Marčiuliono treneris – apie niekur negirdėtą susipažinimo istoriją: neprisisegęs diržo skraidė gatvėse

Nors Augusto Marčiulionio karjera NCAA čempionate jau baigėsi, jo atstovauto „Saint Mary’s Gaels“ universiteto bendruomenė gražiausiais žodžiais prisimena lietuvio etapą už Atlanto, rašo Krepšinis.lt.

Šįkart prisiminimais pasidalinti nusprendė ketverius metus mūsiškį treniravęs Randy Bennettas, kuris atskleidė, kad jau du dešimtmečius gali laikyti Augusto tėtį Šarūną Marčiulionį savo pažįstamu, o su pastarojo atžala susipažino, kai šiam buvo vos vieneri.

„Pažinojau jo tėtį. Keistas dalykas, bet turėjau šalia gyvenusį draugą, kuris irgi žaidė „Golden State Warriors“ (buvusi Š. Marčiuliono darbovietė – Delfi). Vieną dieną jis man pasiūlė susipažinti su Šarūnu, tad nuėjome kartu papusryčiauti ir susitikome. Vėliau Šarūnas pakvietė mane atvykti į Lietuvą, kur turėjo savo vardo krepšinio akademiją.

Nuvykau ten kelioms dienoms, artimiau susipažinome, o kai mane pasitiko oro uoste, jis (Š. Marčiulionis) turėjo mažą, vienerių metų vaiką, sėdintį automobilio viduryje ir zujantį aplink. Tai buvo Augustas. Tada nesupratau, bet pagalvojau, kad jis net nėra prisisegęs diržo, bet skraido šiomis gatvėmis“, – besijuokdamas prisiminimais dalinosi 62-ejų strategas.

Tęsęs unikalią istoriją, R. Bennettas prisiminė, kaip prieš penketą metų pamatė Augusto duomenis skautingo analizėje ir nieko nelaukdamas paskambino senam bičiuliui Šarūnui.

„Bet kokiu atveju, palaikėme ryšį su Šarūnu, bet nieko konkretaus neplanavome. Jis – tiesiog draugas ir puikus žmogus, –teigė amerikietis. – Tada vieną rytą skaičiau skautingo analizę per pusryčius ir pamačiau 16-kos ar 17-os metų vaikino vardą – Augustas Marčiulionis.

Pagalvojau, kad čia turi būti tas pats vaikis, todėl paskambinau Šarūnui ir sužinojau, kad čia tikrai jis. Net nežinojau, kad jis žaidė (krepšinį). Pasakiau Šarūnui, kad jei tavo vaikas nori mokytis bei žaisti koledže, mes mielu noru jį priimtume. Taip ir užsimezgė mūsų ryšys.“

Galiausiai R. Bennettas nušvietė paskutinius jaunojo Marčiulionio žingsnius prieš prisijungiant prie „Saint Mary’s Gaels“ universiteto, su kuriuo lietuvis šį sezoną žaidė „Kovo beprotybėje“.

„Augustas net nežinojo, ar atvyks. Tačiau kai atėjo laikas priimti sprendimą, jis nusprendė, kad atvažiuos. Manau, jog tiek jo tėtis, tiek ir jis pats to norėjo. Bet nebuvo taip, kad augdamas jis galvotų vien tik apie žaidimą JAV. Jis didžiavosi tuo, kur rungtyniavo, taip pat buvo svarbi figūra Lietuvos jaunimo krepšinyje – U17, U19 amžiaus grupėse – jis buvo ten visur.

Taigi, jis atvyko, jam patiko. Važinėjomės su golfo vežimėliu, o Augustas visai nieko nežinojo apie mūsų mokyklą, tad buvo gana juokinga. Tačiau jis vis tiek atvažiavo į „Saint Mary’s“ ir nuo to viskas prasidėjo“, – sakė nuo 2001 m. šiame universitete dirbantis specialistas.

Pabaigai R. Bennettas šiuo metu traumą besigydančiam savo auklėtiniui skyrė gražius žodžius.

„Kaip minėjau – jis buvo gana naivus, paprastas nekaltas vaikis. Jam reikėjo pereiti per viską, ką patiria kiekvienas 18-metis JAV, skirtumas tas, kad jis ne čia užaugo. Jis tai padarė ir yra nerealiai geras žmogus“, – tikino net 784 „Gaels“ rungtynėms vadovavęs strategas.

Paskutiniame NCAA sezone vilnietis įžaidėjas fiksavo 14,2 taško (34,7 proc. trit.), 3,1 atkovoto kamuolio ir 5,9 rezultatyvaus perdavimo rodiklius ir antrus metus iš eilės tapo geriausiu savo konferencijos krepšininku bei užsitikrino vieno geriausių žaidėjų komandos istorijoje vardą.