M.Šidlauskas: „Kaip kaunietis, sergu ir stebiu tik „Žalgirio“ pasirodymą“

Nacionalinėje krepšinio lygoje sezoną pradėjo „Mažeikių“ krepšinio komanda. Sirgaliams įdomu, kuo ir kaip gyvena žaidėjai, kokias jie mato komandos perspektyvas.
„Santarvė“ ketvirtadieniais pristatys po vieną ekipos žaidėją. Kiekvienam jų bus pateikti tie patys žaibo interviu klausimai.

Šią savaitę „Santarvė“ pakalbino 192 cm ūgio gynėja Modestą Šidlauską.

– Amžius, nuo kelerių metų pradėjai žaisti krepšinį, pirmasis treneris, karjera, kaip atsiradai „Mažeikiuose“.
– Esu 26-erių metų, krepšinį pradėjau žaisti Kaune, pas trenerį Ramūną Butautą. Treniruotės vykdavo netoli namų, kieme tik krepšinį ir žaisdavome, tad kito pasirinkimo ir nemačiau. Treniruotes pradėjau lankyti ir visus moksleiviškus sporto metus žaidžiau vienoje komandoje su Linu Kleiza. Po Sporto mokyklos baigimo rungtyniavau Lietuvos krepšinio A lygos komandoje Kauno „Buratina“ (ji vėliau vadinosi „Hermio projektai“). Žaidžiau joje trejus metus, po to LKL „Šiaulių“ komandoje, su ja tapau bronzos medalininku. Po to dvejus metus rungtyniavau Prienų „Rūdupyje“, pusę metų žaidžiau Anglijoje, ir štai jau antrus metus atstovauju „Mažeikiams“.

– Kokia stiprioji ir kokia silpnoji Tavo asmeninio žaidimo pusės?
– Tų silpnų vietų gal yra net daugiau negu stiprių, todėl per treniruotes tobulinti dar reikia daug ką: gerinti metimą, taikliau atakuoti nuo baudos metimų linijos ir panašiai.

– Koks Tavo asmeninis rezultatyvumo rekordas?
– Studentų krepšinio lygoje per vienas rungtynes daugiausiai esu įmetęs 41 tašką, tai turbūt ir yra mano rezultatyvumo rekordas.

– Įsimintiniausios rungtynės – nebūtinai tos, kuriose pats dalyvavai?
– Kaip ir daugeliui, labiausiai į atmintį įstrigo Kauno „Žalgirio“ rungtynės Tel Avive, kai paskutinėmis akimirkomis lietuviai dėl neįtikėtino varžovų metimo neteko kelialapio į Eurolygos finalo ketverto kovas.

– Ką manai apie teisėjus ir sirgalius?
– Teisėjas – tai kaip ir žaidėjas, jam taip pat būna blogų dienų, nesiseka teisėjauti, daro klaidų. Geram žaidėjui tokių dienų yra mažai, tą patį galima pasakyti ir apie teisėją – geram teisėjui tokių dienų turi būti mažai. Nors žinau, kad jeigu skyrė pražangą, nieko nebepakeisi, teisėjas savo sprendimo neatšauks, bet aš vis tiek pasakau savo nuomonę – gal kitąkart jis nebepadarys tokios klaidos.
Krepšinio nebūtų be sirgalių. Žiūrovų palaikymas man yra labai svarbus: atrodo, jau nebėra jėgų, tačiau būgnų gaudesys – toks, koks lydėjo praėjusį sezoną, vėl suteikia naujų jėgų, užveda ir vėl leki į priekį.

– Didžiausią įspūdį palikęs žaidėjas ir komanda?
– Vienintelio tokio žaidėjo idealo neturiu, tačiau akį džiugina Chuano Karloso Navaro, Rimanto Kaukėno ir anksčiau – Arvydo Macijausko žaidimas. Iš komandų, tai nereikia nė klausti – kaip kaunietis, atidžiai stebiu Kauno „Žalgirio“ pasirodymus.

– Koks Tavo valgiaraštis sezono metu ir kokie valgiai mėgstamiausi, kai nerungtyniauji?
– Ne sezono metu valgau ir tokius patiekalus, kaip pica, kebabas, bulvės, kurių kitu metu nevalgau. Sezono metu – tik lengvesnis maistas: vištiena, makaronai, daržovės ir ypač žuvis.

– Tavo požiūris į alkoholį…
– Alkoholio reikia žinoti kada ir kiek vartoti. Ne sezono metu galima išgerti ir daugiau, o per sezoną – nematau nieko blogo, jeigu išgeriu vieną kitą bokalą alaus, tik svarbu žinoti kada.

– Šeiminė padėtis, automobilis, augintinis…
– Turiu draugę Laurą, važinėju 1996 metų laidos automobiliu „Peugeot 406“. Augintinio neturiu.

– Kokie Tavo asmeniniai planai šiam sezonui? Prognozės – kokią vietą užims komanda?
– Mūsų žaidimas šlubuoja, visi laukia, kada pagerės. Stengiamės, plušame per treniruotes, tačiau jau praėjo du mėnesiai ir turime rodyti rezultatus. Manau, kad programa minimum – patekti į finalo ketvertą, maksimum – iškovoti čempionų medalius. Stengsimės tai padaryti.