Mario Pesquera: "Reikia žengti mažais žingsneliais"

Gegužės 11-ąją iš Ispanijos krepšinio rinkinės vyriausiojo trenerio pareigų pasitraukus Moncho Lopezui, krepšinio federacija negalėjo ilgai svarstyti, ką paskirti naujuoju rinktinės strategu. Todėl dar tą patį mėnesį buvo patvirtinta, kad rugpjūčio 15-28 dienomis Atėnuose vyksiančiose olimpinėse žaidynėse prie Ispanijos rinktinės vairo stovės Mario Pesquera - buvęs šalies jaunimo rinktinės treneris.

- Ar labai nustebote, gavęs kvietimą pakeisti Moncho Lopezą? - M.Pesqueros paklausė oficiali FIBA svetainė.
- Mane labiausiai nustebino Moncho pasitraukimas iš rinktinės. Tačiau jis turėjo sutartį su ACB klubu, todėl manė, kad tai bus geriausia išeitis. Tikėjausi būti pasirinktas rinktinės treneriu - jau ilgokai dirbu šalies krepšinio federacijoje.

- Kaip skiriasi Jūsų krepšinio suvokimas nuo pirmtakių - M.Lopezo ir Javiero Imbrodos?
- Visi esame krepšinio treneriai ir turime laikytis bendrų principų, taisyklių. Tačiau kiekvienas strategas turi savų idėjų, todėl tas taisykles skirtingai pritaiko. Štai čia ir prasideda krepšinio skirtumai.

- Ką Jums reiškia vyriausiojo rinktinės trenerio postas?
- Tapti nacionalinės komandos strategu buvo didžiausia mano svajonė. Aš 13 metų dirbau su ACB lygos komandomis, treniravau jaunimo rinktinę ir, nors ir svajodavau apie nacionalinės rinktinės trenerio pareigas, abejojau, kad kada nors tai įvyks. Traukinys pravažiuoja tik kartą, todėl aš džiaugiuosi laiku į jį patekęs.

- Raulis Lopezas, rungtyniaujantis "Utah Jazz", neatvyks į olimpinę rinktinę. Ką jis galėtų įnešti į šią komandą?
- Raulis atneštų daug naudos, nes yra aukštos kvalifikacijos žaidėjas, puikiai pasirengęs fiziškai, gerai mąstantis. Tai - neįprastas žaidėjas, todėl ir rungtyniauja NBA. Visgi aš nemėgstu verkšlenti, todėl reikia susikaupti ir dirbti su tais žaidėjais, kuriuos turime, o ne kuriuos galime turėti.

[nuotrauka1]- Galbūt R.Lopezo buvimas sumažintų spaudimą, tenkantį rinktinės lyderiui Pau Gasoliui? Ar jis pajėgus nešti naštą, kuri neabejotinai bus užkrauta ant jo pečių olimpiados metu?
- Manau, kad jis gali atlaikyti bet kokį spaudimą. Pau sužaidė apie 200 rungtynių NBA, būdamas žvaigžde Memfyje. Toje komandoje jis yra lyderis ir dažniausiai sunkiausiu momentu kiti žaidėjai žiūri į jį. Pau labai lengvai susidoroja su jį užgulusiu spaudimu, o mūsų užduotis bus apsaugoti jį nuo bereikalingų rūpesčių. Mes turime išmokti žaisti komandinį krepšinį, kad jam ilsintis nejustume skirtumo.

- "F.C.Barcelona" žaidėjas Juanas Carlosas Navarro pastaruoju metu taip pat demonstruoja puikią sportinę formą. Ar gali olimpinės žaidynės tapti nauju šuoliu jo karjeroje?
- Galiu patvirtinti, kad jis labai ambicingas. Juanas yra nepaprastai talentingas, labai atviras bei draugiškas ir tai puikiai atsispindi jo žaidime. Spaudimas jo beveik neveikia ir šia žaidėjas gali pataikyti bet kurią rungtynių minutę.

- Ar jis turi šansų pagaliau žaisti NBA?
- Jis neabejotinai turi pakankamai talento ten žaisti, nes NBA yra ne vienas blogesnis žaidėjas. Visgi svarbiausias klausimas yra ar jis pats nori išvykti už Atlanto. Europoje Juanas yra svarbus žaidėjas ir galbūt nenori nieko keisti.

- Jūs labai akylai stebite jaunojo Rudy Fernandezo žaidimą. 19-metį žaidėją į olimpines žaidynes žadėjo paimti ir treneris M.Lopezas. Ar Jūs pritariate kolegos nuomonei?
- Man jis labai patinka. Dar neturiu sudaręs galutinio žaidėjų sąrašo, tačiau aišku, kad jis yra ypač išskirtinis ir tokie žaidėjai gimsta labai retai.

- Kokia rolė komandoje numatoma Jorge Garbajosai?
- Jis - vienas svarbiausių komandos žaidėjų. Jorge yra nepaprastai atvira asmenybė, o tai, manau, - vienas svarbiausių krepšininko bruožų. Jis - puikus komandinio žaidimo atstovas, neišpuikęs, o aikštėje yra tikra žvaigždė. Dėl universalumo, sugebėjimo žaisti keliose pozicijose, šis krepšininkas mums ypač svarbus. Jis pavojingas ir iš toli, ir iš arti, sukuria daugiau erdvės komandos draugams. J.Garbajosa puikiai žaidžia ir gynyboje, nes dažnai gerai dengia net aukštesnius už save varžovus.

- Kokie pakeitimai numatomi šioje komandoje, palyginti su praėjusių metų rinktine, Švedijoje iškovojusia Europos čempionato sidabrą?
- Tai bus panaši komanda, svarbiausi žaidėjai išliks tie patys. Olimpiada skirsis nuo Europos čempionato, nes kiekviena komanda atvyks geriausios sudėties. Pavyzdžiui, pernai Serbija ir Juodkalnija buvo vidutiniokė, o šiemet ji bus nepalyginamai stipresnė.

- Kaip vertinate būbsimuosius varžovus: Kiniją, Argentiną, Naująją Zelandiją, Italiją bei Serbiją ir Juodkalniją? Kaip manote, ar bus rungtynių, kurias tiesiog būtina laimėti?
- Tai - labai stipri grupė, tačiau olimpiadoje lengvų varžovų ir negali tikėtis. Galbūt mūsų varžovai kiek pajėgesni, nei kitos grupės rinktinės, tačiau ir ten yra trys geros komandos - Lietuva, JAV ir Graikija.

Be abejo, labai svarbios rungtynės laukia su Argentina bei Serbija ir Juodkalnija. Privalom nugalėti italus, kurie, manau, geriausiai pasinaudojo savo žaidėjais Europos čempionate. Jie nuostabiai gynėsi, rungtyniavo labai susikaupę ir kartu, todėl jų žaidimas gerėjo viso turnyro metu.

Negalime pamiršti ir Kinijos, kuri turi nemažai gerų žaidėjų, ne tik Yao Mingą. Be to, su jais dirba daug NBA trenerio patirties turintis Delas Harrisas.

Tuo tarpu Naujoji Zelandija 2002 metų Pasaulio čempionate buvo ketvirta, todėl šios komandos nuvertinti irgi negalima. Gali kalbėti, kad lemiamos rungtynės yra su Argentina, o kitą dieną pralaimėti Naujajai Zelandijai. Reikia žengti mažais žingsneliais, o ne žiūrėti į kalną, laukiantį priešakyje. Mes turime įsikalti į galvą, kad galime nugalėti bet ką, bet taip pat atsiminti, kad lygiai taip pat bet kas gali įveikti ir mus.

- Ar nebijote, kad žaidėjai gali pervargti dar nesulaukę olimpinių žaidynių?
- Tai labai svarbu, nes sezono pabaigoje matome ne vieną fiziškai nusilpusį krepšininką. Turime nedaug laiko, taigi reikia padaryti, kad krepšininkai į žaidynes atvyktų pasiilgę krepšinio kamuolio, kovų. Jei taip nebus, mes nieko nepasieksime.