M.Balčiūnas: krepšinis yra kur kas daugiau nei atskiri žmonės

Var­gu ar kas tre­čia­die­nį pa­ti­kė­jo, jog pa­lik­ti Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) pre­zi­den­to pos­tą Ar­vy­dą Sa­bo­nį pri­ver­tė ži­niask­lai­da. Jau tą pa­čią die­ną pra­bil­ta apie ti­krą­sias vie­nos ga­lin­giau­sių fe­de­ra­ci­jų griū­ties prie­žas­tis.

Le­gen­di­nio krep­ši­nin­ko A.Sa­bo­nio pa­vyz­džiu pa­se­kė ir jo ko­man­dos na­riai - at­sis­ta­ty­di­no LKF vyk­do­ma­sis di­rek­to­rius Pa­ulius Mo­tie­jū­nas, LKF vi­cep­re­zi­den­tas An­ta­nas Guo­ga ir rug­sė­jo mė­ne­sį si­dab­rą Eu­ro­pos čem­pio­na­te Slo­vė­ni­jo­je iš­ko­vo­ju­sios ša­lies vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Jo­nas Kaz­laus­kas.

„Ne­ma­nau, kad pa­grin­di­nis A.Sa­bo­nio at­sis­ta­ty­di­ni­mo ar­gu­men­tas yra kaž­ko­kie par­aši­nė­ji­mai ži­niask­lai­do­je. Ti­kros prie­žas­ties, dėl ko vis­kas įvy­ko, ne­ži­nau. Tik iš vie­šos reak­ci­jos ma­ty­ti, kad tai – smul­kios am­bi­ci­jos“, – LŽ sa­kė bu­vęs krep­ši­nin­kas Ser­ge­jus Jo­vai­ša.

Vi­sos kor­tos at­vers­tos vie­no­je te­le­vi­zi­jos lai­do­je: J.Kaz­laus­kas vie­šai įvar­di­jo žmo­gų, dėl ku­rio tre­čia­die­nį su­dre­bė­jo LKF pa­ma­tai, tai - fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis se­kre­to­rius Min­dau­gas Bal­čiū­nas.

Dirb­ti ar po­li­ti­kuo­ti?

P.Mo­tie­jū­nas ir­gi ne­slė­pė, jog pa­grin­di­nė jo pa­si­trau­ki­mo iš LKF prie­žas­tis - ne­su­ta­ri­mai su ge­ne­ra­li­niu se­kre­to­riu­mi.

„So­li­da­ri­za­vau­si su A.Sa­bo­niu ir pa­si­trau­kiau, – tei­gė LŽ dve­jas par­ei­gas ėjęs, o nuo šiol tik Kau­no „Žal­gi­rui“ vi­sas jė­gas skir­sian­tis P.Mo­tie­jū­nas. – Be abe­jo, fe­de­ra­ci­jo­je bu­vo jus­ti su­sis­kal­dy­mas. Taip dirb­ti su­dė­tin­ga. Juk to­kie kaip J.Kaz­laus­kas ir A.Sa­bo­nis šiaip sau ne­pa­si­trauk­tų. LKF pre­zi­den­tas – vė­lia­va, kel­ro­dė žvaigž­dė, o ma­no ir ge­ne­ra­li­nio se­kre­to­riaus par­ei­ga – su­kur­ti vi­sas są­ly­gas krep­ši­niui plė­to­ti, jį po­pu­lia­rin­ti, kad krep­ši­nin­kai žais­tų kuo ge­res­nė­mis są­ly­go­mis ir kad kuo dau­giau žmo­nių at­ei­tų į rung­ty­nes. Ma­no su­pra­ti­mu - krep­ši­nis yra pir­mo­je vie­to­je, ta­čiau ne vi­sa­da ju­to­me, kad taip ir yra. Bu­vo ne­aiš­ku: ar tu­ri­me ati­dirb­ti rė­mė­jams, ar po­li­ti­kuo­ti. Tai ir bu­vo pa­grin­di­nė ne­su­ta­ri­mų prie­žas­tis.“

P.Mo­tie­jū­nas sa­kė, jog 2011 me­tais LKF pre­zi­den­tu ta­pęs A.Sa­bo­nis su pa­gal­bi­nin­kais sie­kė įneš­ti kuo dau­giau nau­jo­vių. „Kau­ne ati­da­ry­ta LKF būs­ti­nė, pa­kvie­tė­me vi­sas ly­gas dirb­ti krep­ši­nio la­bui po vie­nu sto­gu. Į rink­ti­nę pa­kvie­tė­me J.Kaz­laus­ką. Da­rė­me vis­ką, kad po­pu­lia­rin­tu­me šį spor­tą. Bet vis ko nors pri­trūk­da­vo, kad dirb­tu­me iš­vien, – pa­sa­ko­jo P.Mo­tie­jū­nas. – Vi­sa­da sa­kau: jei ne­bū­tų A.Sa­bo­nio, J.Kaz­laus­ko, Ša­rū­no Mar­čiu­lio­nio - ne­bū­tų nei ma­nęs, nei M.Bal­čiū­no, nei to­kio krep­ši­nio Lie­tu­vo­je. Rei­kia tai gerb­ti, ne­su­si­reikš­min­ti ir ge­rai at­lik­ti sa­vo dar­bą.“

Va­do­vų nuo­mo­nės, pa­sak P.Mo­tie­jū­no, ne­su­ta­po ne tik dėl rink­ti­nės rei­ka­lų. „Per tuos dve­jus me­tus įvy­ko daug vis­ko“, – tei­gė LKF vyk­do­ma­sis di­rek­to­rius. Jis pa­mi­nė­jo M.Bal­čiū­no konf­lik­tą su „FI­BA Eu­ro­pe“, ku­ris per­si­kė­lė į teis­mus, bei Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to pre­zi­den­to rin­ki­mus, ku­riuos lai­mė­jo ne M.Bal­čiū­no pa­si­rink­tas kan­di­da­tas Vir­gi­li­jus Alek­na.

„Y­ra daug po­li­ti­kos ir ma­žai krep­ši­nio, – sa­kė P.Mo­tie­jū­nas. – O A.Sa­bo­nis ir J.Kaz­laus­kas į fe­de­ra­ci­ją at­ėjo tik dėl krep­ši­nio, o ne da­ly­vau­ti in­tri­go­se ir kur­ti po­li­ti­nių žai­di­mų.“

P.Mo­tie­jū­nui skam­ba ab­sur­diš­kai, kai sa­ko­ma, jog pa­si­trau­kus A.Sa­bo­niui ir J.Kaz­laus­kui gy­ve­ni­mas tę­sia­si. „Kaip ga­li­ma taip sa­ky­ti, kai nie­ko ne­pa­da­rė­me, kad lik­tų krep­ši­nio mo­hi­ka­nai, su ku­riais Eu­ro­po­je ir pa­sau­ly­je vis­ką ga­li­ma už­ka­riau­ti? Mes ne­sup­ran­ta­me, ką pra­ra­do­me.“

Ne­ga­li­ma žiū­rė­ti pro pirštus

„Vi­sa tai ka­bo­jo ore“, – ryš­kiau­sių ša­lies krep­ši­nio žmo­nių žings­nis pa­si­trauk­ti per daug ne­nus­te­bi­no šio spor­to spe­cia­lis­to Al­gi­man­to Pa­vi­lo­nio. Dar prieš de­šimt­me­tį pats LKF va­do­vo kė­dė­je sė­dė­jęs A.Pa­vi­lo­nis at­sklei­dė, ko­kie po­žy­miai jam tai pa­suf­le­ra­vo: „Pa­žiū­rė­ki­te į LKF vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to na­rius. Krep­ši­nio fe­de­ra­ci­ja at­si­dū­rė gru­pės drau­gų ran­ko­se. Krep­ši­nio pa­sau­lis ma­žas. Ir krep­ši­nio vi­suo­me­nė jau ne pir­mą die­ną su­sis­kal­džiu­si“, - sa­kė jis.

1999–2003 me­tais LKF va­do­va­vęs A.Pa­vi­lo­nis LŽ ti­ki­no, jog po tre­čia­die­nio įvy­kių ša­lies krep­ši­nis ne­at­si­dū­rė ak­la­vie­tė­je. Ta­čiau spe­cia­lis­tas nu­si­vy­lęs mū­sų krep­ši­nio vi­suo­me­nės – tos, ku­ri at­sto­vau­ja spor­to mo­kyk­loms, ly­goms, aso­cia­ci­joms – pa­sy­vu­mu.

„Juk jos vis­ką ži­no, ga­li ver­tin­ti ir spor­ti­nius, ir mo­ra­li­nius as­pek­tus. Tiks­lo sie­ki­mas įvai­rio­mis prie­mo­nė­mis ne vi­sa­da yra pri­im­ti­nas. Tai ve­da prie su­sis­kal­dy­mo, sa­vo ar gru­pės in­te­re­sų pro­te­ga­vi­mo ir pa­na­šiai. Ne­ga­li­ma to ste­bė­ti pro pirš­tus“, – tei­gė A.Pa­vi­lo­nis.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, ir jo va­do­va­vi­mo LKF lai­kais bū­da­vo prieš­prie­šos, dis­ku­si­jų. „Bet ne­pri­si­me­nu, kad vi­sa tai bū­tų per­žen­gę eti­kos ir mo­ra­lės ri­bas. Mes LKF vyk­do­mą­jį ko­mi­te­tą sten­gė­mės su­for­muo­ti taip, kad ja­me bū­tų įvai­rių gru­pių ir pla­ti geog­ra­fi­ja, – kal­bė­jo A.Pa­vi­lo­nis. – Ka­dai­se pa­klau­siau tre­ne­rio Don­nie Ne­lso­no, ką jis, tu­rė­da­mas ga­lios, pa­keis­tų NBA. Jis pa­gal­vo­jęs at­sa­kė: su­teik­čiau dau­giau tei­sių spren­di­mus pri­im­ti krep­ši­nio žmo­nėms. Ne rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tams, ne tei­si­nin­kams, ne vie­šų­jų ry­šių at­sto­vams. Tai bu­vo jo nuo­mo­nė. Ma­nau, taip rei­kė­tų pa­da­ry­ti ir Lie­tu­vo­je.“

Emo­ci­jos be argumentų

An­trą die­ną ieš­ko­miau­siu ša­ly­je žmo­gu­mi ta­pęs LKF ge­ne­ra­li­nis se­kre­to­rius M.Bal­čiū­nas va­kar ti­ki­no ieš­kąs ir ne­ran­dąs at­sa­ky­mo, už ką nu­si­pel­nė J.Kaz­laus­ko ir ki­tų ko­le­gų ne­ma­lo­nės.

– Ką ša­lies krep­ši­niui reiš­kia pa­sta­rų­jų die­nų įvy­kiai? Krep­ši­nis griū­va? – LŽ pa­klau­sė M.Bal­čiū­no.

– Ti­krai ne. A.Sa­bo­nis – di­džiau­sia do­va­na ša­lies krep­ši­niui ir at­ra­ma. Bet krep­ši­nis yra kur kas dau­giau nei at­ski­ri žmo­nės. Krep­ši­nio pi­ra­mi­dė, bend­ruo­me­nė, sis­te­ma gy­va­vo ir gy­vuos. Krep­ši­nis - tvir­tas, iš­gy­ve­nęs jau ne vie­ną kri­zę. Tai tę­sia­si pe­rio­diš­kai. Ma­to­me konf­lik­tų su­in­ten­sy­vė­ji­mus. Jie at­si­ran­da tuo­met, kai vis­kas se­ka­si. Ir kas nors ban­do pa­si­nau­do­ti to­kia si­tua­ci­ja. Jei kal­bė­tu­me ar­gu­men­tais, vis­kas iš­sisp­ręs­tų grei­čiau. Da­bar – tik emo­ci­jos. Ban­do­me ieš­ko­ti in­tri­gų, konf­lik­tų, bet kur jie yra ir dėl ko­kių prie­žas­čių ky­la – nie­kas taip ir ne­įvar­di­jo.

– Ko­dėl J.Kaz­laus­kas kaip vie­ną pa­si­trau­ki­mo prie­žas­čių pa­mi­nė­jo jus?

– Ir aš apie tai gal­vo­ju. Su ger­bia­mu tre­ne­riu per vi­są va­sa­rą bu­vau su­sė­dęs vie­nin­te­lį kar­tą, kai pa­pra­šė iš­spręs­ti drau­di­mo prob­le­mą. Ži­no­da­mas jo an­ti­pa­ti­ją man dau­giau ne­siė­miau ini­cia­ty­vos su­si­tik­ti. Ko­dėl tu­riu bū­ti ša­lia, jei esu ne­pa­gei­dau­ja­mas?

Ži­no­jau, kad rink­ti­nė yra tvir­to­se ran­ko­se, vis­kas kon­tro­liuo­ja­ma. Ma­no par­ei­ga bu­vo už­ti­krin­ti rink­ti­nės fi­nan­sa­vi­mą ir ge­ras są­ly­gas. Tre­ne­ris įvar­di­jo ke­lias prie­žas­tis: ma­no ne­su­ta­ri­mus su Ša­rū­nu Mar­čiu­lio­niu, by­las. Dėl to kiek­vie­nas ga­li tu­rė­ti nuo­mo­nę. Bet tai emo­ci­jos. Ger­bia­mas Š.Mar­čiu­lio­nis, jei no­ri at­ei­ti į LKF val­džią, tu­rės pui­kią ga­li­my­bę ne­tru­kus vyk­sian­čio­je ne­ei­li­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je užim­ti bet ku­rią po­zi­ci­ją. Net ir pre­zi­den­to. Jis ir anks­čiau ją tu­rė­jo, ko­dėl ne­pa­si­nau­do­jo – ne­ži­nau. Mū­sų or­ga­ni­za­ci­ja de­mo­kra­tiš­ka, vi­sos nuo­mo­nės pri­im­ti­nos, net ir kri­tiš­kiau­sios.

– Prieš tre­čia­die­nio LKF vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to po­sė­dį ži­no­jo­te apie A.Sa­bo­nio spren­di­mą trauk­tis?

– Nu­jau­tė­me. Bet ne­ti­kė­jo­me, kad taip įvyks, nes ne­ma­tė­me prie­žas­čių to­kiam žings­niui.

– Kal­ba­ma, kad fe­de­ra­ci­ja ta­po gru­pės drau­gų rei­ka­lu.

– Ku­rių drau­gų? Drau­gai yra vi­si 140 ju­ri­di­nių as­me­nų. Vyk­do­ma­ja­me ko­mi­te­te? Ja­me yra įvai­rių mies­tų at­sto­vų. O aš net ne­tu­riu bal­so tei­sės. At­sto­vus į vyk­do­mą­jį ko­mi­te­tą de­le­guo­ja ly­gos ir aso­cia­ci­jos. Mes juk ne­ga­li­me nu­ro­di­nė­ti, ko­kį at­sto­vą jie tu­ri iš­si­rink­ti.

– Jums prie­kaiš­tau­ja­ma dėl per di­de­lio po­li­ti­ka­vi­mo.

– Kur aš po­li­ti­kuo­ju? Vi­są sa­ve ati­duo­du krep­ši­niui. Ži­nau sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus. Ma­no dar­bas ma­tuo­ja­mas la­bai pa­pras­tai: biu­dže­to su­rin­ki­mu, jo pa­nau­do­ji­mu, rink­ti­nės re­zul­ta­tais, fe­de­ra­ci­jos veik­la.

– Kaip pa­sielg­tu­mė­te, jei A.Sa­bo­nis ir J.Kaz­laus­kas bū­tų par­eiš­kę ne­si­trauk­sią, jei jū­sų ne­liks fe­de­ra­ci­jo­je?

– Jei vi­si ma­no, kad ma­no pa­slau­gų ne­rei­kia, ne­ma­tau jo­kių prob­le­mų. Juk esu fe­de­ra­ci­jo­je tol, kol ma­ni­mi pa­si­ti­ki pre­zi­den­tas, vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to na­riai.