Matas Niparavičius apie traumas, krepšinį ir diplomą

Buvęs vienas perspektyviausių Lietuvos krepšininkų Matas Niparavičius dėl nutrukusios karjeros kaltina traumas, tačiau džiaugiasi, jog studijuodamas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) laiko veltui neleido, mokėsi ir sušlubavus profesionalaus krepšininko karjerai gali naudotis turimu diplomu.

Pasak elektrėniškio, nors jam ir nepavyko pasiekti karjeros aukštumų, dabar krepšiniu jis tiesiog mėgaujasi.

29 metų 203 cm ūgio puolėjas atsakė į Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sirgalių klausimus.

Savo karjeroje teko rungtyniauti ir LKL ir RKL lygose, dabar esi čia, Nacionalinėje krepšinio lygoje, ką manai apie šią lygą ir kuom ji skiriasi nuo kitų dviejų minėtų? 

Kol kas dar sunku kažką konkrečiai pasakyti, esu čia sužaidęs tik tris varžybas. Tačiau pirmas įspūdis yra tikrai geras. Yra daug pajėgių komandų, su kuriomis reikės „kapotis“ iki pat paskutinės minutės. Manau tai suteikia daug žavesio, kai niekad nežinai, kas gali laimėti. Matau labai įdomų ir nenuspėjamą sezoną. 

Š.Marčiulionio krepšinio Akademijos komanda šį sezoną gerokai pasikeitusi, kaip vertini komandos galimybes? 

Dar prieš sezoną, burdami komanda turėjome kelėtą tikslų. Pirmas, ir pagrindinis tikslas liko toks pat – ugdyti jaunus krepšininkus, kurie pasinaudoję mūsų komanda kaip tramplynu, vėliau galėtų išplaukti į platesnius vandenis. Tuo pačiu, norėjosi įnešti ir šiek tiek patirties, kad tie jauni žaidėjai lengviau adaptuotųsi NKL lygoje. Tad manau mums pavyko suburti labai neblogą kolektyvą, kur bus jaučiamas geras jaunų ir patyrusių žaidėjų balansas.  Konkrečiai prognozuoti galimų vietų ir rezultatų nelabai linkęs. Aišku, norisi tikėti, kad žaisime gerai, ir busime bent pirmoje lentelės pusėje. 

Ar yra iškelti tam tikri tikslai? O gal jūsų tikslas LKL? 

Pagrindinis tikslas – kiekvienose varžybose atiduoti visas jėgas. Pasibaigus rungtynėm, nesvarbu laimėsim ar ne, norisi žinoti, kad padarėme viską ką galėjom. Labai smagu stebėti jaunus žaidėjus, kurie tai supranta. Sugebėjome laimėti vienas varžybas, kai atsilikinėjome net 26-įų taškų skirtumu. Tokie dalykai parodo komandos charakterį, kuris manau yra tikrai tvirtas. O dėl LKL mes tikrai nemąstome, bent jau kokas. Mūsų tikslas kuo geriau pasirodyti NKL lygoje, o paskui jau žiūrėsim. Eisime žingsnis po žingsnio. 

Kaip manai, kokios savybės reikalingos sėkmingam krepšininkui? 

Sunku pasakyti. Yra daug krepšininkų, kurie skiriasi kaip diena ir naktis, bet ir tie, ir tie sėkmingai rungtyniauja. Tad vieno konkretaus recepto būti, ko gero, negali. Tačiau užsispyrimas, maksimalizmas ir pasitikėjimas savimi – manau yra tos savybės, kurios tikrai padeda kiekvienam krepšininkui. 

Ar turi planų tapti treneriu? 

Kol kas apie tai negalvoju. Turiu mėgstamą darbą, dar pajudu aikštelėje, tad šiuo metu esu patenkintas tuo ką darau. Kaip bus ateityje sunku pasakyti. Faktas, kad nenorėčiau visai nutolti nuo krepšinio, nemanau, kad ir sugebėčiau. 

Kaip pailsi nuo krepšinio? Koks yra tavo mėgstamiausias lauko žaidimas, veikla? 

Nuo krepšinio pailsiu darbe, nebūna kada apie krepšinį galvoti . O jei rimtai, tai krūviai nėra tokie dideli, kad pervargčiau fiziškai ar emociškai. Su nekantrumu laukiu savaitgalių, kada žaidžiam varžybas. 
Savo laisvalaikį leidžiu įvairiai. Kartais susitinku su draugais, kartu pažiūrim kokias varžybas, gan dažnai nueinu į kino teatrą. Vasara, aišku, veikla kiek įvairesnė. Tuomet stengiuosi kuo dažniau ištrūkti prie ežerų ar šiaip kokį pikniką susiorganizuoti. Visada smagu su gera kompanija išsikepti šašlyką ir pailsėti prie vandens. 

Ar pasiilgsti JAV? 

Žinoma. Ten praleidau ketverius metus, liko daug pažįstamų ir draugų. Planuoju kitą vasarą važiuoti aplankyti visus.

Sirgalių klausimai: 

Sveikas, Matai. Kadaise vaikystėj mums teko rungtyniauti vienas prieš kitą. Atsimenu buvai vienas talentingiausių Lietuvos krepšininkų tuo metu. Kiek pamenu buvo ir jaunių rinktinės ir NBA stovyklos. Bet kažkodėl didelė karjera nesusiklostė. Kodėl taip atsitiko? Traumos? Pasikeitė prioritetai? Kodėl vienas talentingiausių to meto krepšininkų taip niekada ir neužsivilko vyrų rinktinės marškinėlių? Sėkmės tau. 

Labas, ačiū už gerus žodžius. Sportinė karjera yra jau toks dalykas, kurio per daug nesuplanuosi. Taip, norai ir tikslai buvo aukšti, tačiau įvyko kaip įvyko. Traumos padarė savo. Jau per patį pirmą profesionalų sezoną, turėjau dvi operacijas, kurios labai stipriai paveikė tolimesnius mano planus. Tačiau niekada nemėgstu žvalgytis atgal. Visada realiai vertinu situaciją, žiūriu, ką turiu šiuo momentu ir ką daugiausiai iš to galima išspausti. Tam ir praleidau keturis metus Amerikos universitete, kad traumos atveju visada turėčiau atsarginį variantą. Tuo atsarginiu variantu dabar ir naudojuosi. 

Ačiū už sezoną, kai gynei garbę „Ežerūno – Kario“. O dabar klausimas: kurie geriausi krepšinio fanai sutikti per tavo karjerą? 

Fanų esu matęs išties nemažai. Buvo visokių: visiškai pametusių galvas dėl savo komandos, o buvo ir tokiu, kurie ateidavo tiesiog praleisti laiko, nes nenorėjo sėdėti namie. Įsiminė atmosfera, kuri būdavo kai dar žaisdavau JAV universitete. Ten varžybas visada žiūrėdavo nuo 9-ių iki 13-kos tūkstančių žiūrovų. Kai nuvažiavau, tikrai nesitikėjau, kad žmonės gali būti taip susidomėję studentų krepšiniu. Adrenalino kiekis kraujyje būdavo tiesiogiai proporcingas sirgalių skaičiui tribūnose. 
Žinoma, pernai metais „Ežerūno“ fanai irgi padarė įspūdį. Manau kiekvienam krepšininkui žaidusiam komandoje, buvo be galo malonu jausti tokį palaikymą. 

Įsimintiniausios varžybos per tavo karjerą? 

Ilgai galvoti nereikia. Tai buvo mano pirmasis sezonas po studijų JAV. Žaidžiau už Klaipėdos „Neptūną“ ir išvykoje susirėmėme su Kauno „Žalgiriu“. Sugebėjome juos įveikti pačioje halėje. Jausmas buvo tikrai geras. Visa komanda buvo ekstazėje. 

Didžiausias tinginys krepšininkas kurį teko sutikti? 

Būtų labai nekorektiška kolegų atžvilgiu pradėti mėtytis pavardėmis. Tuo laibiau, kad nebuvau sutikęs tokio, kuris būtų nepataisomas tinginys. Visi mes šiek tiek patinginiaujam, visi būnam pavargę ir be nuotaikos. Tik kažkurie perlipa per tą tinginį ir juda toliau, o kiti – ne. Kiekvienas renkasi savo kelią. Tačiau pažinojau vieną tokį krepšininką, kuris buvo super atsipalaidavęs ir per varžybas kartais žaisdavo net su dantų krapštuku burnoje. 

Tavo linkėjimas NKL fanams, klubams bei kolegoms.

Manau, visi norėtumėm, kad šis sezonas būtų pilnas intrigos ir įdomių varžybų, kuo daugiau pratesimų ir adrenalino. Labai panašu, kad viskas ta linkme ir juda. Yra daug panašaus pajėgumo komandų, kurios nori lipti kuo aukščiau ir kovoti dėl čempionų titulo. Tad ir palinkėsiu visiems intriguojančio ir neprognozuojamo sezono. Ačiū už klausimus.