Maldos prie aikštės, ramybė namuose ir versle: kaip dabar gyvena "Žalgirio" legenda M.Brownas

Vienu išskirtiniausių legionierių Kauno „Žalgirio“ klubo istorijoje buvo amerikietis Marcusas Brownas, Sporto halėje susirinkusių žiūrovus emocijas iki aukščiausios ribos pakeldavęs savo taikliais tritaškiais, o kartais – ištisomis jų serijomis.

Tris sezonus su pertrauka (2007-2008, 2009-2011 m.) Kaune praleidusiam amerikiečiui būtent „Žalgiris“ tapo paskutine profesionalaus krepšininko karjeros stotele, rašo Krepšinis.lt.

Per tą laiką „Žalgiryje“ jis po du kartus tapo LKL ir BBL čempionu, po kartą – naudingiausiu LKL ir BBL finalų žaidėju, o Vladimiras Romanovas savo šėlsmo laikais amerikietį netgi bandė pastatyti prie „Žalgirio“ trenerio vairo, nors pats M. Brownas vėliau apie tokį karjeros įrašą kalbėjo itin nenoriai.

„Mes neturėjome trenerio, ir jie man tiesiog užlipdė šią etiketę. Aš tikrai nenorėjau veltis į visa tai“, – ESPN yra sakęs M. Brownas.

Du pirmus sezonus būdamas „Žalgirio“ nariu M. Brownas buvo ir rezultatyviausias ekipos žaidėjas Eurolygoje – vidutiniškai per rungtynes pelnydavo po 14,4 ir 11,6 taško.

191 cm ūgio snaiperiui priklauso ir vienas iš įsimintiniausių individualių pasirodymų per „Žalgirio“ dalyvavimo Eurolygoje istoriją. 2007-ųjų gruodžio 13-ąją Kaune į Bolonijos „Virtus VidiVici“ krepšį jis sumetė 31 tašką, realizuodamas 7 iš 9 tritaškių.

Gerokai patriukšmauti Europoje M. Brownas buvo spėjęs dar ir prieš atvykdamas į „Žalgirį“. 2004-aisiais, atstovaudamas Maskvos CSKA, jis buvo išrinktas į pirmą geriausią Eurolygos žaidėjų penketą, du kartus pateko į antrą geriausią penketuką.

Per karjerą Senąjame žemyne M. Brownas tapo Prancūzijos, Turkijos, Rusijos, Lietuvos, Izraelio ir Ispanijos čempionu.

Du sezonus prieš apsivelkant „Žalgirio“ marškinėlius M. Brownas būtent ir žaidė Ispanijoje, Malagos „Unicaja“ komandoje, su kuria 2006-aisiais sensacingai triumfavo ACB pirmenybėse. Šio miesto „Malaga Hoy“ interneto portalas ir pasidomėjo, ką veikia ir kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena 46-erių amerikietis.

Kartu su šeima M. Brownas įsikūręs visiškai netoli nuo ten, kur gyvena Memfio „Grizzlies“ komandai atstovaujantis Jonas Valančiūnas. Amerikiečio gyvenamoji vieta – Vakarų Memfis, kurį nuo Memfio skiria tik Misisipės upė – ją kirsti galima abu miestus jungiančiu tiltu. Tiesa, jei Memfis priklauso Tenesio valstijai, Vakarų Memfis jau yra Arkanzase.

2011-aisiais į savo gimtąjį miestą sugrįžęs M. Brownas kurį laiką ilsėjosi, bet ilgainiui nusprendė nuo krepšinio nenutolti. Vyras savo sukauptą patirtį pasiryžo perduoti jaunesnėms kartoms ir ėmėsi darbų vidurinėje mokykloje, kurią pats kadaise baigė – pradžioje savanoriavo padėdamas Vakarų Memfio „Blue Devils“ vaikinų komandos trenerių štabui, o ilgainiui pats perėmė jos vairą.

Pažymėtina, kad šiemet jo auklėtiniai po labai ilgos pertraukos tapo Arkanzaso valstijos tarpmokyklinių varžybų čempionais. Nuo tada, kai buvęs žalgirietis tapo komandos treneriu, jo vadovaujami vaikinai iš 93 sužaistų oficialių rungtynių laimėjo 79, o M. Brownas apskritai tapo pirmuoju žmogumi, šį turnyrą laimėjusiu ir žaidėjo, ir trenerio vaidmenyje.

„Kaip treneriui man tai yra pirmasis titulas – esu labai patenkintas savo komanda, didžiuojuosi vaikinais. Patirtis treniruojant – unikali, dabar jau jaučiuosi lyg būdamas savo rogėse, nors pradžioje nebuvo lengva. 3-4 metus pabuvau asistentu, o dabar vyriausiuoju treneriu pats darbuojuosi 3 sezoną“, – pasakojo M. Brownas.

Paklaustas, ar nesvajoja kada nors stoti prie NCAA ar netgi NBA komandos vairo, buvęs krepšininkas karjeros pokyčių galimybių neatmetė.

„Esu pasiruošęs tam, kas laukia. Su žmona esame kilę iš Vakarų Memfio, pastaruoju metu čia dirbti buvo labai patogu, jautėmės laisvai. Kaip tėvas savo vaikams noriu būti pavyzdys, o daug keliaudamas to daryti negalėčiau. Tačiau žiūrėsime kas bus ateityje – jei atsiras kokia nors susidomėjusi komanda, spręsime“, – teigė jis.

Jūsų dėmesiui – „Malaga Hoy“ pokalbis su M. Brownu, kurio metu krepšininkas mintimis trumpam sugrįš ir į Sporto halę, kur, vedinas savotiško keršto, sužaidė išskirtines rungtynes ir padovanojo Kaunui pergalę.

– Marcusai, dabar visas pasaulis kalba apie koronavirusą, kuris JAV pridarė daug žalos. Kokia situacija Arkanzaso valstijoje ir jūsų gyvenamoje aplinkoje?

– Regis, padėtis pamažu normalizuojasi, bet vertinant bendru šalies mastu tikrai buvo labai sudėtingų momentų. Kai kurie apribojimai dar labai griežti. Tačiau visa laimė, kad mūsų apylinkėse nėra labai daug ligos atvejų ir mirčių nedaug. Tuo reikia pasidžiaugti.

– Ar M. Brownas kaip žaidėjas skiriasi nuo M. Browno krepšininko?

– Ne, ne. Išlikau lygiai toks pat kovingas, koks buvau ir krepšininko karjeros metais. Vienintelis skirtumas yra tas, kad būdamas žaidėju tu gali kontroliuoti, daryti veiksmus aikštelėje. Tačiau būnant treneriu tau kartais telieka sėdėti ir melstis už savo žaidėjus, kad jie įvykdytų nurodymus, kuriuos esi pats davęs.

– Savo nurodymus dalijote Chrisui Moore'ui, kuriam yra prognozuojama karjera NBA – kitą sezoną jis jau žais NCAA Auburn koledžo komandoje. Ar tai išskirtinis žaidėjas?

– Tikrai taip. Jis labai įdomus kaip krepšininkas, tačiau dar labiau – kaip žmogus. Puikus vaikinas, komandos žaidėjas – jis aukojasi dėl kitų, kiti – dėl jo. Mėgaujiesi galimybėmis treniruoti tokius žaidėjus.

– Be krepšinio, koks yra jūsų gyvenimas Vakarų Memfyje?

– Turiu keletą savo įmonių, bet iš esmės stengiuosi gyventi ramiai. Svarbiausias dalykas man – šeima. Bandau mėgautis kiekviena diena. Taip, krepšinis buvo ir yra svarbi mano gyvenimo dalis, tačiau aš noriu būti vyras, tėvas, šeimos narys. Turiu tris dukras ir sūnų. Ne, krepšinio jie nežaidžia – namuose bandau būti tėvas, o ne treneris. Daug laiko treneriu išbūnu apskritai, todėl su šeima smagiau tiesiog gerai leisti laiką.

– Ar pasiilgstate profesionalaus krepšininko karjeros gyvenimo?

– Taip, retkarčiais. Pasiilgstu rūbinės, rutinos, rungtynių dienos jausmo, rytinės metimų serijos ir tuomet laukiančių pietų... Tikrai pasiilgstu rutinos. Ir, žinoma, konkurencijos aikštelėje – tikrojo egzamino.

– Kas yra svarbiau – talentas ar darbas?

– Abu dalykai. Tu turi turėti talentą. Tačiau, jeigu turėdamas talentą tu nedirbi, talentas nyksta. Niekada negali sustoti dirbti, treniruotis. Negali praleisti penkių ar šešių mėnesių nieko nepraktikuodamas. Gali būti labai talentingas, bet turi turėti ir darbo etiką – man tai tolygūs dalykai. Yra nerealių žaidėjų – Michaelas Jordanas, Kobe Bryantas ar Kevinas Durantas – jie nepaprastai talentingi, bet pažvelgęs giliau supranti, kokią tobulą darbo etiką jie sau susikūrė. Gali gimti talentingas, bet privalai turėti šią etiką.

– Kai vilkėjote Malagos „Unicaja“ marškinėlius, po vienų rungtynių su Vitorijos „Tau Ceramica“ koridoriuje labai stipriai užsipuolėte Igorį Rakočevičių. Kas ten nutiko?

– Visiškai tiksliai nepasakysiu, kas nutiko – kažkoks niuansas žaidimo metu. Bet aš labai supykau – tąsyk nežaidėme gerai, pralaimėjome namuose. Kai esi komandos lyderis ir dėl traumų aikštėje negali pademonstruoti savo geriausio krepšinio, apima įvairios emocijos. Taigi... Tačiau po metų, jau žaisdamas „Žalgiryje“, Kaune su juo atsiteisiau iš peties (M. Brownas tąsyk pelnė 27 taškus, pataikė visus 6 mestus tritaškius, o Rimanto Grigo treniruotas „Žalgiris“ Eurolygos rungtynėse 95:92 įveikė „Tau Ceramicą“, I. Rakočevičius savo ruožtu surinko 18 taškų, – red. past.).

– Kaip manote, ar skirtumas tarp NBA ir Europos krepšinio mažėja, ar auga?

– Manau, kad NBA vis labiau plečiasi, pradėjo savo turnyrą Afrikoje. NBA komandos dažnai vieši Kinijoje. Eurolyga šiuo metu pati turi kovoti dėl žaidėjų su Kinija. Apskritai žaidimas iki šiol darėsi vis globalesnis – gerų žaidėjų matėme ir matome iš įvairių žemynų. Buvo Yao Mingas, yra Serge'as Ibaka, Pascalis Siakamas, Giannis Antetokounmpo. Akivaizdu, kad geri krepšininkai išauga ne tik JAV.

– Kaip pats reaguojate į šį modernų krepšinį – priklausomybė nuo tritaškių vis didesnė, tačiau yra besiskundžiančių, kad žiūrėti rungtynes neįdomu. Ar jums tai patinka?

– Man tai patinka. Čia tiesiog filosofinis klausimas. Žaidimas dabar orientuotas į puolimą, o tai yra pramoga. Jeigu tik turi tokias galimybes... Pasižiūrėkite į „Golden State Warriors“ – jie turėjo žaidėjus, galinčius kurti būtent tokį krepšinį. Ir jie laimėjo. Ar jūs tikite, kad Toronto „Raptors“ būtų nugalėję „Warrriors“ tuo atveju, jei K. Durantas būtų nesusižeidęs? Kas būtų, jeigu būtų, tačiau faktas, kad dabar krepšinyje yra kur kas daugiau vaikinų, galinčių gerai atakuoti iš toli.

– Žaidėte šešiose šalyse ir laimėjote visų jų čempionatus. Apmaudu, kad nepavyko triumfuoti Eurolygoje?

– Ne, ne. Tu turi suprasti, kaip sunku nukeliauti iki Eurolygos viršūnės. Labai, labai sunku. Ir nėra ko gailėtis. Yra žmonių, kurie šį faktą bando traktuoti negatyviai, uždėti ženklą. Tačiau ko čia gailėtis, kam į tai kreipti dėmesį? Kai aš debiutavau Eurolygoje, niekas apskritai nežinojo, kas tas M. Brownas. Tuo metu Eurolyga turėjo Antoine'ą Rigaudeau, Davidą Riversą, Manu Ginobilį, Dino Radją, Marko Jaričių... Niekas negalvojo apie M. Browną, ir aš apskritai galiu didžiuotis, kad pakilau iki savo pasiekto lygio, dalyvavau finalo ketverte.

M. Brownas baigdamas karjerą pirmavo visų laikų rezultatyviausių Eurolygos žaidėjų sąraše su 2739 taškais. Dabar šiame sąraše amerikietis yra 11-as, o pirmąją vietą su 4239 taškais užima Vassilis Spanoulis. Paulius Jankūnas su 3047 taškais yra 5-as.