Lygiai prieš 22 metus. Pergalė, grąžinusi "Žalgirį" į elitą

Iškart po Velykų Kauno „Žalgiris“ minės svarbaus įvykio metines. 1998 m. balandžio 14 d. „Žalgiris“ Saportos taurės finale 82:67 nugalėjo Milano „Stefanel“ krepšininkus ir pirmą kartą klubo istorijoje tapo vieno iš Europos turnyrų laimėtoju. Treneriui Jonui Kazlauskui tą sezoną pavyko suburti komandą, kurios lietuviškas branduolys po metų įrodė, kad yra pajėgus siekti dar aukštesnio tikslo, rašo "Respublika".

Žaidimas su Europos grandais „Žalgiriui“ buvo įprastas dalykas XX amžiaus devintajame dešimtmetyje. 1985 m. kauniečiai pasiekė Taurių laimėtojų taurės, 1986 m. Čempionų taurės finalą. Abiem atvejais tapti nugalėtojais nepavyko, bet „Žalgiris“ dar kurį laiką buvo pastebima figūra tarptautinėje arenoje. 1986-1987 m. sezone Kauno komanda vėl dalyvavo elitiniame Čempionų taurės turnyre, 1989 ir 1990 m. pasiekė Taurių laimėtojų taurės finalą.

Atkūrus Nepriklausomybę, kurį laiką buvo sudėtinga siekti aukštų vietų Europoje, tačiau „Žalgiris“ po truputį augino raumenis. 1994 m. prie komandos vairo stojusiam J.Kazlauskui prireikė kelerių metų, kad sugrąžintų žalgiriečius į elitą. Būtent 1997-1998 m. sezonas tapo persilaužimo sezonu. Po jo Kauno klubas žengė į Eurolygą, iš kurios nesitraukia iki šiol.

Visgi tas sezonas buvo puikus ne nuo pradžios. Saportos taurėje (taip pradėtas vadinti Taurių laimėtojų taurės turnyras) žalgiriečiai startavo vidutiniškai, per pirmąsias ketverias rungtynes jie pasiekė dvi pergales. Nelabai pasisekė ir legionierių loterijoje. Antrą sezoną Kaune žaidęs „centras“ iš Kroatijos Franjo Arapovičius abejonių nekėlė, tačiau aukštaūgis iš JAV Danya Abramsas „Žalgiryje“ visiškai nepritapo. Tik vieną Saporto taurės mačą sužaidęs amerikietis buvo išsiųstas namo.

Nepaisant vidutiniško starto, kauniečiai pirmajame etape pasiekė 7 pergales iš 10 galimų ir užėmė pirmąją vietą C grupėje. Komanda turėjo tvirtą branduolį, didelė žaidėjų dalis jau buvo išbandę jėgas Lietuvos rinktinėje. Prieš atkrintamąsias varžybas prie branduolio buvo pridėtas NBA veteranas, 10 sezonų stipriausioje pasaulio lygoje praleidęs Ennisas Whatley. Įžaidėjas į Kauną atvyko iš klubo „Portland Trail Blazers“, kuriame rungtyniavo kartu su Arvydu Saboniu. E.Votliui buvo jau 35-eri, bet jis greitai tapo „Žalgirio“ lyderiu. Be to, „Žalgiris“ atkrintamosioms varžyboms iš Kauno „Atleto“ pasiskolino puolėją Virginijų Praškevičių.

Atkrintamosios varžybos prasidėjo šaltu dušu - pirmosiose šešioliktfinalio rungtynėse žalgiriečiai Kipre 57:61 nusileido Keravno ekipai „Keo“, nors joje žaidė tik penki krepšininkai, rungtyniavę be keitimų. Atsakomajame mače viskas stojo į savo vietas - kauniečiai sutriuškino varžovus 73:40.

Aštuntfinalyje laukė daug rimtesnis iššūkis - Bursos klubas „Tofas“ (Turkija). Išvykoje „Žalgiris“ vėl pralaimėjo 4 taškų skirtumu - 62:66. Po atsakomųjų rungtynių liko dėkoti krepšinio dievams, kad į Kauną atvyko E.Whatley. Žalgiriečiai pirmavo 4 taškais, o amerikietis paskutinėje atakoje persivarė kamuolį per aikštelę ir, užmynęs tritaškio liniją, per varžovo rankas pasiuntė kamuolį į krepšį. Šis dvitaškis garantavo reikiamą persvarą - 71:65.

Tam, kad patektų į Eurolygą, „Žalgiriui“ reikėjo laimėti ir ketvirtfinalio mačą. Kauniečių kelyje atsidūrė Belgrado komanda „Beobanka“, su kuria pavyko susitvarkyti lengviau nei su „Tofas“. Namie J.Kazlausko auklėtiniai laimėjo 78:65, išvykoje - 59:54. Bilietas į Eurolygą jau buvo garantuotas, komanda galėjo nusitaikyti į kitą tikslą - finalą.

Pusfinalyje kauniečiai susidūrė su Saratovo klubu „Avtodor“ (Rusija), kuriam atstovavo buvę žalgiriečiai Darius Lukminas ir Gintaras Einikis. Pastarasis darė viską, kad „Žalgiris“ nepatektų į finalą. Pirmosiose rungtynėse vidurio puolėjas pelnė 30 taškų ir atkovojo 15 kamuolių, antrosiose surinko 20 taškų ir sugriebė 16 kamuolių. Tačiau G.Einikio kablių neužteko. „Žalgiris“ Kaune laimėjo 96:74, o Saratove pralaimėjo mažesniu skirtumu - 63:77.

Liko vienas mačas - finalas Belgrade, kuriame laukė Milano komanda. Istorinis jos pavadinimas yra „Olimpia“, dabartinis - „AX Armani“, o 1998 m. ekipa vadinosi „Stefanel“. Balandžio 14-osios vakarą Belgrado arenoje sirgaliai išvydo Sauliaus Štombergo benefisą. „Žalgirio“ puolėjas pataikė 18 iš 23 baudų, pelnė 35 taškus ir dar pirmavo komandoje pagal rezultatyvius perdavimus, kurių atliko 5. S.Štombergo vedamas „Žalgiris“ po pirmosios mačo pusės pirmavo tik 37:33, bet antrojoje sukaupė solidžią persvarą ir, nugalėjęs „Stefanel“ 82:67, atsiėmė Saportos taurę.

Be S.Štombergo, finale dviženkliu rezultatyvumu pasižymėjo tik E.Whatley, kurio sąskaitoje buvo 19 taškų. Tomas Masiulis pridėjo 7, Dainius Adomaitis ir Eurelijus Žukauskas - po 6, Mindaugas Žukauskas - 4, Franjo Arapovičius (10 atk. kam.) - 3, Virginijus Praškevičius - 2 taškus. Pasižymėti nespėjo tik 2 min. aikštelėje praleidęs Tauras Stumbrys. Be minėtų krepšininkų, „Žalgiriui“ 1997-1998 m. sezone atstovavo Darius Maskoliūnas, Darius Sirtautas ir Kęstutis Šeštokas. Kapitonas D.Maskoliūnas tikrai būtų žaidęs finale, bet jam sutrukdė liga.

Po sezono F.Arapovičius išvyko iš Kauno, o E.Whatley apskritai baigė karjerą, bet lietuviškas branduolys neiširo. Jis buvo gana tvirtas, kad, kitą sezoną pridėjus tris pajėgius legionierius, „Žalgiris“ laimėtų ir Eurolygos taurę.