M.Brownas: "Tikslas tapti Arkanzaso gubernatoriumi yra ranka pasiekiamas"

LKL lankytojų klausimus atsako rezultatyviausias visų laikų Eurolygos žaidėjas, Kauno "Žalgirio" ekipos gynėjas Marcusas Brownas.

- Pastebėjau, kad tu geriau žaidi, kai dėvi juodos spalvos sportinius batelius. Juoda spalva tau neša sėkmę?

- Juoda - graži spalva. Ne visada dėviu būtent juodus batelius. Svarbiausia, kad būtų patogu.

- Ar turi pravardę? Jei taip, tai kaip ją gavai?

- Kažkada turėjau, bet tikrai jos viešai nepasakysiu (šypsosi).

- Ką patartum jauniesiems krepšininkams, kurie siekia bent panašiais į Tave?

- Reikia būti savimi. Norint tapti geru krepšininku reikia turėti talento, bet taip pat yra svarbu sugebėti išklausyti, mokytis ir, svarbiausia, sunkiai dirbti.

- Marcusai, ar tiki Kalėdų Seneliu?

- Buvo laikai, kai tikėjau Kalėdų seneliu. Tačiau visi vaikai, kurie skaitote, prisiminkite, kad turite būti geri ir klausyti savo tėvų, ir tik tada gausite dovanų, kurių trokštate.

- Ar pabaigdamas krepšininko karjerą neplanuojate tapti gimtojo Arkanzaso gubernatoriumi ir tapti tokiu garsiu kaip Bilas Klintonas?

- Žinoma, planuoju tapti politiku. Nežinau, kaip greitai po savo krepšininko karjeros pabaigos pasuksiu į politiką, tačiau manau, kad tikslas tapti Arkanzaso gubernatoriumi yra ranka pasiekiamas. Vienintelis buvimo garsiu ir žinomu privalumas yra galimybė padėti kitiems žmonėms. Bilas Klintonas yra vienas žinomiausių asmenų, kilusių iš Arkanzaso, ir yra daug padėjęs paprastiems žmonėms.

- Kiek turite vaikų? Ar dažnai apie juos galvojate ir kaip dažnai kalbatės su jais?

- Kartais yra sunku, kai tu žaidi už Atlanto ir tavo šeima ne visada gali būti kartu. Turiu tik vieną vaiką ir draugę, su kuriomis dažniausiai bendrauju per internetinę kamerą. Jos jau buvo aplankę mane Lietuvoje. Mano dukrelė, būdama ketverių metukų, lėktuvu yra keliavusi turbūt daugiausiai iš visų vaikų pasaulyje (šypsosi).

- Koks jūsų tritaškių rekordas?

- Nepamenu. Atrodo kartą buvau įmetęs daugiau nei 12 tritaškių. NBA vasaros lygos rungtynėse esu pelnęs 55 taškus. Turbūt tada ir įmečiau apie 12 tritaškių.

- Turbūt esi valgęs cepelinus. Kaip tau jie?

- Nesu valgęs. Renkuosi tik jau pažįstamą maistą.

- Kiek sykių jūs buvote sumaišytas su aktoriumi Edie Murphy? Akivaizdu, kad esate panašūs :)

- Šį klausimą girdžiu ne pirmą kartą. Jau žinau, kad mūsų gimtadieniai yra tą pačią dieną. Daug žmonių yra man sakę, kad esame panašūs. Tačiau aš manau, kad esu už jį žymiai gražesnis. Mano šypsena daug mielesnė nei jo. Jis už mane šiek tiek turtingesnis, bet aš už ji daug gražesnis.

- Esate įvairių Europos lygų čempionas.Kuris titulas jums yra svarbiausias?

- Laimėti čempionatus tiesiog yra palaima. Vienas titulas nėra svarbesnis už kitą, nes visų sezonų metu buvo išlieta daug prakaito ir prireikė ne vienos pergalės, kad būtų pasiekta pati viršūnė.

- Aš girdėjau, kad per treniruotes daug meldžiatės. Ar tai tiesa?

- Kas tai pasakė? (šypsosi) Per treniruotes aš treniruojuosi. Pasimeldžiu prieš pat rungtynių pradžią. Palinkiu gero visiems komandos draugams ir sau pačiam. Labai nemėgstu matyti kurį nors krepšininką susižeidžiant, todėl meldžiuosi, kad visi išvengtų traumų.

- Kas yra svarbiausia, norint tapti geru metiku?

- Svarbiausias dalykas norint tapti geru metiku yra išlavinti techniką, mokėti esminius dalykus. Turint nepriekaištingą techniką, kitas žingsnis yra tavo kojų darbas rungtynių metu, sugebėjimas sėkmingai išlysti iš po užtvarų ir greitai išmesti kamuolį.

- Dauguma užseniečių, atvykę į Lietuvą pirmiausia pastebi šaltą klimatą bei nuostabius "Žalgirio” fanus. Kuris iš šių reiškinių labiau jus nustebino:ar šaltas oras, ar nerealūs sirgaliai?

- Šie reiškiniai neturėtų būti viename klausime. Lietuvoje šalta, bet esu žaidęs Rusijoje ir dėl to nekeliu problemų. Tuo tarpu "Žalgirio" fanai yra karšti. Tačiau kas mane labiausiai nustebino, kad net ir pralaimėjus, gerbėjai mus palaiko ir atiduoda visa save. Kitose šalyse kartais gerbėjai apmėto savus žaidėjus įvairiais daiktais, o juk tai labai pavojinga. Čia "Žalgirio" aistruoliai yra civilizuoti, bet tai jiems netrukdo karštai palaikyti savo komandos. Dėkui jiems už nuostabų palaikymą.

- Ką veiksi, kai baigsi krepšininko karjerą? Gal būsi treneriu?

- Dar nežinau, ką veiksiu baigęs karjerą. Kurį laiką pailsėsiu ir žiūrėsiu, kaip viskas klostysis. A tiesa, jau žinau, kad reikės tapti politiku. Galbūt pradėsiu treniruoti kokią nors koledžo komandą, o gal tiesiog būsiu namų šeimininkas ir prižiūrėsiu savo vaikus.

- Ar jau ragavai lietuviško maisto?

- Deja, nesu bandęs ragauti lietuviško maisto. Nebent netyčia ką nors suvalgiau. Turiu problemų su skrandžiu, todėl nemėgstu bandyti man nežinomų maisto patiekalų. Turite man atleisti, kad ignoruoju nacionalinius patiekalus.

- Ką ir su kuo laisvailaikiu veiki Kaune?

- Laisvalaikiu mėgstu žaisti boulingą. Norėdamas pailsėti tiesiog sėdžiu namie ir skaitau knygas. Laiką leidžiu su įvairiu skaičiumi žmonių (šypsosi). Nėra taip, kad visą laiką pietaučiau su tuo pačiu asmeniu. Taip pat norėčiau padėkoti aistruoliams, kad jie gerbia mano asmeninį gyvenimą ir netrukdo manęs kiekviename žingsnyje.

- Ar kada nors dalyvavote tritaškių ar dėjimo konkursuose?

- Nedalyvauju tokiuose konkursuose. Tai yra tik šou dalykas. Jei man yra siūloma dalyvauti, leidžiu kitiems savo komandos draugams užimti mano vietą. Dėjimų konkursas... tie laikai seniai praeityje (šypsosi).

- Kodėl mama pavadino tave Marcusu?

- Mano mama buvo krepšininkė. Ji man davė Marcuso vardą pagerbdama Marcusą Johnsoną, kuris savo laiku buvo naudingiausias UCLA universiteto žaidėjas. O šiaip mano vardas gali būti iššifruojamas kaip "karys".

- Kodėl žaidi penktuoju numeriu pažymėtais marškinėliais? Ką tau šis skaičius reiškia?

- Negaliu paaiškinti kodėl, bet penktu numeriu pažymėtus marškinėlius visada mėgau vilkėti. Kai žaidžiau koledže, mūsų komandoje buvo galima rinktis tik mažų skaičių numerius. Mano numeris buvo 5 ir aš prie jo pripratau. O iš tiesų, 5 primena raidę S, kuri simbolizuoja Supermeną. Negaliu skristi kulkos greičiu, bet man nedaug trūksta (juokiasi).

- Ką rinktumeisi - žaisti krepšinį visą gyvenimą ar gauti 50 milijonų eurų ir nežaisti krepšinio gyvenime?

- Labai įdomus klausimas. Viskas gyvenime turi savo pabaigą. Krepšininko karjera negali trukti amžinai, todėl jei man pasiūlytų tiek pinigų dabar... (svarsto) Bet juk aš vis dar myliu krepšinį! Na ir sunkus šis klausimas. Gyvenime yra svarbesnių dalykų už pinigus. Iš kitos pusės, krepšinio nežaisčiau iki senatvės, reikėtų skirti daugiau laiko šeimai. Šį klausimą reiktų ilgai ir nuodugniai apsvarstyti (juokiasi).

- Kada pirmą kartą įdėjai ir ar mažas žinojai, kad būsi krepšininkas?

- Pirmą kartą į oficialaus aukščio krepšį įdėjau būdamas trylikos. Anksčiau įvairiose lauko aikštelėse dėliojau į mažesnius krepšius, bet tada visiškai netikėtai pavyko įdėti kamuolį viena ranka. Po to karto man tapo daug lengviau dėlioti ir lavinti šuolį.

- Koks juokingiausias įvykis per tavo karjerą buvo įvykęs persirengimo kambaryje?

- Turbūt juokingiausias įvykis iš persirengimo kambario buvo, kai moteris žurnalistė ėmė iš manęs interviu. Nesakysiu kur tai buvo, bet vienas iš mano komandos draugų nuo mano kūno nutraukė rankšluostį ir aš likau visiškai nuogas. Nebuvo labai gėda, nes žurnalistę ištiko šokas ir jos reakcija visiems buvo labai juokinga.

- Ar lengvai orientuojiesi Kaune? Galbūt teko kada ir pasiklysti?

- Nebuvau Kaune pasiklydęs. Tai būtų sunku padaryti, nes Kaunas yra lengvas pažinti. Manau, šis miestas turi potencialo augti.

- Ką manai apie Lietuvos sniegą? Ar esi pripratęs prie jo?

- Sniegas nėra pats geriausias dalykas pasaulyje, bet kaip ir sakiau, du metus esu žaidęs Rusijoje, todėl sniegas man tikrai nėra naujiena.

- Ar esi kada prieš varžybas apsimovęs ne tuos sportbačius?

- Nesu užsimovęs ne tų batų prieš varžybas. Nesu prietaringas, todėl renkuosi iš kelių porų batų. Kartais pasibandau per apšilimą ir pasikeičiu į kitus, bet tam neskirsiu didesnio dėmesio.

- Ar turi NBA Live 2008?

- Nežaidžiu video žaidimų, todėl neturiu "NBA Live 2008" žaidimo.