Marčiulionis – apie kritiką rinktinei: to palaikymo gal nesijaučia, bet visi nori gero

Po skaudžios pamokos Turkijoje Lietuvos rinktinės viduje ieškoma ne pasiteisinimų, o būdų vėl tapti komanda, rašo "Delfi Sportas".

Augustas Marčiulionis pripažino, kad Stambule lietuviai atrodė sutrikę, nesusikalbėjo gynyboje, nesidalijo kamuoliu ir nuo pirmųjų minučių varžovams nusileido energija bei koncentracija.

Reaguodamas į Ąžuolo Tubelio žodžius, kad žaidėjams tenka palaikyti vieniems kitus, nes daugiau jų beveik niekas nepalaiko, A. Marčiulionis neslėpė matantis rinktinę supantį triukšmą.

Pasak gynėjo, palaikymo gal ir nesijaučia, tačiau jis neabejoja, kad gyvybiškai svarbioje dvikovoje su Bosnija ir Hercegovina Vilniuje komanda sulauks gausesnio sirgalių užnugario.

– Augustai, ar pavyko bent šiek tiek pailsėti po rungtynių su Turkija? Kada grįžote?

– Taip, pavyko. Kitą dieną ryte grįžome, surengėme lengvą, labiau kūnui skirtą treniruotę. Atsigavome ir pailsėjome. Manau, grįžus namo pagerėjo ir emocinė savijauta. Dabar tiek psichologiškai, tiek fiziškai jaučiamės geriau nei prieš porą dienų.

– Peržiūrėjote rungtynes su Turkija. Ramiai jas įvertinus, kas labiausiai neveikė ir ką labiausiai reikėtų taisyti prieš rytojaus mačą?

– Manau, tiesiog turime geriau vykdyti tai, ką buvome susitarę. Nežinau, ar priežastis buvo ta, kad žaidėme išvykoje, kai kuriems tai buvo pirmas kartas, ar dar kažkas. Atrodėme sutrikę. Nors gynyboje lyg ir buvo aišku, ką norime daryti, leidome jiems eiti į stipriąsias puses ir primesti lengvų taškų. Žaisdami namuose jie pagavo bangą, be to, turi gerų žaidėjų, todėl jau buvo sunku pasivyti.

Svarbiausi dalykai yra energija ir koncentracija – šiose srityse negalime nusileisti kitoms komandoms. Manau, nuo pat pradžių Turkijai šiek tiek nusileidome abiem aspektais. Rytoj turime žaisti fiziškai, būti tinkamai susikaupę ir, manau, vaizdas bus geresnis.

– Ką labiausiai akcentuojate rengdamiesi Bosnijos rinktinei?

– Fiziškumą, nes jie turi stiprius kūnus. Rotacijoje bosniai neturi labai daug žaidėjų, todėl akcentuojame, kad turėsime atlaikyti jų kontaktą. Jie turi tikrai gerų aukštaūgių. Manau, svarbiausia bus atsikovoti kamuolius – jeigu tai padarysime, turėsime gerus šansus laimėti.

– Augustai, žmogiškas klausimas. Treneris negali iki galo pajusti, ką jaučia žaidėjai, ar kalbėti už juos. Po tokio pralaimėjimo žaidėjai tarpusavyje turi stipresnį ryšį. Kaip jautėtės, ką tarpusavyje kalbėjote ir su kokiomis emocijomis pasitinkate kitas rungtynes?

– Norime laimėti, tai savaime aišku. Tačiau yra viena, kai pralaimi žaisdamas gerai ir taip, kaip nori, ir visai kas kita – pralaimėti taip. Jautėsi, kad nežaidėme kartu, nekomunikavome ir nesidalijome kamuoliu taip, kaip galėjome.

Turime grįžti prie dalykų, kurie mums padėjo antroje rungtynių su Mičiganu pusėje. Turime juos vėl atlikti. Mums, kaip žaidėjams, svarbu gerai komunikuoti tarpusavyje ir išlaikyti tą ryšį. Jeigu mėgausimės krepšiniu ir žaisime kartu tiek gynyboje, tiek puolime, vaizdas bei rezultatas bus kitokie. Visiems nuo to bus geriau.

– Kas per rungtynes su Mičiganu nutiko rūbinėje, kad po pertraukos į aikštelę išėjo visiškai kita komanda? Kodėl to paties nepavyko padaryti su Turkija?

– Nežinau. Tai dvi skirtingos istorijos. Viena yra žaisti namuose prieš universiteto komandą ir suprasti, kad tikrai reikia kažką keisti. Aišku, su Turkija irgi reikėjo kažką keisti, to ir norėjome. Rūbinėje taip pat pasikalbėjome, nes buvome nepatenkinti tuo, kaip atrodėme. Norėjome į aikštelę grįžti su agresyvia energija. Pirmąsias kelias antrosios pusės minutes prieš Turkiją pradėjome neblogai, bet tada praleidome kelis tritaškius, šiek tiek pasimetėme, sutrikome ir vėl nustojome žaisti kartu. Tai padaryti išvykoje prieš gerą komandą yra daug sunkiau.

– Ar tokį žaidimą galėjo lemti tai, kad rinktinėje yra daug naujų veidų? Pats debiutavote nacionalinėje komandoje – gal rungtynių pradžioje jautėte didelį jaudulį?

– Ne, nepasakyčiau, kad buvo jaudulys. Manau, tiesiog padarėme kelias klaidas gynyboje. Kaip ir sakiau, žaidžiant išvykoje prieš gerą komandą padarai vieną kitą klaidą ir jau matai, kad rezultatas nėra tavo naudai. Prieš kitokią komandą atsilikimą būtų lengviau panaikinti. Turkija yra gera komanda ir laikė rungtynes savo rankose. Ji turi NBA patirties sukaupusių žaidėjų, gerus kūnus, todėl sugrįžti yra daug sunkiau.

Patirties trūkumas taip pat visuomet turi šiokios tokios įtakos. Pats irgi, manau, pridariau klaidų, kurių galbūt nebūčiau padaręs per draugiškas ar kitokias rungtynes. Čia kiekvienam yra asmeniška, bet galiausiai svarbiausia tai, kad kolektyviai nežaidėme gerai.

– Ąžuolas po rungtynių su Turkija pasakė, kad bandote palaikyti vieni kitus, nes apskritai jūsų nelabai kas palaiko. Ar tarp krepšininkų jaučiate, kad trūksta krepšinio bendruomenės palaikymo?

– Na, žinote, ta bendruomenė visą laiką skaldosi. Nežinau, bent jau iš savo pusės... Man tai pirmas kartas rinktinėje, todėl tiesiog darau tai, ką turiu daryti. Esame jauni žmonės, naudojamės internetu, turime „Instagram“, todėl matome, kas vyksta. Gal to palaikymo ir nesijaučia, bet suprantu, kad Lietuvoje krepšinį tikrai labai stipriai mylime ir visi nori gero. Būdai, kuriais to gero siekiama, jau yra kiekvieno asmeninis dalykas. 

Aš tiesiog atlieku savo darbą. Tikrai žinau, kad rytoj Vilniuje susirinks daugiau žmonių nei per draugiškas rungtynes. Manau, palaikymas bus.

– Koks planas prieš bosnius?

– Negaliu daug išduoti. Tikrai tam ruošiamės, tai buvo vienas pagrindinių mūsų treniruotės akcentų. Daugiau nenoriu pasakoti.