LKL finalo serijos pirmųjų rungtynių analizė

Pagaliau! Pagaliau sulaukėme LKL didžiojo finalo. Tikriausiai visi sutiks su manimi, jog pradžia nenuvylė. Abi komandos kovėsi iki pat pabaigos, nugalėtojas sprendėsi tik paskutinėmis sekundėmis, ko daugiau reikia geram krepšinio vakarui?

Nors rungtynių pradžioje atrodė, jog „Žalgiris“ iškovos užtikrintą pergalę. Kauniečiai žymiai geriau kovojo dėl atšokusių kamuolių ir rungtyniavo labiau užsivedę. Jei tęsiant apie kamuolius, šioje grafoje po rungtynių degė skaičiukai 44–28, žinoma, „Žalgirio“ naudai. „Lietuvos Rytą“ galima tik pagirti, jog tragiškai kovodami dėl atšokusių kamuolių, kovėsi iki pat rungtynių pabaigos. Tenka pripažinti, jog Vilniečius ši bėda ištinka ne pirmą kartą – kova dėl kamuolių yra achilo kulnas visą šį sezoną. Priežasčių kodėl, toli ieškoti nereikia. Komanda buvo komplektuojama iš aktyvių, mėgstančių pulti krepšininkų. Milko Bjelica, Kenanas Bajramovičius – šie žaidėjai labai dažnai pridaro gynybinio „broko“ ir nėra tie žaidėjai, kurie labai gerai kovoja dėl kamuolių, tas ypač pasijautė šiandien. Geriausias šioje srityje „Lietuvos Ryto“ žaidėjas Jonas Valančiūnas šiame mače žaidė nedaug – vos 16 minučių, per kurias nusiėmė 2 kamuolius ir pelnė vos 1 tašką. Bijau sumeluoti, bet tai veikiausiai buvo prasčiausios Jono rungtynės šį sezoną. Na, o kitas tikras vidurio puolėjas Cemalis Nalga žaidė vos 3 minutes per kurias... Susirinko 4 pražangas. Tokį įvykį pamatysi ne kasdien, šiandien Cemalis priminė praėjusį sezoną Vilniuje žaidusį Aaroną Baynesą. Na ir užbaigiant šią temą – tikrieji „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjai abu kartu atkovojo vos 2 kamuolius. Bet į tai pernelyg gilintis neverta – šių laikų krepšinyje galima išsiversti ir be nominalaus centro. „Žalgirio“ gretose Tadas Klimavičius vienas pats nusiėmė 10 kamuolių ir apskritai – visi Kauniečių aukštaūgiai gerai kovojo po lenta.

Šiandien mane nustebino ir kitas dalykas – milžiniškas baudų kiekis. Tiek krepšininkų pražangų per vienerias rungtynes nemačiau jau keletą metų. Abi komandos iš viso metė net 48 (!) baudos metimus. Abi ekipos jais pelnė daugiau nei po trečdalį savo taškų. Manau, jog teisėjai į viską žiūrėjo pernelyg preciziškai. Taip, čia LKL finalas, bet sirgaliai norėjo pamatyti daugiau kovos. Dabar gi, kartais net suimdavo žiovulys, ištisai matant krepšininkus, stovinčius prie baudų metimų linijos. Dėl pražangų limito „Žalgiris“ neteko trijų krepšininkų – Trento Plaistedo, Traviso Watsono bei Pauliaus Jankūno. „Lietuvos Ryto“ stovykloje buvo tik vienas nuostolis, tačiau neįtikėtinai reikšmingas – D.J.Strawberry.

Kodėl toks reikšmingas? Net ne todėl, jog amerikietis sužaidė geriausias rungtynes su „Lietuvos Ryto“ apranga. Daug svarbiau buvo tai, kaip gynėjas rungtyniavo, prieš palikdamas aikštę. Trys beprotiškai aštrūs, staigūs reidai, nurėžę visą „Žalgirio“ turėtą 6 taškų pranašumą. Kauniečiai akivaizdžiai buvo tam nepasiruošę. Klausimas, kaip viskas būtų pasisukę, jei Strawberry nebūtų prisirinkęs pražangų. Bet visa tai jau istorija.
Tęsiant apie įžaidėjus – šiandien visiškai nepastebimas buvo Aleksandras Rasičius. Gynėjas atliko 4 perdavimus, tačiau lygiai tiek pat kartų ir suklydo. Tad viską, ką serbas padarė gero, nubraukė klaidos. „Žalgirio“ stovykloje, ši pozicija atrodė daug solidžiau. DeJuan‘as Collinsas surinko 18 taškų, atkovojo 5 kamuolius bei atliko 3 perdavimus. Su 18 naudingumo balų jis buvo antras visoje komandoje. Mantas Kalnietis pelnė 11 taškų, atliko 2 perdavimus ir nei sykio nesuklydo. Galiausiai, trečiasis „Žalgirio“ įžaidėjas Aleksandras Čapinas taip pat atrodė solidžiai – gynėjas per 10 minučių pataikė viską ką metė, surinko 5 taškus ir atliko 1 perdavimą. Galbūt su manimi nesutiksite, tačiau trečiasis „Žalgirio“ įžaidėjas atrodė solidžiau už „Lietuvos Ryto“ pagrindinį.

Po pirmųjų finalo rungtynių gali kilti klausimas – kaip vis tik „Lietuvos Rytas“ sugebėjo išlaikyti intrigą iki galo? Jie atkovojo mažiau kamuolių, dažniau klydo, nesužaidė įžaidėjai... Pagrindinis veiksnys veikiausiai būtų tritaškiai. Vilniečiai pataikė 8 iš 22, o Kauniečiai vos 2 iš 10 tolimų metimų. Reikiamu metu paleistos tolimos bombos padėjo „Lietuvos Rytui“ išgyventi. „Žalgiris“ šiandien rizikavo, palikdami visiškai laisvą Kenaną Bajramovičių. Bosnis tuo pasinaudojo, sumesdamas 3 tritaškius – daugiausiai komandoje. Įdomu tai, jog sostinės ekipoje po 4 tritaškius pataikė tiek gynėjai, tiek aukštaūgiai. „Žalgiris“ tolimais metimais nepiktnaudžiavo. Apskritai, Kauno ekipoje, laimę iš šios distancijos pabandė vos penki krepšininkai, o pusę metimų atliko Marcusas Brownas. Kaip rodo galutinis rezultatas, tritaškiai šiandien nebuvo lemiamas faktorius. Tiesa, Milko Bjelicos paskutinę sekundę mestas tolimas metimas galėjo išplėšti pergalę „Lietuvos Rytui“, tačiau jis buvo pernelyg neparuoštas ir sunkus.

Na, o kalbant apie rungtynių pabaigą – tikras krepšinio spektaklis. Rungtynių didvyriais nusprendė tapti Milko Bjelica bei Marcusas Brownas. Iš pradžių juodkalnietis pataikė tritaškį ir išvedė „Lietuvos Rytą“ į priekį 2 taškais. Vėliau sekė 4 iš eilės Marcuso Browno taškai. Galiausiai paskutinis, desperatiškas Bjelicos tritaškis tikslo nepasiekė. Šis vakaras priklauso Brownui. Amerikiečiui, kurį daugelis jau spėjo nurašyti – per senas, nemoka gintis, per daug emocijų ir t.t. Šiandien šis senukas išsprendė rungtynių baigtį. Tenka pripažinti, jog tokio Browno visi jau spėjo pasiilgti. Jau senokai nematėme jo lemiamų metimų, jo užsivedimo. Be to, šiandien amerikietis stengėsi ir gynyboje, nedarė grubių klaidų. Tokio veterano žaidimo reikės ir kitose serijos rungtynėse, ypač turint omenyje, jog kažkam reikia užkamšyti po Martyno Pociaus traumos atsivėrusią spragą.

Taigi, šiandien pamatėme iš tiesų finalo vertas rungtynes. „Lietuvos Rytas“ įrodė, jog kiekvienos rungtynės yra kita istorija bei užtildė kritikus, kurie manė, jog „Žalgiris“ laimės finalo seriją be didesnio vargo. O ir žaidžiama buvo Kaune! Ateities nuspėti neįmanoma, tačiau pirmosios rungtynės tarsi liudija, jog laukia įdomi ir galbūt ilga serija. Gero krepšinio ir smagių emocijų!