M.Paulauskas: "Aš sieloje vis dėlto esu Kauno žalgirietis ir sergu už "Žalgirį" (INTERVIU, KOMENTARAI)

Dramatiškas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo ketvirtąsias rungtynes „Valstiečių laikraščiui“ komentuoja olimpinis čempionas, buvęs žalgirietis Modestas PAULAUSKAS.

Kauno „Žalgiris“ jau turėjo savo rankose LKL fi nalo antrąją pergalę. Likus 7 sekundėms iki rungtynių pabaigos kauniečiai pirmavo trijų taškų skirtumu. Tačiau per paskutinę „Lietuvos ryto“ ataką, likus žaisti 0,7 sekundės, neprižiūrimas paliktas Artūras Jomantas pasiuntė neįtikėtiną šūvį iš 7–8 metrų ir išlygino rezultatą 81:81. Per pratęsimą iš pradžių pirmavo žalgiriečiai, tačiau galiausiai stipresni pasirodė vilniečiai. Č.Eidsonas vėl tapo juoduoju „Žalgirio“ arkliuku: per lemiamas penkias minutes jis pelnė 15 taškų (iš 34) ir beveik vienas išplėšė pergalę savo komandai.

Pirmosiose fi nalo rungtynėse tarp „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ skirtumas dažnai pasiekdavo dviženklę persvarą. Paskutiniame mače Vilniuje klubai kovojo taškas į tašką. Kas atsitiko? – klausėme šiuo metu Šakių „Zanavyko“ krepšininkus treniruojančio M.Paulausko.
Pirmosios kelerios rungtynės, tie dviženkliai skaičiai neatspindi šių komandų realybės. Bet norėčiau prisiminti priešpaskutines rungtynes Kaune, kur „Žalgiris“ laimėjo 110:84. Pats buvau Halėje ir viską jaučiau. Įtampa buvo nė kiek ne mažesnė negu vakar, kai rungtynės baigėsi per pratęsimą.
Abi komandos viena su kita per šiuos metus ir visą istoriją žaidžia jau daug kartų. Žaidėjai vieni kitus pažįsta, įtampa didelė. „Lietuvos rytas“ turi šiek tiek ilgesnį žaidėjų suolelį. Žalgiriečiams trūksta keleto patyrusių žaidėjų, kurie galėtų padėti lemiamu momentu. Net ir šiais metais nemažai svarbių rungtynių ir turnyrų jie pralaimėjo tik paskutinėmis minutėmis.

Ką pasakytumėte apie paskutiniąsias rungtynes? Kas įvyko?
Žalgiriečiai dabar yra labai gražiai susikaupę ir labai produktyviai žaidžia. Manau, „Žalgiris“ ketvirtadienį laimėjo rungtynes, bet įvyko stebuklas. A.Jomanto metimas – kaip olimpiadą per tris sekundes laimėti... Pasirodo, rungtynes galima laimėti ir per 0,7 sekundės. Stebuklingas buvo šis metimas. „Žalgiriui“ vakar jau antrą kartą pavyko sulaikyti Č.Eidsoną, bet per pratęsimą jį paleido. Nebeužteko jėgų? Taip, per pirmus kėlinius jis pelnė vos septynis taškus, bet paskui vis tiek įsisiautėjo ir tikrai nebeatsirado, kas jį sulaikytų. Manau, kad kauniečiams labai daug jėgų kainavo priešpaskutinės rungtynės Halėje. Ypač Dainiui Šalengai, Tadui Klimavičiui, kurie Kaune gerai sužaidė. Liko tik trys pagrindiniai žmonės – Paulius Jankūnas, Jonas Mačiulis (pelnė po 20 taškų) ir Mantas Kalnietis (pelnė 22 taškus, per pratęsimą – 9, bet išsibaudavęs turėjo palikti aikštę, – aut. past.). Daugiau, šiurkščiai kalbant, niekas nepasižymėjo. Tiesa, buvo toks stebuklingas Artūro Milaknio rečitalis (antrajame kėlinyje jis pataikė tris tritaškius ir padėjo savo komandai pasivyti varžovus, iš viso pelnė 17 taškų, – aut. past.).

Prieš šias rungtynes prognozavote, kad daug kas priklausys nuo teisėjų – ar jie leis žaisti kiečiau. Tačiau jie neleido, net keturi žalgiriečiai pabaigoje buvo prasižengę po keturis kartus ir nebegalėjo žaisti visa jėga.
Taip, Kaune žaidėjams buvo leidžiamas grubesnis žaidimas ir kauniečiams tai išėjo į naudą – vilniečiai neprisitaikė. O ketvirtadienį kauniečius tai labai stabdė, matėsi ir iš pražangų – pabaigoje

keletas žaidėjų turėjo po keturias pražangas ir pradėjo po vieną išeiti. Bet teisėjavimas buvo normalus, teisėjai dirbo puikiai, jiems nieko negalima prikišti. Puikios rungtynės.

Kaip vertinate Gintaro Krapiko sprendimą ant atsarginių suolelio laikyti vidurio puolėjus Eurelijų Žukauską ir Darių Šilinskį?
Mums, žiūrovams, trūksta informacijos, kas yra E.Žukauskui. Ir ketvirtadienį jo išėjimas neaiškus – per pirmą ataką atsisėdo ant žemės ir iššlubavo iš aikštės. Ar trauma, ar juo nepasitiki, nežinau. Paskutiniu metu jo indėlis nebuvo labai žymus. O D.Šilinskis, matyt, dar nepritapęs prie komandos. Gal ir jų greičiai truputį kitokie, gal per sunku kovoti su greitais žaidėjais.

Ar drįstumėte prognozuoti fi nalo baigtį „Lietuvos rytui“ seriją laimint 3:1? „Žalgiriui“ bus sunkiau?
Dabar tai ypač sunku. Jei nori tapti čempionais, jiems reikia laimėti visas trejas rungtynes. Gali lemti tik aplinkybės – traumos ar dar kažkas. Neduok Dieve, kad taip atsitiktų, geriau, kad komandos žaistų visa sudėtimi ir išsiaiškintų santykius.

Tačiau „Lietuvos rytas“ šiuo metu atrodo stipresnis?
Manau, kad „Lietuvos rytas“ žaidžia stabilesnį žaidimą, jų jėga ir pasitikėjimas ryškesnis. Bet ką gali žinoti – būtų tos rungtynės pasibaigusios „Žalgirio“ pergale, serijos rezultatas būtų 2:2, „Žalgiris“ turėtų savo salės pranašumą, ir galėjo tas laivas kitaip nuplaukti...

O Jūs už kurią nors komandą sergate?
Aš sieloje vis dėlto esu Kauno žalgirietis ir sergu už „Žalgirį“. Bet smagu pažiūrėti įvairių derinių, kaip jie žaidžia vienas prieš vieną ar du prieš du, nesvarbu kurios komandos žaidėjai juos atlieka. Individualus žaidėjų meistriškumas labai pakilęs. Bet mano sieloje vis tiek – „Žalgiris“.

„Žalgiris“ šiemet liko be legionierių. Bet klubas nuo to lyg ir nenukentėjo, žaidėjai rodo puikų meistriškumą ir stiprią kovos dvasią.
Kovos dvasia tikrai puiki. Apskritai manau, jog geriau būtų, kad Lietuvoje žaistų tik lietuviai. Krizė, palietusi ir krepšinį, privers daugiau remtis savais žaidėjais. Nors „Lietuvos rytas“, regis, pratęsė kontraktą su Marko Bjelica, tačiau smagu, kai žaidžia vien lietuviška komanda. Mūsų jaunimas laimi pasaulio, Europos čempionatus, o paskui kažkur visi dingsta, išsisklaido po pasaulį, mes jų nematome, o juk jie puikūs sportininkai.

Mums šypsojosi didelė sėkmė

Rimas Kurtinaitis, Vilniaus „Lietuvos ryto“ vyriausiasis treneris
Pasiekėme tikrai įdomią pergalę. Galiu atvirai pasakyti, mums šypsojosi didelė sėkmė, ypač rungtynių pabaigoje, kai A.Jomantas įmetė tritaškį. Bet visada, jei žmogus tiki, stengiasi, sėkmė aplanko. Manau, tai buvo atpildas už mūsų vyrų darbą, tikėjimą iki galo. Pratęsimą mes turbūt geriau išlaikėme fi ziškai. Nors startavome nelabai gerai, užbaigėme taip, kaip privalėjome padaryti.
Č.Eidsonas – labai kantrus, kultūringas, pavyzdingas, paklusnus žaidėjas, niekada nepuola be trenerio žinios imtis iniciatyvos: jeigu reikia, jis gali nepelnyti taškų 20 minučių, bet per penkias minutes

– pelnyti daug taškų ir būtent tada, kai labiausiai reikia. Tai lyderio savybės, jis yra labai geras krepšininkas. Bet nenorėčiau išskirti tik jo. Lenkiu galvą prieš visą komandą. Taip, klydome, nepataikėme, bet nosimi arėme parketą. Nusipelnėme šios pergalės.
Žinome provokuojantį „Žalgirio“ žaidimą, jie dažnai palieka A.Jomantą laisvą, kad mestų tritaškius. Nesu visiškai patenkintas A.Jomanto žaidimu būtent tokiu momentu. Kai jį išprovokuoja, jis meta per anksti. Ir dabar jis porą kartų per anksti metė, nereikėjo jam to daryti. Bet susumavus, ką jis atliko, nėra ką kalbėti. Tai buvo vienas pagrindinių mūsų žaidėjų šiose rungtynėse.
Kaip kolegą norėčiau užjausti G.Krapiką, nes pergalė taip apmaudžiai išslydo iš rankų. Vyrai nesužaidė iki galo. Bet toks sportas – kažkas turi laimėti. Kaip vienas mano draugas sakė: „Krepšinis – ne seksas, abiem gerai nebus.“

Laimėti sutrukdė žaidėjų trūkumas

Gintaras Krapikas, Kauno „Žalgirio“ vyriausiasis treneris
Turėjome neblogą galimybę sustatyti viską į savo vietas, susigrąžinti namų aikštės pranašumą. Per visas rungtynes dirbome energingai ir sąžiningai, tačiau pritrūko jėgų, kurių atidavėme labai daug. Žaidėjų trūkumas neleido mums pergalingai baigti rungtynių. Sunku atsakyti, ar šioje serijoje dar išvysime tikruosius „centrus“. Sutikite, kad namuose ir šiose varžybose atrodėme visai kitaip nei per pirmąsias rungtynes, kurias skaudžiai pralaimėjome. Ir gynyba kitaip atrodo. Mūsų „centrai“ nėra tokio gynybos stiliaus žaidėjai, kokio mums reikia šiuo metu žaidžiant prieš „Lietuvos rytą“. Labai sunku juos panaudoti, bet negaliu pasakyti, kad nepanaudosiu. Buvau numatęs svarbų vaidmenį E.Žukauskui, bet labai gaila, kad jam sutraukė raumenį ir jis negalėjo rungtyniauti. Žygimantui Janavičiui šįkart nelabai sekėsi, todėl per pratęsimą leidau į aikštę Šarūną Vasiliauską, kuris gerai meta baudas. Bet suprantu, kad vyrui sunku į tokį pragarą įlįsti ir tikėtis rezultato.
Nesiimu svarstyti, ar mes buvome stipresni, tai – emocijos, rezultatas parašytas juodu ant balto – rungtynes prallaimėjome ir atsiliekame 1:3. Iki pirmadienio turime pakankamai laiko atsigauti ir žaisti toliau. Niekas nežada pasiduoti.