LKL blogas: Krepšinio maištininkas greta jūsų!

Šią savaitę prasidėjo Europos taurės varžybos, kur Graikijos komandos turi labai daug vilčių šį sezoną. Net jei jie garsiai nekalba apie savo tikslus, tačiau visos trys šiame turnyre dalyvaujančios komandos  tikisi patekti į finalinį aštuonetą. Vienintelis, kuris aiškiai ir garsiai įvardino tokius komandos tikslus buvo  Thanasis Tzevelekis,  Salonikų “Aris”  vadovas . Jis prieš prasidedant sezonui kalbėjo spaudai: “Aris” turi pasiekti finalinį aštuonetą   Mes esame skolingi klubo istorijai”. Aiški žinutė, ar ne…

“Moroussi” ekipos trenerio asistentas Sotiris Manolopoulos sakė, jog jo komandai kiekvienos rungtynės bus svarbios, sulig kiekvienomis bus artėjama prie svabiausio tikslo.

Ilias Zouros iš “Panellinios” taip pat aiškiai neatskleidė ekipos tikslų, tačiau jo komanda turi daug ambicijų šiais metais.  

Bet yra dar vienas dalykas Europos taurės varžybose, kuris patraukė mano dėmesį, o gal tiksliau pasakius, vienas žmogus…

Branko Milisavljevičius, kuris šiais metais žaidžia Vilniaus “Lietuvos ryto” ekipoje.
Gavau prašymą iš lkl.lt  parašyti straipsnį apie jį, koks jis buvo Graikijoje, taigi, radau daug įdomaus jums papasakoti.

Jis du sezonus praledo Rusijoje, taip pat žaidė Ispanijoje, Prancūzijoje, Graikijoje  (2002-03  PAOK, 2003-04  Olympiacos), Izraelyje ir Serbijoje, tačiau su Lietuva ir jūsų šalies fanais jis susipažįsta pirmą kartą.

 2007-08 metų priešsezonį  jis pradėjo ispanų “Valladolid”,  tačiau prieš pat sezoną persikėlė į Paryžiaus “Levallois” ekipą, kur rungtyniavo iki gruodžio mėnesio. Vėliau atvyko į Atėnus, kur apsivilko  “Maroussi” komandos marškinėlius. Ir jos istorija šioje ekipoje buvo labai įdomi.

Jis praktiškai pakeitė Graikijos lygos istoriją.

Olympiacos ir Panathinaikos  praėjusiais metais buvo dideli favortai kaip ir šiais metais. Aris komanda buvo beveik įsitikinusi, jog baigs sezoną Graikijoje trečia ir išsiskovos paskutinį kelialapį į Eurolygą.

Milisavljevičius buvo pagrindinė Maroussi pašėlusio sezono priežastis.  Jie turėjo pajėgią sudėtį, bet Branko prie komandos "prijungė" pačiu laiku.
Per 17 reguliariojo sezono rungtynių  jis vidutiniškai pelnė po 12.4 taško ir atliko  po 2 rezultatyvius perdavimus, krepšį nuo dviejų taškų zonos atakuodamas 41% taiklumu, o nuo trijų -   56%.  

Jis atvedė komandą iki šeštosios vietos reguliariajame sezone ir į atkrintamąsias varžybas su Salonikų Aris komanda.

Maroussi nebuvo laikomi šios poros favorite, tačiau atkrinamųjų varžybų seriją pradėjo įspūdinga pergale Salonikuose  79-85. Aris išlygino seriją kitose rungtynėse ir visi krepšinio ekspertai kalbėjo, jog tai yra žaidimo pabaiga Maroussi ekipai.

Nei viena kita komanda, neskaitant  Olympiacos ir  Panathinaikos nebuvo laimėjusi dukart  prieš Aris jų pačių aikštėje per vieną sezoną.

Tačiau Maroussi tai padarė!  61-72  ir Aris buvo eliminuota iš tolesnės kovos.

Branko serijoje prieš Aris buvo tiesiog nuostabus -  26.3 taško,  2.3 rezultatyvaus perdavimo, 22  išprovokuotos pražangos  (7.3 per kiekvienerias rungtynes,  išbauduotas daugiau nei vienas žaidėjas!) ir   90%  pataikymas nuo baudų metimų linijos (26/29), 46%  nuo dviejų taškų zonos (13/28) ir 53%  nuo tritaškio zonos  (9/17).

Jis vedė  Maroussi  į pusfinalį, kur jie kone šokiravo visą Graikiją.

Panionios lengvai krito 3-0 prieš  Panathinaikos, o Maroussi buvo pasiruošusi kovai iki mirties su Olympiacos.  Maroussi  ir Olympiacos serijai prireikė lemiamų penktų rungtynių. Prie tų dviejų pergalių    Milisavljevičius prisidėjo  po  19 taškų, 4.5 rezultatyvaus perdavimo ir   6.5 išprovokuotų pražangų.

Paskutinėse rungtynėse viskas sprendėsi paskutinėse sekundėse.

Olympiacos pirmavo  64-61 likus  30 sekundžių iki mačo pabaigos ir Charalampidis, likus 16 sekundžių,  pataikė dvi baudas taip sumažindamas Olympiacos pranašumą iki vieno taško -  64-63.


Olympiacos per penkias sekundes gavo pražangą puolime ir Maroussi turėjo laiko paskutinei atakai. Branko pasiėmė kamuolį, o Giannakis misiją jį uždengti patikėjo Vasilopoulosui ir  Diamantidžiui, kurie, mano nuomone, yra vieni geriausių gynėjų Europoje.   Praktiškai niekas negali laimėti prieš Vasilopoulos vienas prieš vieną, tačiau Milisavljevičius pasiėmė kamuolį ir pradėjo rengti ataką. Vasilopoulos prilipo prie jo kaip anspaudas ant popieriaus ir saugojo, jog Branko negalėtų įbėgti į baudos aikštelę, todėl pastarasis buvo priverstas atakuoti iš toli. Atrodė, kad kamuolys lekia tiesiai į krepšį ir Maroussi žaidėjai jau buvo pasiruošę švęsti ...Jie jau buvo patikėję, jog pakeitė Graikijos krepšinio istoriją. Tačiau kamuolys išsisuko iš krepšio ....

Maroussi buvo išsekusi po serijos su Olympiacos, tuo tarpu Panionios turėjo savaitę poilsio  (serija su Panathinaikos baigėsi greitai 3-0). Vis dėlto Maroussi sutelkė visas savo jėgas ir pradėjo kovą dėl trečiosios vietos dviem pergalėmis.  (Panionios turėjo aikštės pranašumą). Trečiasis mačas buvo tas, kuris pakeitė mažojo finalo scenarijų.  Maroussi pralaimėjo po atkaklios kovos ir nebeturėjo jėgų kautis dėl pergalės ir likusiose rungtynėse.  Maroussi sužaudė 11 rungtynių per   33 dienas...prieš stpriausias lygos komandas...Panionios laimėjo mažąjį finalą ir išsikovojo Eurolygos bilietą.

Kaip čempionatas baigėsi,   Milisavljevičius norėjo likti  Maroussi  ir komanda norėjo jį pasilikti. Bet Lietuvos ryto pasiūlymas buvo per daug geras.  Vilniaus komanda pasiūlė dvigubai didesnį kontraktą  ir  Maroussi neturėjo šansų konkuruoti dėl šio krepšininko.

Prieš rašydamas šį straipsnį paskambinau  Maroussi. Norėjau pažiūrėti, kaip jie prisimena Branko.  Pirmasis žodis, kurį aš išgirdau buvo toks, jog Branko buvo maištininkas. Toks jo charakteris.

Jis nepasiduoda net per tas rungtynes, kuriose laimėti neįmanoma, tiki ir pasitiki savimi labiau nei  bet kuo kitu, nori laimėti kievieną  mačą. Geras žaidėjas, geras charakteris, puikus vaikinas, puikus komandos draugas, kuris nekėlė jokių problemų Maroussi, jis buvo mylimas visų.  Impulsyvus ir emocingas (jūs tą matėte ar pamatysite), maištininkas, dėl jo Marrousi turėjo tokį sėkmingą sezoną.

Dabar Branko žaidžia šalia jūsų, taigi, stebėkite kaip tai jis daro. Tai vaikinas, kuris nebijos iniciatyvos ir ims "degantį" kamuolį, vaikinas, kuris neis lengviausiu keliu, nebijos mesti lemiamą metimą. Tai vienas geriausių mūsų laikų maištininkų, kuris kuria neįtikėtiną krepšinį.