M.Bradley pasiruošęs iššūkiams

Penktadienį vakare į Kauną atvyko naujasis "Žalgirio" narys Michaelas Bradley. Dėl JAV vėlavusio skrydžio amerikietis į Lietuvą atvyko 5 valandom vėliau nei planuota ir turėjo dar mažiau laiko pailsėti prieš šios dienos mačą su Vilniaus "Lietuvos rytu".

Tačiau sužinojęs, kad jo pagalbos gali prireikti taip greitai M.Bradley nesikratė iššūkio ir teigė išsimiegosiąs ir būsiantis pasiruošęs Baltijos krepšinio lygos lyderių dvikovai. Atvykęs į Kauną 208 cm ūgio vidurio puolėjas dar spėjo užsukti į vakarinę "Žalgirio" treniruotę, kur susipažino su komandos draugais ir treneriais. Pastarieji išsiuntė M.Bradley kuo greičiau ilsėtis, nes rungtynėse su vilniečiais negalės žaisti kitas žalgiriečių "centras" Eurelijus Žukauskas.

Pakeliui į Kauną M.Bradley sutiko pabendrauti su zalgiris.lt skaitytojais ir papasakoti apie save bei savo karjerą.

- Pirmosios 20 minučių Lietuvoje. Kokie pirmieji įspūdžiai apie mūsų šalį? Galbūt ieškojai informacijos apie Lietuvą prieš čia atvykstant?
- Kol kas nėra ką pasakyti, nes aplinkui tamsu (šypsosi). Taip pat šalta, bet aš iš Masačiusetso, todėl esu pratęs matyti sniegą ir manęs šalčiai negąsdina. Ieškojau informacijos apie Kauną, Vilnių ir Lietuvą, apskritai, internete. Sužinojau pagrindinius dalykus, taip pat pasiklausiau Roberto Packo nuomonės, kuris yra rungtyniavęs "Žalgiryje". Gerai apie miestą ir komandą atsiliepė ir jūsų tautietis Darius Songaila, su kuriuo buvau žaidęs Sakramento "Kings" ekipoje.

- Papasakok apie savo karjerą. Pradžioje, kodėl tu tapai krepšininku?
- Krepšinį pradėjau žaisti būdamas labai jaunas. Mano tėtis buvo neblogas krepšininkas. Jis pradėjo treniruoti mano vyresnįjį brolį, o kai man buvo penkeri metai, prisijungiau ir aš. Man patiko šis žaidimas, įsimylėjau krepšinį, žaidžiau jį mokykloje, po to universitete ir netrukus tapau profesionalu.

- Rungtyniavai dvejuose universitetuose. Kodėl pakeitei komandą?
- Buvau įstojęs į Kentukio universitetą. Kai rinkausi tą komandą, jai vadovavo treneris Rickas Pitino, o aš labai norėjau pas jį žaisti. Tačiau man nuvykus į Kentukį, pasikeitė ekipos treneriai ir naujasis strategas manęs visiškai nepažinojo bei vengė mane naudoti rungtynėse. Todėl persikėliau į Villanovos universitetą, kuriame žaidžiau vienerius metus. Rezultatai ten buvo tikrai neblogi, pelniau apie 20 taškų ir atkovojau apie 10 kamuolių, todėl nusprendžiau išbandyti savo laimę NBA naujokų biržoje, kurioje mane 17 numeriu pasirinko Toronto "Raptors" klubas.

- NBA lygoje praleidai penkerius metus. Gal gali juos įvertinti?
- Tai neįkainojama patirtis. NBA yra žaidžiamas aukščiausio lygio krepšinis pasaulyje ir visi krepšininkai trokšta ten patekti. Todėl penkeri NBA praleisti metai yra rezultatas, kuriuo didžiuojuosi. Žinoma, pasitaikė ir gerų, ir blogų situacijų. Kelios traumos, mainai, todėl ne visą laiką žaidžiau tiek, kiek norėjau, bet įgyta patirtis, manau, dabar pravers siekiant karjeros Europoje.

- Kodėl praėjusią vasarą nusprendei persikelti į Europą?
- Turėjau keletą pasiūlymų prisijungti prie NBA komandų ikisezoninių stovyklų, bet man jau buvo atsibodę daugiau laiko praleisti ant atsarginių žaidėjų suolelio nei aikštėje. Todėl nusprendžiau, kad per likusius savo karjeros metus noriu kuo daugiau rungtyniauti. Nuvykau į Ispaniją, kur buvau startinio penketo žaidėjas. Net jei ir esi NBA žaidėjas, tu vis tiek nori žaisti, todėl pasirinkau atvykti į Europą ir esu tuo patenkintas.

- Šį rudenį jau buvai sukirtęs rankomis su Berlyno "Alba" komanda, bet joje išbuvai neilgai. Kodėl?
- Manau, kad abejoms pusėms tai nebuvo pati geriausia situacija. Klubas įsivaizdavo, kad įsigyja kitokį krepšininką nei aš esu iš tikro, o pats maniau, kad lengvai pritapsiu prie komandos. Ko komandos treneris troško iš manęs, neatitiko mano įprasto žaidimo stiliaus. Kelias savaites bandėme vienas prie kito pritapti, bet vėliau prie manęs priėjo klubo atstovai ir pasiūlė ieškoti alternatyvų. Man būtų geriau, jei aš susirasčiau naują komandą, jiems irgi būtų geriau ieškoti kito krepšininko. Aš visiškai suprantu tokius dalykus ir net džiaugiuosi, kad jie leido man išvykti į geresnę ekipą.

- Ko tikėdamasis atvyksti į "Žalgirį"?
- Žinau, kad prisijungiu prie geros komandos. Noriu pasiekti kuo daugiau pergalių. Atvykstu į ekipą, kuri kol kas demonstruoja neblogus rezultatus, todėl man turėtų būti lengviau į ją įsilieti. Išsiaiškinau, kad "Žalgiris" rungtyniauja trejose lygose. Privalome laimėti Baltijos ir Lietuvos krepšinio lygos čempionatus ir kuo geriau pasirodyti Eurolygoje. Aš dar nesu žaidęs Eurolygoje, bet sekiau šį turnyrą pernai būdamas Ispanijoje. Aš noriu žaisti aukščiausiame lygyje, o Eurolyga būtent tokia ir yra.

- Tau gali tekti išbėgti į aikštę praėjus vos parai po ilgos kelionės. Ar esi pasiruošęs?
- Manau, kad būsiu pasiruošęs. Man dar nėra tekę žaisti iškart po 24 valandų kelionės. Tačiau tikiuosi, kad įžengus į aikštę, krepšinio adrenalinas paims viršų. Nors kojos galbūt bus sunkios ir negalėsiu bėgti ar pašokti kaip įprastai, bet būsiu pasiruošęs atiduoti visas jėgas aikštėje.

- Kokios yra tavo žaidimo stipriosios pusės?
- Sunku išskirti vieną vienintelį dalyką ar apie viską kalbėti gerai. Žaidžiant NBA ne visada galėjau išnaudoti tas gerąsias savo savybes, bet universitete ir Ispanijoje buvau naudingas puolime. Galiu "pacentruoti", pataikyti iš vidutinio nuotolio. Taip pat galiu dalintis kamuoliu, galbūt nedaug kas į tai kreipia dėmesį, bet man patinka perduoti kamuolį laisviems komandos draugams. NBA daug kas gali įmesti, bet kamuolio perdavimai ir atkovoti kamuoliai yra mano stipriosios žaidimo dalys, kurias žmonės mėgsta pamiršti arba nežino, jei nėra manęs matę žaidžiančio.

- Papasakok apie Michaelą Bradley be krepšinio kamuolio.
- Esu vedęs ir turiu dukrą, todėl labiausiai mėgstu laiką leisti su savo šeima. Taip pat esu linksmas, mėgstu pabūti su draugais, kartu išeiti pavalgyti, pajuokauti. Krepšinio aikštėje ar treniruotėse aš esu labai rimtas ir susikoncentruoju tik į darbą, tačiau po jo esu linksmas vaikinas. Ar galvojau kuo būčiau jei nežaisčiau krepšinio? Man patinka būti su vaikais, padėti jiems, todėl turbūt būčiau koks nors mokytojas ar mažiukų komandos treneris.

- Ar tavo šeima planuoja atvykti į Lietuvą?
- Taip, todėl aš atsivežiau tiek daug lagaminų. Dauguma daiktų juose yra žmonos, maniškiams neliko vietos (juokiasi). Planavome, kad mano šeima prisijungs prie manęs pirmosiomis gruodžio dienomis. Pirmąsias kelias savaites noriu praleisti vien su komanda, susipažinti su visais žaidėjais ir treneriais, priprasti prie miesto. Žaisime gana daug rungtynių, todėl man yra svarbu įsitraukti į bendrą komandos ritmą, o tai padarius liks daugiau laiko mano šeimai.