Metas daryti išvadas – "Žalgirio" laukia klaidų nedovanosiančio CSKA barjeras

Šią savaitę Eurolygoje Kauno „Žalgiris“ bandys atlaikyti jau antrosios šio sezono dvigubos turnyro savaitės iššūkį. Antradienį vakare Martino Schillerio auklėtiniai susitiks su Dimitrio Itoudžio treniruojama Maskvos CSKA ekipa.

Tiesioginę rungtynių tarp „Žalgirio“ ir CSKA transliaciją nuo 19:30 val. stebėkite per LRT TELEVIZIJĄ ir portalą LRT.lt.

Rusijos klubas į Lietuvą atvyko su mintimis pratęsti pergalių seriją Eurolygoje, kuri prasidėjo nuo šeštojo turo. Tris pergales iš eilės iškovoję CSKA krepšininkai iš viso savo kraityje turi penkis laimėjimus ir tris nesėkmes – tiek pat, kiek ir Kauno „Žalgiris“.

Savo ruožtu žalgiriečiai CSKA pasitinka su savomis problemomis. Per pastaruosius keturis turus M. Schillerio auklėtiniai iškovojo tik vieną pergalę, o per šią rungtynių seriją vidutiniškai praleisdavo net po 86,5 taško į savąjį krepšį.

Tradiciškai prieš Eurolygos rungtynes portalas LRT.lt pateikia būsimų „Žalgirio“ varžovų sudėties apžvalgą bei žaidimo ypatumus.

Įspūdingi vasaros pirkiniai

Nors tarpsezoniu CSKA prezidentas Andrejus Vatutinas vietinei žianiasklaidai garsiai kalbėjo apie galimai trečdaliu dėl koronaviruso pandemijos sukeltų smūgių sumažėsiantį klubo biudžetą, tai Rusijos flagmanui nesutrukdė pasikviesti du aukščiausio kalibro naujokus.

CSKA iš pradžių sukirto rankomis su serbu Nikola Milutinovu, su kuriuo buvo pasirašyta trejų metų sutartis.

25-erių metų 212 cm ūgio serbas į Rusiją atvyko iš Pirėjo „Olympiakos“, kur rungtyniavo penkis sezonus ir subrendo iki vieno iš geriausių vidurio puolėjų Eurolygoje.

Pastaruosius du Eurolygos sezonus N. Milutinovas pateko tarp penkių naudingiausių turnyro žaidėjų. Praėjusiame sezone krepšininkas pirmavo turnyre pagal atkovotų kamuolių vidurkį (8,2). Aukštaūgis ypač meistriškai rinkdavo kamuolius puolime bei kurdavo papildomas progas Pirėjo ekipai.

Po penkių sezonų su „Olympiakos“ klubu N. Milutinovo vertė rinkoje išaugo tiek, kad serbas tiesiog galėjo rinktis pelningiausią ir patį patraukliausią jam pasiūlymą. Nenuostabu, kad lenktynėse dėl aukštaūgio lygių neturėjo CSKA, atrišusi pinigų maišą.

Kitu skambiu naujoku tapo buvęs Vitorijos „Baskonia“ komandos kapitonas iš Sakartvelo – Tornikė Šengelija.

28-erių metų 206 cm ūgio krepšininko perėjimas į CSKA skambus ne tik dėl pačio fakto, bet ir dėl to, kokia ryški persona pastaraisiais sezonais Eurolygoje buvo T. Šengelija.

Praėjusiame sezone „Baskonia“ gretose sunkusis krašto puolėjas žaidė geriausią asmeninį karjeros sezoną: įmesdavo po 15,9 taško, atkovodavo po 5,6 kamuolio ir rinkdavo po 18,5 naudingumo balo.

T. Šengelija jau kelis sezonus Eurolygoje yra neginčijamai labiausiai dominuojantis „ketvirtosios“ pozicijos žaidėjas. Žvėriškai stiprus ir pajėgus gynyboje bei platų puolimo judesių arsenalą arčiau krepšio turintis sunkusis krašto puolėjas.

Pasistiprinusi N. Milutinovu ir T. Šengelija, CSKA nepratęsė sutarčių su aukštaūgiais Kyle`u Hinesu, Andreju Voroncevičiumi, Kosta Koufos bei amerikiečiais Ronu Bakeriu ir Howardu Sant-Roosu.

Klubo branduolyje liko svarbiausi praėjusio sezono krepšininkai – po sunkios kelio traumos pasveikęs naudingiausias 2019 m. finalo ketverto žaidėjas Willas Clyburnas, gynėjai Mike`as Jamesas, Janis Strelniekas, Danielis Hackettas, Darrunas Hilliardas, lengvasis krašto puolėjas Nikita Karbanovas, aukštaūgiai Johannesas Voigtmanas ir Joelis Bolomboyus.

Rotacijoje vyriausiasis treneris D. Itoudis retsykiais laiko atranda ir Eurolygoje registruotiems vietiniams krepšininkams – Ivanui Uchovui, Semenui Antonovui ar Aleksandrui Chomenkai, tačiau nė vienas iš jų nežaidė daugiau nei penkių šio sezono Eurolygos rungtynių ir kol kas atlieka tik pagalbininkų vaidmenį.

Ką apie CSKA ir jos lyderius sako skaičiai?

„CSKA žaidime išskirčiau du dalykus – jie išmeta daug tritaškių ir juos pataiko geru procentu bei dažnai stoja prie baudų metimo linijos. Eurolygoje Rusijos ekipa pirmauja pagal per rungtynes metamus baudų metimus“, – tokius pagrindinius akcentus prieš dvikovą su Maskvos klubu sudėliojo M. Schilleris.

M. Schillerio išskirtos Rusijos ekipos stipriosios žaidimo pusės atsispindi ir statistikoje. CSKA užima antrąją vietą Eurolygoje pagal išmetamus tritaškius (27,38 metimo) ir juos realizuoja taikliausiai turnyre – beveik 40 proc. pataikymu.

Dažnai prie baudų metimų linijos stojantys būsimi žalgiriečių varžovai per dvikovą išprokovuoja vidutiniškai po 23 pražangas bei pagal šią statistikos kategoriją užima antrąją vietą. Vien W. Clyburnas, M. Jamesas ir T. Šengelija kartu išprovokuoja beveik po 14 pražangų per rungtynes.

Baudų metimais CSKA Eurolygoje susirenka daugiausiai taškų – po 17,13 taško per dvikovą. Palyginimui „Žalgiris“ po varžovų pražangų nuo baudų metimo linijos renka po 13 taškų.

Nors CSKA po pirmųjų penkių Eurolygos turų buvo iškovojusi tik dvi pergales, D. Itoudžio auklėtiniai padarė išvadas ir kituose trijuose turuose demonstravo puikius rodiklius. Kokybinį žaidimo šuolį įrodo ir parodo ženkliai išaugęs puolimo ir gynybos reitingas.

Jeigu po pirmųjų penkių turų CSKA fiksavo tik 13-tą puolimo ir 10-tą gynybos reitingą turnyre, sužaidus dar tris dvikovas, rusų ekipa šoktelėjo į 6-ąją vietą pagal puolimo reitingą. Tiesa, liko toje pačioje 10-oje pozicijoje pagal gynybos reitingo rodiklį.

Per pastarųjų trijų susitikimų atkarpą, kai CSKA nugalėjo „Valencią“ (namuose, 84:75), „Panathinaikos“ (išvykoje, 89:83) bei „Baskonia“ (namuose, 89:86) turnyre maskviečiai pagal puolimo reitingą netgi buvo treti. Palyginimui „Žalgiris“, nugalėjęs ASVEL, bet pralaimėjęs „Real“ ir „Maccabi“, demonstravo blogiausią gynybos ir tik 12-tą puolimo reitingą.

Akivaizdu, kad CSKA lyderiai vis geriau funkcionuoja tarpusavyje. Reikia nepamiršti, kad W. Clyburnas praėjusiame sezone žaidė tik 4 Eurolygos rungtynes, o į rotaciją įsilieja ir T. Šengelija bei N. Milutinovas.

Tiesa, pastarasis kol kas dar nerodo tokio žaidimo, kokį demonstravo „Olympiakos“ ekipoje. Serbas vidutiniškai renka po 4,4 taško ir atkovoja po 4 kamuolius. Nuo savo įprasto žaidimo dar kiek atsilieka ir T. Šengelija, įmetantis po 9,5 taško ir atkovojantis po 6,6 kamuolio.

Rezultatyviausiai CSKA gretose žaidžia W. Clyburnas, pelnantis po 17,3 taško. Nuo jo nedaug atsilieka M. Jamesas, įmetantis po 16,4 taško. Dviženklį taškų skaičių dar renka Danielis Hackettas (11,3 tšk.) ir Darrunas Hilliardas (10.6 tšk.).

Beje, CSKA jau įrodė, kad pergales iškovoti gali ir be kamuolį savo rankose mėgstančio ilgai laikyti M. Jameso. Krepšininkas nerungtyniavo praėjusiame ture, kai CSKA namuose susitiko su „Baskonia“. Rusijos ekipa šventė pergalę (89:86), o dvikovoje karjeros pasirodymą surengė D. Hilliardas, pelnęs 31 tašką.

Be to, būtent po šio susitikimo pasigirdo kalbos, kad M. Jamesas nesutaria su D. Itoudžiu bei gali palikti komandą. Tiesa, į Kauną gynėjas su klubu atvyko ir ruošiasi dvikovai su „Žalgiriu“.

Pagrindiniai susitikimo akcentai

„Žalgiris“ dar prieš dvikovą su CSKA turi kelias aiškiai matomas problemas, kurias išspręsti nėra lengva. Kauniečių gynyba šlubuoja, o tai įrodo po aštuonių turų fiksuojamas vienas žemiausių gynybos reitingų (17-ta vieta).

Žinant kauniečių gynybines problemas, CSKA jas gali dar labiau paaštrinti su savo galinga sudėtimi ir atskirų pozicijų žaidėjais.

Gynyboje žalgiriečiams ypač trūksta pajėgaus lengvojo krašto puolėjo pozicijos krepšininko. Šias pareigas atlieka Steve`as Vasturia ir Artūras Milaknis. S. Vasturia dar tik bando prisitaikyti prie Eurolygos itensyvumo bei neišvengia klaidų, o A. Milakniui nėra lengva stumdytis su atletiškai ir stipriais oponentais.

CSKA „trečioje“ pozicijoje turi W. Clyburną, kuris žalgiriečiams gali pridaryti daug problemų, jeigu jaus, kad kauniečių gynyba su juo nesusitvarko.

Panaši situacija yra ir su sunkiojo krašto puolėjo pozicija, kurioje CSKA turi T. Šengeliją. Apskritai, kartvelo jokiais būdais negalima prisileisti arčiau krepšio. Jėgos dvikovose jis gali susitvarkyti su Nigelu Hayesu, o Paulių Jankūną – aplenkti greičiu.

„Žalgiriui“ prieš T. Šengeliją, matyt, neišgengiamai teks rizikuoti ir palikti varžovą laisvą ties trijų taškų linija. Tą, atrodo, leidžia ir katvelo tritaškių procentas, siekiantis vos 19 (4/21 tritaškio). Tokią riziką pateisinga ir kitas faktas – dvikovoje Kaune nerungtyniaus puolimą praplečiantis kitas sunkusis krašto puolėjas Johanesas Voigtmannas, todėl D. Itoudis bus priverstas ieškoti naujų variacijos galimybių sudėtyje, kamšant žaidėjo netektį.

Vidurio puolėjo pozicijoje žalgiriečiai turės pristabdyti N. Milutinovą ir neleisti jam atsikovoti kamuolių puolime. „Žalgiris“ taip kentėjo nuo ASVEL bokšto Moustapha Fallo ir „Real“ vidurio puolėjo Walterio Tavareso, suteikdavusių savo komandos draugams papildomas atakas po netaiklių metimų.

Ir taip gynyboje daug sunkių akimirkų turėsiantys žalgiriečiai turi eliminuoti papildomus CSKA šansus iki minimumo.

Patys M. Schillerio auklėtiniai puolime turės būti agresyvūs. Kalbame ne vien apie Marių Grigonį Thomą Walkupą. Agresyvus, kietas krepšinis gali priversti pražangas rinktis ir varžovus.

Jeigu „Žalgiris“ vėl prisimins, kaip gali pataikyti tritaškius, tokiu būdu privers papildomai dirbti CSKA gynyboje. Sirgaliams nerimą gali kelti faktas, kad žalgiriečiai per pastarąsias tris rungtynes tolimus metimus realizavo vos 32,4 proc. tikslumu, kai iki tol buvo viena taikliausių turnyro komandų.

Prieš rungtynes „Žalgiris“ jaučia nemažai pavojaus signalų, bet M. Schillerio auklėtiniai turi ne tik galimybę sugrįžti į pergalių kelią, bet ir vėl prisiminti, kad gali žaisti ne tik akiai smagų, bet ir labai efektyvų krepšinį.