M.Brownas: "Niekada nepasielgčiau kaip Holdenas"

Kauno "Žalgirio" komandos puolėjas amerikietis Marcusas Brownas Rusijos žiniasklaidai papasakojo kaip jaučiasi žaisdamas Kaune. Interviu leidiniui "Sport den za dniom" Brownas pasakojo, kad Kaune jam patinka, o save gali vadinti "patyrusiu lietuviu". Dvejus metus žaidęs Maskvos CSKA klube, Brownas teigė, kad maskviečių komanda dabar yra dar labiau sustiprėjusi:

- CSKA tapo galingesnė, geriau žaidžia gynyboje, dar geriau rungtyniauja J.R.Holdenas, M.Smodišas. Puikiai sustiprino armiečius patyręs Šiškauskas. Šiame sezone "Žalgiris" du kartus susitiko su CSKA ir mano buvę partneriai nesuteikė mums galimybių laimėti. Kaune, aš manau, mes paprasčiausiai perdegėme. Mums nebuvo galima atiduoti iniciatyvos. Messinos komanda labai stipri psichologiškai. Jei CSKA pavyksta perimti žaidimo kontrolę, šis klubas niekada neišleidžia pergalės iš rankų.

- "Žalgiryje" atsidūrėte šių metų vasarą. Kodėl nusprendėte pereiti į gana kuklią Lietuvos komandą?
- Praėjęs sezonas "Unicaja" komandoje man buvo nesėkmingas. Dėl sunkios traumos aš sužaidžiau tik keletą rungtynių Eurolygoje. Galbūt dėl to rimtų pasiūlymų aš neturėjau, išskyrus "Žalgirio". Bet aš nesigailiu.

- Kol kas Kauno komanda nelabai sėkmingai rungtyniauja Eurolygoje...
- Sezono metu "Žalgiryje" buvo nemažai traumuotų žaidėjų ir mes retai rungtyniaudavome optimalios sudėties. Svarbiausia, mes patekome į TOP-16 etapą, tikiuosi, čia žaisime sėkmingai. Norėtųsi patekti į Finalo ketvertą ir kovoti dėl pergalės. Bet mūsų varžovai grupėje labai rimti - "Olympiakos", Real", Maccabi".

- Dabartinė sutartis baigsis vasarą. Ar nėra noro grįžti į Maskvą?
- Kol kas mane Lietuvoje viskas tenkina, "Žalgiris" - puikus klubas. Treneris Rimantas Grigas subūrė stiprią komandą, kuri pasieks rimtų pergalių. Kodėl mano karjeros "paskutiniu sustojimu" negalėtų tapti Kaunas?

- Duodamas interviu labai mažai pasakojate apie vaikystę. Gal atskleisite paslaptį?
- Mama man nusprendė duoti Marcuso vardą, tuo metu garsaus krepšininko Marcuso Johnsono garbei, žaidusio UCLA universitete. Jis rungtyniavo su pačiu Karim-Abdul Jabbar‘u. Krepšinis mano vaikystėje buvo viskas. Neturėjau net naminių gyvūnų. Nei žuvyčių, nei katės, nei šuns. Viskas, ką turėjau - krepšinio kamuolys. Bet man tai patiko! Daug davė bendravimas studentų komandose su tokiais žaidėjais kaip Derekas Fischeris.

- Gyvenote tokiuose dideliuose miestuose kaip Stambulas, Maskva, o dabar persikėlėte į nedidelį Kauną. Nenuobodu čia?
- Gal tik truputį. Marcusas Brownas gali gyventi bet kurioje pasaulio valstybėje ir jaustis Marcusu Brownu. Šiaip su metais man pradėjo patikti ramus gyvenimas. Kaune aš nuomojuosi jaukų butą už 10 minučių kelio automobiliu iki Sporto halės. Klubas skyrė automobilį. Lietuvoje jaučiuosi komfortiškai. Net ir automobilių spūstys malonesnės - ne tokios kilometrinės kaip Maskvoje (juokiasi). Be to, čia šilčiau nei Rusijos sostinėje. Galiu save vadinti visai patyrusiu "lietuviu".

- Nesirengiate mokytis lietuvių kalbos, kad geriau suprastumėte partnerius?
- Tikrai ne. Aš nesimokinau ir rusų kalbos, nors Maskvoje gyvenau dvejus metus. Beveik visi komandos žaidėjai kalba angliškai. Man pakanka gerai žaisti krepšinį.

- Kaip leidžiate laisvalaikį Kaune?
- Su draugais žaidžiu boulingą. Vaikštau į kiną. Bet daugiausia laiko praleidžiu namuose. Mėgstu garsiai klausytis muzikos. Pirmenybę teikiu rap stiliui. Patinka ir džiazas - klasikinis ir šiuolaikinis.

- Kalbėjote, kad seniai svajojote patekti į JAV rinktinę. Bet dabar Jums jau 33-eji. Liko vilties įgyvendinti šią svajonę?
- Vargu. Nuo vaikystės norėjau išbėgti į aikštelę su užrašu USA ir penktuoju numeriu ant marškinėlių. Bet niekada nebuvai kviestas į rinktines - net ir jaunučių, ar jaunimo. O tikėtis šiuo metu dėl amžiaus jau nėra prasmės.

- Nevilioja gero Jūsų draugo J.R.Holdeno pavyzdys, kuris priėmė Rusijos pilietybę?
- Tai nerealu. Aš esu JAV patriotas ir galėčiau žaisti tik už Jungtinių Amerikos Valstijų rinktinę. Aš gerbiu Holdeno pasirinkimą, bet pats taip niekada nepasielgčiau.