M.Lukauskis užsiminė apie keliuose turnyruose žaidžiančią komandą iš Lietuvos (interviu)

Po šešiolikos sezonų profesionalų krepšinyje, 33-ejų metų Mindaugas Lukauskis vėl jaučiasi lyg naujokas. Pirmą kartą karjeroje krepšininkas sezono metu yra priverstas dirbti individualiai ir dairytis darbdavio.

Sezono pradžioje 198 cm ūgio puolėjas buvo sudaręs trumpalaikę sutartį su Valensijos "Basket" ekipa, tačiau po mėnesio Ispanijos krepšinio čempionate, buvo priverstas keliauti namo, kai pasveiko Thomasas Kelatis.

Dėl užgriuvusių sunkumų M.Lukauskis nesiskundžia, o papildomą laisvą laiką, kuris lieka po individualių treniruočių, stengiasi skirti šeimai – žmonai Jurgitai ir sūnui Lukui. Juos sutikome "Siemens" arenoje, puikiai pažįstamoje M.Lukauskiui nuo jo karjeros Vilniaus "Lietuvos ryte" laikų (2003–2009 m.).

– Sezonas įsibėgėja, o jus matome ne aikštelėje, bet tribūnose. Kodėl? – paklausėme M.Lukauskio.

– Mano gyvenime taip nutiko pirmą kartą. Tačiau nėra ko pergyventi, reiškia – taip turi būti (šypteli). Darbas vieną dieną atsiranda, kitą – ne. Su agentu ieškome optimaulaus varianto ir paprasčiausiai laukiame.

– Ar yra tiesos kalbose, kad galvojate baigti karjerą?

– Netiesa. Visiškai, – tvirtai teigė M.Lukauskis.

– Kokia jūsų sportinė forma?

– Gera, – akimirksniu atsakė M.Lukauskis. – Liepos pabaigoje pradėjaus treniruotes su fizinio rengimo treneriu, o kartu su kitais krepšininkais – spotuoti salėje. Vėliau jie išsiskirstė po klubus, aš likau. Išvykau į "Valencia" ekipą, grįžau, toliau sportuoju. Vėlgi individualiai, su treneriu, o dabar ir į sporto salę pradėsiu eiti.

– Sezoną pradėjote turbūt stipriausiame krepšinio čempionate Europoje – Ispanijos. Kokioje lygoje, komandoje norėtumėte tęsti karjerą?

– Viename iš stipriausių, manau, – apie Ispanijos pirmenybių lygį pataiso M.Lukauskis. – Norėčiau, kad komanda bent jau nežaistų vienų rungtynių (per savaitę), tai yra neruntyniautų vien tik vietiniame čempionate. Norėčiau, kad dalyvautų Europos taurėje, VTB Vieningoje lygoje ar Eurolygoje. Ta linkme su agentu ir dirbame.

– Kaip greitai tikitės sugrįžti į aikštelę?

– Labai greitai. Gali būti, kad pakalbėsime, o po poros valandų man paskambins (agentas). Sunku pasakyti. Dabar toks metas, kai nežinai, ko tikėtis. Kažkam gali prireikti žaidėjo, kažkam kažko nebereikėti... Viskas vyksta ne dienomis, o valandomis.

– Daug pasiūlymų turite?

– Apie tai nekalbėkime, – išsisuko M.Lukauskis. – Bus laikas, bus ir atsakymai. Šiek tiek palaukite. 

Legionieriaus karjeros nesikrato

– Visgi, matyt, įsitikinote, kad legionieriaus duona nėra labai saldi?

– Nėra ji ir labai karti. Aišku, kai žaidi namuose, būna kitaip nei svetimoje šalyje, kur turi kovoti visomis prasmėmis – ir už save, ir už šeimą, ir už gerbūvį, kurį ten susikuri. Lietuvoje vis tiek yra tėvai, draugai, palaikymas. Tačiau ir užsienyje nėra jau taip baisu ar sunku.

– Tai norėtumėte grįžti žaisti į Lietuvą?

– Aš manau, kad kiekvienas (krepšininkas) norėtų žaisti Lietuvoje, jeigu būtų tokia galimybė. Tuo labiau, kad komanda (mįslingai išsireiškė vienskaita, – SportIN.lt) žaidžia keliuose turnyruose, aukščiausiame lygyje.

– Tačiau Lietuvoje turbūt yra tik dvi komandos, kuriose jūs norėtumėte žaisti, ar ne?

– Klubų LKL yra daug. Klausimas, kokia komanda norėtų, kad aš joje žaisčiau, o ne kur aš norėčiau žaisti. Aš galiu norėti bet kur, bet jeigu komandai nereikia žaidėjų, ji yra pilnai susikomplektavusi sudėtį, tada nėra ko veržtis.

– Tai, kad jus sutikome "Siemens" arenoje – atsitiktinumas?

– Atėjau pažiūrėti buvusio klubo rungtynių, palaikyti draugų, buvusių bendraklubių ir šiaip – gerai praleisti laiką.

Matė visus "Žalgirio" ir "Lietuvos ryto" mačus

– Kol esate Lietuvoje, stengiatės pamatyti daugiau krepšinio rungtynių?

– Tai aš ir nebūdamas visas rungtynes matau (šypsosi). Bent jau stengiuosi. Šį sezoną kol kas mačiau visas – tiek "Lietuvos ryto", tiek "Žalgirio".

– Jei jau žiūrite, tai gal, kaip krepšininkas, galite pasakyti, ko trūksta "Lietuvos rytui"?

– Prieš "Bešiktaš" pritrūko šiek tiek sėkmės. Būtų pataikę keletą laisvų metimų ketvirtajame kėlinyje ir viskas būtų buvę puiku. Pralaimėjo nedideliu skirtumu, tad yra visi šansai Turkijoje atsirevanšuoti. Šiaip nežinau, ko jiems trūksta, reikėtų jų pačių paklausti. Žaidė visai neblogai ir atrodė, kad tikrai turi visas galimybes laimėti. Aišku, netrūko bangelių – tai išsiveržia, tai... Tokių žioplų klaidų, pramestų metimų iš po krepšio...

– Tas bangavimas, kokios čia komandos požymis – jaunos, nepatyrusios?

– Nėra ji tokia labai jau jauna. Gal (trūksta) susižaidimo, gal žaidybinės drausmės... Iš tikrųjų, sunku pasakyti – reikėtų klausti tame kambaryje (rodo į "Lietuvos ryto" rūbinę, – SportIN.lt).

– Ar realu "Lietuvos rytui" įgyvendinti išsikeltą tikslą – patekti į Top-16 etapą Eurolygoje?

– Aišku, būtų laimėję prieš "Bešiktaš", būtų visai kitos nuotaikos ir kiti šansai. Bet net ir po pralaimėjimo, aš manau, kad visos galimybės dar yra. Reikia tik žaisti, nenuleisti rankų. Gerai, rungtynės su "Barcelona" ir CSKA atkrenta, bet su visomis likusiomis komandomis galima žaisti, ką "Lietuvos rytas" jau parodė. Su tuo pačiu CSKA jie gerai žaidė, bet... (trukteli pečiais) toks yra krepšinis.

– O kaip "Žalgirio" žaidimas šį sezoną?

– Gerai žaidžia, gerai sukomplektuota komanda, geras treneris. Žygiuoja be pralaimėjimų, duok Dieve, taip ir toliau. Kad nebūtų traumų. Net nežinau, ką daugiau pridurti.

Savęs rinktinėje nenurašo

– Ilgą laiką žaidei Lietuvos krepšinio rinktinėje, kaip vertinate permainas trenerio poste?

– Dar anksti kalbėti. Ateis laikas, prasidės stovyklos, vadovavimai ir bus matyti ar bus geriau, ar blogiau (atsidūsta). Aš manau, kad blogiau tikrai nebus.

– Visada esate rinktinės radare...

– Nevisada, – juokdamasis nutraukia M.Lukauskis.

– ...jei metus praleidžiate, tai kitąmet vėl esate tarp kandidatų. Ar nebaisu, kad nerungtyniaudamas neturėsite galimybės įrodyti Jonui Kazlauskui, esąs vertas kvietimo?

– Sezonas dar nesibaigė, – pabrėžia M.Lukauskis. – Dar tik prasidėjo. Lietuvoje yra daug tikrai gerų krepšininkų ir trenerio pasirinkimas (ką kviesti į rinktinę). Nereikia galvoti, svajoti – reikia žaisti, susirasti klubą ir žiūrėti į priekį, o ne atgal.