M.Reddas: "Kaskart, pataikęs tolimą metimą, dėkoju Dievui"

Michaelas Reddas tapo vienu didžiausių šio sezono NBA atradimų. Per rungtynes pelnydamas po 21,8 taško, "Milwaukee Bucks" gynėjas užima 11 vietą lygoje pagal rezultatyvumą. Vienas taikliausių NBA krepšininkų ne veltui šiemet užsitarnavo vietą "Visų žvaigždžių" varžybose. Atrodo, kad šiam, 199 cm ūgio gynėjui tereikia kelių centimetrų laisvės ir varžovai tuoj pat turės problemų.

Visgi pats krepšininkas pripažįsta niekad negalvojęs, kad tolimi metimai taps jo pagrindiniu ginklu: "Koledže aš niekad negalvojau apie metimus iš vidutinio ar tolimo nuotolio. Vienintelis man rūpėjęs dalykas buvo prasiveržimas link krepšio. O kai mane Naujokų biržoje pakvietė "Bucks" ir atsidūriau šalia tokių žaidėjų kaip Ray Allenas, Glennas Robinsonas ar Samas Cassellas, turėjau pakeisti savo žaidimą".

M.Reddas sako, kad tapti geru snaiperiu jam padėjo tik daugybė darbo. Krepšininkas kas dieną po treniruotės pasilikdavo ir mesdavo po 300 - 400 tolimų metimų: "Aš buvau užsibrėžęs tikslą tapti puikiu snaiperiu. O norint tai pasiekti, reikia daug dirbti".

- Kaip žmogui, nemačiusiam tavo žaidimo, jį apibūdintum? - paklausė oficiali Nacionalinės krepšinio asociacijos internetinė svetainė.
- Manau, taip nežaidžia niekas kitas. Mano žaidimas pakankamai sklandus, neišsiskiriantis. Aš pelnau 20 taškų, atkovoju 5 kamuolius, tačiau tai tylus, ramus žaidimas. Stengiuos kuo geriau žaisti visose aikštelės vietose.

- Ar yra skirtumas tarp snaiperio ir "taškų darymo mašinos"?
- Skirtumas yra, tačiau manau, kad aš atlieku abi funkcijas. Esu gimęs pelnyti taškus, nesvarbu, ar tai būtų greitoje atakoje, ar atsikovojus kamuolį puolime. Tuo tarpu snaiperis pasikliauja tik tolimais metimais, nesirūpindamas kitais krepšinio elementais.

- Ar tu treniravaisi staigiai išmesti kamuolį aukštai pašokęs?
- Aš išties daug dirbau praėjusią vasarą. Manau, kad anksčiau nemokėjau staigiai išmest kamuolio. Todėl kai gynėjai pradėjo man skirti daugiau dėmesio, aš privalėjau išmokti staigiai mesti.

[nuotrauka1]- Treniruotėse jau pirmaisiais metais drąsiai metei iššūkį Ray Allenui. Ar su tokia pačia drąsa žaidi ir dabar?
- Nieko nebijau, nesvarbu ar žaidžiu prieš Tracy McGrady ar prieš Kobe Bryantą. Tiesiog einu į aikštę, žaidžiu ir jaučiu malonumą. Toks aš esu nuo pat vaikystės.

- Per pastaruosius keletą metų "Bucks" komandoje įvyko nemažai permainų - žaidėjų mainai, naujo trenerio, generalinio vadybininko paskyrimas. Kokia tavo nuomonė apie praėjusios vasaros pokyčius?
- Tik teigiama! Kai atvykau į ikisezoninę stovyklą, pagalvojau, kad su šia komanda galima laimėti ir patekti į atkrintamąsias varžybas. Mes nustebinome labai daug žmonių. Treneris Terry Porteris labai prisidėjo suteikdamas žaidėjams tikėjimą savo jėgomis, troškimą laimėti. Visą savo karjerą jis stengėsi laimėti ir mes dabar tiesiog mokomės iš to. "Bucks" komandoje yra daugybė krepšininkų, kurie trokšta pergalių ir džiaugiasi galimybe žaisti su šiuo treneriu.

- Ar laimėdamas ir paneigdamas išankstines žmonių prognozes jauti išskirtinį pasitenkinimą?
- Be abejonės. Mes turėjome būti tarp Rytų konferencijos autsaiderių. Tai suteikė papildomą motyvaciją kovoti. Ir tikimės išsaugoti šį nusiteikimą toliau.

- Atrodo, kad "Bucks" krepšininkai labai gerai sutaria tarpusavy, tiesa?
- Komandos mikroklimatas išties geras. Mes tarpusavy gerai sutariame ir už aikštės ribų, o tai, be abejonės, yra didelis pliusas. Kai komandoje vyrauja geri santykiai, ji gali pasiekti kur kas daugiau.

- Kai pataikai tritaškį, visad iškeli smilių į viršų. Juk tai ne pasipūtimas, tiesa? Gal gali paaiškinti skaitytojams, ką tuo nori pasakyti?
- Kaskart, pataikęs tolimą metimą, dėkoju Dievui. Tai kažkoks ryšys tarp mūsų. Tai tikrai nėra pasipūtimo ženklas.