti
tiesiogiai su krepšiniu nesusijusių organizacijų", - teigė M.Balčiūnas.
Jo tvirtinimu, LMKL tarybai neturėtų priklausyti LKF biuras, veiklos
nebevykdanti draudimo kompanija "Preventa", Švietimo ir mokslo ministerija.
"Į tarybą reikėtų įtraukti sporto mokyklų atstovus. Direktoriaus
atleisti negalime. Tą spręs taryba", - sakė LKF generalinis sekretorius.
Nustebo
Lietuvos moksleivių krepšinio lygos vadovas Darius Sarkanas, prieš
septynerius metus įkūręs minėtą organizaciją, sakė yra nustebęs dėl mokyklų
pareikšto nepasitenkinimo jo atstovaujamos institucijos sukurta sistema.
"Įstatuose iš tiesų nenumatytas mokyklų dalyvavimas tarybos veikloje.
Tačiau nuo pat pradžių buvo sukurta mokyklų taryba, turinti sprendžiamąją
galią", - sakė D.Sarkanas.
Mokyklų taryboje dalyvaudavo dešimt
pajėgiausių iš septyniasdešimties egzistuojančių sporto mokyklų. Jų atstovai
spręsdavo, kaip bus sudaromas varžybų tvarkaraštis, kiek bus rungtynių.
"Tad raštus parašę direktoriai greičiausiai nebendrauja su savo
kolektyvu ir nežino tikrosios situacijos. Keista, kad patys dalyvavę
tvarkaraščio sudaryme, dabar juo skundžiasi tiesiai federacijai aplenkdami
LMKL", - kalbėjo LMKL direktorius.
D.Sarkano nuomone, nelogiški yra ir
teiginiai apie tai, kad LMKL taryba neposėdžiaudavo. Anot jo, įstatuose
nurodytas organas rinkdavosi kartą per metus. "Posėdis neįvyko tik pernai,
kuomet grįžę iš Europos krepšinio čempionato jam nespėjome pasiruošti. Bet apie
tai krepšinio federaciją buvau informavęs", - sakė D.Sarkanas.
Juoda katė?
Kalbama, kad juoda katė tarp LKF ir LMKL perbėgo prieš metus renkant naują
krepšinio federacijos prezidentą. Aršiausia kova tuomet vyko tarp V.Garasto ir
D.Sarkano.
LKF vadovai, susidomėję LMKL veikla, neigia keršiję
realiausiam dabartinio federacijos prezidento konkurentui.
"Jei norėtume
jį nuimti, taip ir padarytume. LMKL taryboje tam balsų užtektų", - sakė
M.Balčiūnas. Jam antrindamas V.Garastas pridūrė, kad D.Sarkanas pernai netgi
buvo pakviestas eiti vyrų krepšinio rinktinės administratoriaus pareigas ir už
tai gavo solidų honorarą.
"Į rinktinę buvau pakviestas anksčiau, nei
iškėliau savo kandidatūrą LKF prezidento rinkimuose. Todėl mane "nuimti" būtų
neužtekę laiko", - nenoriai į LŽ klausimą dėl konflikto su LKF atsakė
D.Sarkanas.
Komentarai
Prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte komentuoti.