M.Balčiūnas: kodėl kai kurie Lietuvos krepšinio veikėjai užsiima šmeižtu?

Puiki krepšinio vasara užleido vietą naujų vilčių rudeniui. Tikimės, kad Lietuvos vyrų rinktinės iškovoti bronzos medaliai pasaulio čempionate, moterų nacionalinės komandos užimta pirma vieta 2011 m. Europos pirmenybių atrankos grupėje, šalies aštuoniolikmečių auksinė pergalė Europos pirmenybėse, šešiolikmečių laimėtas žemyno sidabras ir kitų Lietuvos rinktinių pergalės bus geras stimulas visiems šalies klubams kovoti dėl aukštų vietų įvairiuose turnyruose.

Tačiau šį kartą – ne apie tai, kokių galime laukti rezultatų. Lietuvoje – daugybė krepšinio ekspertų, tegul jie ir prognozuoja, diskutuoja. Tik ar komentarai bus korektiški, ar konkurencija netaps neapykanta ir neperžengs etikos bei padorumo ribų?

Deja, iki šiol vidinės rietenos trukdo dirbti, pasiekti dar geresnių rezultatų, provokuoja sirgalius ir visą visuomenę. Mes nesame šventieji, žmogiškai klystame ir palaikome konstruktyvią kritiką. Ji tik padeda geriau dirbti. Tai rodo pasiekti rezultatai: kalbant vien apie jaunimą, per 20 nepriklausomybės metų pasaulio ir Europos čempionatuose iškovota penkiolika komplektų medalių, iš jų devyni – per pastaruosius ketverius metus.

Sėkmės formulė paprasta: visų žmonių profesionalus darbas ir tai, kad 2006–2007 m. likviduotas LKF rėmimo fondas, kuris buvo visiškai neefektyvus finansiškai. Antai jaunimo rinktinės gyveno pusbadžiu: vienos komandos biudžetą sudarė 60–80 tūkst. litų – beveik tris kartus mažiau, nei skiriama pastaraisiais metais.

FIBA labai vertina LKF federacijos veiklą. Ne veltui Lietuvai patikėta surengti 2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatą. Per jį mažytė Lietuvėlė taps viso pasaulio sporto centru – rungtynes transliuos daugiau kaip 100 televizijos kanalų. Čempionatas bus naudingas mūsų šaliai ir finansine prasme. Tikimės ir labai stengiamės, kad būsimasis Europos čempionatas būtų paties aukščiausio lygio.

Visa tai labai nepatinka kai kuriems Lietuvos krepšinio veikėjams, kurie per jiems palankios žiniasklaidos priemones menkina pasiektus laimėjimus, šmeižia profesionaliai dirbančius žmones, solidžius klubų rėmėjus ir ieško jų klaidų, kurių negali rasti. Labai gaila, kad net didžiausiuose Lietuvos dienraščiuose vis mažiau lieka objektyvumo. Kartais net nepaisoma, ką tie žmonės kalba, svarbu, kad jie buvo žinomi praeityje, o dabar pučia į vieną dūdą su savų tikslų siekiančiomis žiniasklaidos priemonėmis. Labai trokštama vieno dalyko: perimti LKF vairą į savo rankas arba bent ją paversti kišenine organizacija.

Kaip sakoma, pavyzdžių toli ieškoti nereikia. LKF – vidutinybių "šaika", o jos prezidentas Vladas Garastas netinkamas vadovauti Lietuvos krepšiniui – rašė vienas didžiausių šalies dienračių. Jis kiekviena proga ir dabar stengiasi įgelti visame krepšinio pasaulyje gerbiamam V.Garastui.

O kas vyko prieš Pasaulio vyrų krepšinio čempionatą? Lietuvos rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra buvo pavadintas kišeniniu treneriu, pranašauta, kad nacionalinė komanda tik apsijuoks Turkijoje. Kai mūsų šaunūs krepšininkai ir jų treneriai, pralaimėję tik vienas rungtynes NBA žvaigždėms, iškovojo bronzos medalius, oponentų melodija pasikeitė: kritika virto liaupsėmis. Tačiau ar ilgam? Gal prieš kitas svarbiausias varžybas vėl pasipils šmeižto kampanija?

Skaudu, kad ir pats tituluočiausias Lietuvos krepšinio klubas "Žalgiris" tapo piktavalių taikiniu. Regis, reikėtų tik džiaugtis, kad praėjusį sezoną ŪBIG prezidento Vladimiro Romanovo pastangomis "Žalgiris" atsikratė didžiulių skolų ir yra subrendęs kovoti dėl aukščiausių titulų. Be to, visam Lietuvos krepšiniui yra svarbu, kad legendinis klubas dalyvauja dideliuose projektuose, kurie susiję su Žalgirio arena Kaune.

Tačiau pasipylė svaičiojimų, kurie labai prasilenkia su tikrove. Turėdamas labai solidų rėmėją, "Žalgiris" nežlugo ir nežlugs. Jo gerbėjai tikisi, kad komanda džiugins geru žaidimu visą šį sezoną.

Tie, kurie labiausiai rėkia, kad kažkas blogai, labiausiai kenkia Lietuvos krepšiniui. Įdomiausia tai, kad per visas chaotiškai sukeltas šmeižto akcijas aš neišgirdau nė vieno rimto argumento, į kurį galėčiau atsakyti. Tai – profaniškos, diletantiškos, paranojiškos miglos pūtimas visuomenei. Dauguma krepšinio specialistų, gerbėjų tai puikiai supranta ir net nekreipia dėmesio. Juk ne tušti žodžiai, o nuveikti darbai viską pasako apie žmones. Ne vieną sykį atrėmėme įžūlų melą, atremsime ir daugiau kartų, jei būsime neteisėtai puolami.