Mėnesį be krepšinio praleidęs bosnis veržiasi į aikštelę

Kovo pradžioje kirkšnies traumą patyręs Vilniaus "Lietuvos ryto" puolėjas Haris Mujezinovičius ruošiasi grumtynėms dėl LKL ir BBL čempionų titulo. 32 metų 205 cm ūgio legionierius iš Bosnijos ir Hercogovinos šiomis dienomis baigė mėnesį trukusią reabilitaciją ir jau artimiausiu metu tikisi sugrįžti į aikštelę. Svarbiausias Eurolygos kovas nuo atsarginių žaidėjų suolelio stebėjęs aukštaūgis viliasi, jog šį sezoną pergalių skonio pavyks paragauti ir jam.

Pajuto pergalių alkį

— Hari, visą mėnesį buvote priverstas komandos draugų žaidimą stebėti nuo atsarginių žaidėjų suolelio. Kaip jautėtės?, — "Eurobasket.lt" paklausė H.Mujezinovičiaus.

— Visada sunku sėdėti ant atsarginių žaidėjų suolelio, o ypač tuo metu, kai žinai, kad gali padėti komandai laimėti rungtynes. Nekantrauju grįžti į aikštelę, nes jau spėjau pajusti ir pergalių alkį.[nuotrauka1]

Kaip bebūtų, manau, jog ekipa jau priprato žaisti be manęs ir Roberto Štelmaherio. Tą įrodo ir kelios įspūdingos pergalės prieš Vitorijos "Tau Ceramica" (Ispanija) ir Kauno "Žalgirį".

— Kada planuojate grįžti į aikštelę?

— Šią savaitę jau pradėjau treniruotis su komanda. Artimiausiu metu tikiuosi pasirodyti ir rungtynėse — noriu tinkamai pasirengti BBL finalo šešeto turnyrui.

— Kiek laiko Jums prireiks vėl įgyti optimalią sportinę formą?

— Šiuo metu jaučiuosi puikiai, netrukus turėčiau pilnai atsigauti. Pastarąsias 4 savaites daug dirbau individualiai, todėl į aikštę žengsiu 100 procentų pasiruošęs.

Vilniuje norėtų žaisti ir kitąmet

— Šį sezoną sostinės ekipos gretas nuolat retina traumos. Kas, jūsų manymu, dėl to kaltas?

— Traumos yra neatsiejama krepšinio dalis. Šiuo atžvilgiu šis sezonas mums klostosi itin nesėkmingai: dėl traumų aš ir R.Štelmaheris jau praleidome nemažai rungtynių, nuolat susižeidžia ir kiti krepšininkai.

— Ar Vilniaus klube norėtumėte likti ir kitą sezoną?

— Man tikrai patinka čia žaisti. Šią vasarą baigiasi mano sutartis, todėl su ekipos vadovais derėsimės dėl kontrakto pratęsimo.

Šiuo metu apie ateitį stengiuosi negalvoti, dabar man svarbiausia sėkmingai užbaigti reabilitaciją ir su komanda kiek įmanoma geriau pasirodyti BBL bei LKL atkrintamosiose varžybose.

Žinoma, sezonui artėjant į pabaigą teks neišvengiamai sėstis prie derybų stalo.

— "Lietuvos ryte" žaidžiate jau antrus metus. Ar spėjote pramokti lietuvių kalbos?

[nuotrauka2]— Šiek tiek kalbu lietuviškai, tačiau ne tiek, kiek norėčiau. Lietuvių kalba — labai sunki, be to, komandoje visi šneka angliškai, todėl naujų žodžių išgirstu retai.

— Pastaruosius du sezonus jus nuolat persekioja ta pati kirkšnies trauma. Ar dar tikite, kad pagaliau pavyks pilnai pasveikti?

— Esu įsitikinęs, kad pasveiksiu — praėjusią vasarą sėkmingai išsigydžiau analogišką traumą. Sausio pradžioje po kirkšnies išvaržos operacijos pernelyg skubėjau grįžti į aikštelę, todėl skausmai atsinaujino.

Nors komanda žaidė svarbiausias sezono rungtynes Eurolygoje, šį kartą buvau kantresnis ir pilnai išsigydžiau traumą.

Finale sieks revanšo

— Kaip vertinate "Lietuvos ryto" pasirodymą Eurolygos turnyre?

— Mums tai buvo tikrai neblogas sezonas, žinoma, galėjome nukeliauti ir toliau, jei traumos nebūtų patyręs pagrindinis įžaidėjas R.Štelmaheris. Latvio netektis itin skaudžiai atsiliepė komandos žaidimui antrajame etape.

— LKL ir BBL finale veikiausiai vėl teks kautis su Kauno "Žalgirio" krepšininkais. Ar dar prisimenate praėjusio finalo nuoskaudas?

— Žūtbūt sieksime revanšo. Praėjusį sezoną kauniečiai buvo stipresni, tačiau šiemet "Žalgirio" nuvertinti taip pat nevalia.

Kauno komanda dabar išgyvena krizę, tačiau tai daro ją dar pavojingesne. Finale favoritų nebus — abi ekipos turi vienodas galimybes laimėti.