M.Kuzminskas - apie trenerio darbą, Lietuvos krepšinio ydą ir karjeros posūkį

„Treneri, treneri, ką daryti?“, – vaikai klausė Mindaugo Kuzminsko. 26-erių lietuvis antrą kartą karjeroje ėmėsi sau neįprasto amplua – kartu su vyresniu broliu Sauliumi rengiamoje krepšinio stovykloje dalijo patarimus jauniesiems žaidėjams. Bet patarimų šiuo metu reikia ir pačiam 205 cm puolėjui, kuris nuo penktadienio ims spręsti vieną rimčiausių karjeros klausimų – likti Eurolygoje ar kelti sparnus į NBA.

Liepos 1-ąją oficialiai visi NBA klubai galės pradėti derybas su žaidėjais, o skambučių tikisi sulaukti ir M. Kuzminskas. Nors turkų žiniasklaidoje nuolat mirga antraštės, kad lietuvis – naujasis milžiniškus tikslus keliančio Stambulo „Darussafaka“ klubo narys, tai – netiesa.

Bet kad susidomėjimas iš NBA komandų turėtų būti nemažas, įrodo ir Mindaugo pasirodymas pirmose Lietuvos rinktinės kontrolinėse rungtynėse. Prieš Naująją Zelandiją jis sužaidė taip, kaip visą sezoną rungtyniavo Malagos „Unicaja“ gretose – mažai, bet itin naudingai.

„Kuzia“ vos per 13 minučių spėjo surinkti 12 taškų (2/2 dvit., 2/4 trit., 2/2 baud. met.), atlikti 2 rezultatyvius perdavimus, 1 bloką ir žiūrovus pradžiuginti dėjimu.

Bet nuo rinktinės ir klubinių reikalų jis nusprendė „pabėgti“ bent per laisvą pusdienį, skirdamas laiko Kuzminsko stovykloje dalyvaujantiems vaikams. Be Mindaugo ir Sauliaus 9-13 metų jaunuoliams patarimus dalijo ir aukštaūgis Povilas Čukinas bei fizinio rengimo treneris Rėjus Pociūnas.

– Donatas Motiejūnas, Jonas Valančiūnas ir broliai Kuzminskai daro krepšinio stovyklą vaikams. Kuo ji skiriasi?, – žurnalistai paklausė M. Kuzminsko.

– Aš nemanau, kad turėtų būti konkurencija, nes kuo daugiau žmonių darys stovyklas, tuo mums bus geriau. Vietoje to, kad vaikai būtų kiemuose ar gatvėse, dabar kasdien treniruojasi po du kartus, sveikai maitinasi, o vakar jie stebėjo rinktinės rungtynes – kai kurie net pirmą kartą.

– Jau minėti Donatas ir Jonas orientuojasi į jaunimo rinktinių narius, o ši stovykla labiau skirta vaikams?

– Yra dvi grupės: dabar treniruojasi jaunesni, o kitoje pamainoje sportuos vyresni. Gaila, kad nepavyko priimti visų norinčių – net nesitikėjome tokio susidomėjimo, nes pernai stovykloje buvo mažiau vaikų, o šiemet jau dvi pamainos. Lengvai būtumėme surinkę ir daugiau, bet tuomet nukentėtų kokybė, o dabar stovylose bus po 15 vaikų. Pernai koncentravomės tik į centrus ir tai buvo šiokia tokia klaida, nes vaikams ne vien pratimai įdomu: jie nori tarpusavyje pažaisti, pasivaržyti. O dabar yra įvairių pozicijų žaidėjo, todėl jie gali rungtyniauti 5 prieš 5 – nuo to jiems tik įdomiau.

– Kaip pačiam trenerio amplua?

– (juokiasi) Vaikas prieina ir klausia: treneri, o kaip čia daryti? Keistai jaučiuosi, nes joks aš ne treneris. Bet mano ir kitų trenerių žaidimo patirtis yra gana nemaža, todėl turime, ką jiems duoti.

– Kai kurie krepšininkai, baigę karjeras, pasuka trenerių keliu. Galbūt čia įgydta patirtis pastumės ir tave tapti treneriu?

– Niekada nesakyk niekada, bet aš tikrai neplanuoju. Nemanau, kad tai yra man. Bet taip individualiai vaikams stovyklas pravesti ir man pačiam, ir vaikams smagu.

– Brolis galbūt labiau pretenduoja sėstis į trenerio kėdę?

– Brolis turi nemažas grupes vaikų, kuriuos treniruoja individualiai. Palangoje susirinko ir nemaža dalis jaunuolių, su kuriais jis dirba ir sezono metu. Bet treneriu jis taip pat būti nenori, nebent individualiai pasidarbuoti. Būtent to Lietuvos krepšiniui dažnai ir trūksta. Amerikoje dirbama individuliai, o pas mus viskas grįsta komandiniu žaidimu.

Galbūt todėl aukščiausiame lygje nėra tiek daug mūsų krepšininkų, kiek būdavo anksčiau. Mūsų rinktinė demonstruoja gerus rezultatus, bet individualiai gerų žaidėjų aukščiausiame lygyje kaip ir nėra. Aišku, aš nesakau, kad mes darysime perversmą (juokiasi), bet bent dalelė individualaus darbo turi būti.

– Rinktinės nariams dabar yra skirtas laisvas laikas, o tu čia pluši su vaikais...

– Man čia toks psichologinis poilsis – atitrūksti nuo visko. Aišku, galėčiau dabar eiti į pliažą ar skaniai pavalgyti, bet tokios treniruotės – kur kas naudingiau.

– Rytoj liepos 1-oji, kurios laukia dauguma į NBA patekti norinčių krepšininkų. Ar jau kažkas aikšėja?

– Absoliučiai niekas nepasikeitė. Aš irgi rytojaus laukiu, nes įdomu, kas čia bus. Galbūt ir nieko nebus (šypteli). Bet įdomu ne tik dėl savęs, bet ir dėl Donato (Motiejūno – Krepšinis.lt).

– Kai atsidarys derybų langas, galbūt jau agentas sakė, kaip visos derybos vyks?

– Man pačiam tai nauja patirtis, todėl sunkiai įsivaizduoju. Reikės žiūrėti, koks komandų susidomėjimas, nes nesinori ten nuvažiuoti ir sėdėti ant suolo. Aš tikiuosi, kad mano geriausi metai – ateityje, todėl nesinori jų iššvaistyti.

– O kiek planuoji laukti?

– Manau, kad bendrasis vaizdas labai greitai pasimato ir tuomet žinosiu savo perspektyvas. Tačiau bet kokiu atveju, jeigu likčiau Europoje, tai norėčiau toliau žaisti Eurolygoje.